Daugiausia žudėsi vyrai
Kaip LRT.lt pasakojo patyrę prokurorai, pirmaisiais po nepriklausomybės atkūrimo metais kiekvieną dieną jiems tekdavo susidurti su keliolika pasikorusių arba kitais būdais iš gyvenimo pasitraukusių žmonių tragedijų. Dažniausiai prieš save ranką pakeldavo vyrai – dėl krizių šeimose, prarasto darbo, dėl žlugusių verslo ar karjeros.
Naujausiais duomenimis, Lietuva Europos Sąjungoje (ES) pagal savižudybių skaičių – pirmoje vietoje, o pasaulyje – aštunta. „Eurostato“ duomenimis, iš 100 000 gyventojų Lietuvoje šiuo metu nusižudo 32. Tai yra vienu žmogumi daugiau nei buvo 2010-aisias. Kitas ES šalis pagal savižudybes lietuviai lenkia kone ne dvigubai.
Kaip parodė S. Dadaševo tyrimas, atliktas kartu su kolegomis, kuriame dalyvavo 7 vyrai ir 14 moterų nuo 18 iki 62 metų amžiaus, 12 tyrimo dalyvių nusižudyti bandė pirmą, 9 – jau ne pirmą kartą. Tyrimas taip pat atskleidė, kad jo dalyvių pažeidžiamumą didino traumuojanti patirtis, tam tikros asmeninės savybės – savęs nuvertinimas, patiriant save kaip nesėkmingą, nevertingą, nereikalingą, apsunkinantį kitus žmones, aukšti lūkesčiai ir polinkis laikyti sunkumus savyje, taip pat nesugebėjimas, pasyvumas, sprendžiant asmenines problemas.
Savižudžių artimiesiems – PSO rekomendacijos
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos vadovo konservatoriaus-krikdemo Mykolo Majausko įsitikinimu, pagalbos reikia net tik ant savižudybių slenksčio galintiems atsidurti ar atsidūrusiems asmenims, bet ir jų artimiesiems.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pataria atsakingai informuoti visuomenę apie savižudybes. Toje informacijoje neturėtų būti nuotraukų, pasakojama apie dramas ar romantiką, skelbiami atsisveikinimo laiškai ar savižudybių priemonės.
Taip pat patariama rengti specialius „vartininkų“ mokymus, kurie padėtų žmonėms atpažinti savižudybės riziką ir teisingai bei laiku į ją reaguoti.
„Neretai vadovaujamasi nuostata, kad, jeigu žmogus bus tiesiai šviesiai paklaustas, ar jis ketina nusižudyti, tai savižudybė bus tik paskatinta. Tačiau mokslininkai teigia, kad būtina apie tai klausti drąsiai bet jautriai. Tai paskatintų žmogų pasikalbėti, paatvirauti. Taip pat visuomenėje gajus mitas, esą, jei žmogus nuolatos kalba apie savižudybę, tai tik gąsdina, o ne planuoja nusižudyti. Mokslininkų aiškinimu, tokios kalbos yra labai rimtai vertintinos“, – portalui LRT.lt teigė M. Majauskas.
Jo žiniomis, pastaraisiais metais Lietuvoje jau yra apmokyta per du tūkstančius „vartininkų“, ir tokius mokymus planuojama tęsti.
Aukščiausiu rizikos laipsniu mėginti žudytis vertinami tie asmenys, kurie jau yra bandę tai daryti. Po skrandžio išplovimo nuo medikamentų ar riešo perrišimo, bandant persipjauti venas, žmonės iš medicinos įstaigų išeina tokios pačios baisios dvasinės būsenos, kokios buvo prieš bandant žudytis.
Todėl, M. Majausko įsitikinimu, vertėtų labai atsakingai įvertinti užsienio mokslininkų rekomendacijas, kad bandžiusiems žudytis žmonėms pirmiausia reikėtų suteikti profesionalią psichoterapinę pagalbą, nepalikti jų vienų.
„Tačiau panašūs dalykai Lietuvoje – dar tik pirminėse stadijose. Deja, labai ilgai niekas nieko nedarė. Aš irgi nieko nedariau, kol nesusidūriau su savižudybe asmeniškai. Tik po to, jau tapęs Vilniaus miesto tarybos nariu, ėmiausi iniciatyvos įgyvendinti kai kurias programas. Kai kurios savivaldybės irgi imasi tam tikrų programų, tačiau nacionaliniu lygiu jokios savižudybių prevencijos strategijos nėra, pinigų tam taip pat nėra“, – apgailestavo parlamentaras.
Alkoholio draudimas savižudybių nesumažins
M. Majauskas patvirtino ne kartą skelbtą informaciją, kad neretai žudosi nuo alkoholio priklausantys žmonės.
„Iš tikrųjų alkoholio prieinamumą riboti reikia, tačiau alkoholikai vis tiek ras būdų, kaip jo įsigyti, nes jie juk – nuo jo priklausomi. Jiems reikia gydymo, bet geriausia laikoma „Minesotos“ programa – sunkiai prieinama“, – vardijo problemas Seimo narys.
Nepritaria M. Majauskui
Tuo metu Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos Seime narys „valstietis“ Robertas Šarknickas skeptiškai vertina konservatoriaus M. Majausko poziciją dėl savižudybių prevencijos taikymo.
„Sveikintina, kad konservatorius kelia opias problemas, tačiau sunku vertinti tai, kad jis balsavo prieš alkoholio apribojimą, o dėl alkoholio vartojimo Lietuvoje turime daugiausiai nusižudžiusių asmenų.
Be abejo, politikas ragina orientuotis į švietimą, o ne draudimus, tačiau, remiantis išsivysčiusių šalių patirtimi, mūsų valstybėje buvo įvesti apribojimai, nes švietimo tiesiog nebepakanka, norint išspręsti įsisenėjusias problemas“, – portalui LRT.lt sakė R. Šarknickas.
Jis sakė norįs paprašyti pono M. Majausko, kad šis nustotų daryti politinį spaudimą psichologams, kurie yra kompetentingi savo sričių specialistai. R. Šarknickas priminė, kad „vienoje žiniasklaidos priemonėje“ psichologai esą pratrūko ir kreipėsi į M. Majauską dėl iš gyvenimo pasitraukusios mokinės.
„Mokyklai buvo daromas spaudimas dėl nepagarbos mokinei, nes nėra viešai kabinama fotografija ir degama žvakutė. Toks mokyklos administracijos sprendimas atspindi ne nepagarbą nusižudžiusiam asmeniui, tačiau rūpinimąsi moksleivių psichologine gerove ir pastangas išvengti imitacijos efekto. Nežinau, ar Seimo narys žino, kad imitacijos efektas gali pastūmėti į savižudybę kitus asmenis“, – pažymėjo „valstiečių“ atstovas Seime.
Kritikuodamas M. Majauską, R. Šarknickas, be kita ko, atkreipė dėmesį, jog „Seimo nario noras nuolatos būti matomam naudojamas netinkamoje vietoje, nes opias problemas reikia spręsti, o ne skatinti“.
„Valstiečių“ frakcijos Seime atstovas negailėjo šiuo atžvilgiu gerų žodžių žiniasklaidai, ypač nacionaliniam transliuotojui – LRT. „Noriu pasidžiaugti, kad regioniniai portalai ir visuomeninis Lietuvos transliuotojas sėkmingai prisideda prie švietimo ir nedetalizuoja, neromantizuoja savižudybių istorijų žiniasklaidoje“, – portalui LRT.lt sakė jis.
Sąjūdžio metais žmonės nesižudė
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorė Danutė Gailienė, dėstanti traumų ir psichologinių krizių kursą, pastebėjo, kad sovietmečiu labai pakilę savižudybių skaičiai Lietuvoje neįtikėtinai sumažėjo, prasidėjus Atgimimui ir Sąjūdžio veiklai.
„Išoriniai veiksniai, kitokia visuomenės nuotaika, lūkesčiai, alkoholio ribojimas turėjo reikšmės, o po to, prasidėjus nepriklausomybei, savižudybių vėl labai smarkiai padaugėjo. Žlugo žadėti radikalūs pokyčiai, bet jokios pagalbos žmonės nesulaukdavo, todėl dažnas ir pakeldavo ranką prieš save“, – portalui LRT.lt kalbėjo mokslininkė.
D. Gailienė, remdamasi VU atliktais tyrimais, pastebėjo, kad lengvesniems savižudybių atvejams jau atsiranda tam tikra prevencija, tačiau labai stinga kompleksinių priemonių, kurios padėtų užkirsti kelią nusižudyti sunkiai psichologiškai sergantiems asmenims.
Todėl ji antrino M. Majauskui: „Kol nebus sisteminės pagalbos, nespecifinės priemonės, vadinamoji pirminė prevencija, greitai išseks. Juk iki šiol Lietuvoje net nėra Psichologų veiklos įstatymo, nes inercija – vis dar milžiniška. Milijonai išleidžiami prevencinėms programoms, o kur žmonėms kreiptis, kai reikia profesionalų pagalbos“?
Tragediją patyrusi gimnazija – likusi be pagalbos
Savižudybių Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo ne tik padaugėjo, bet jos ir pajaunėjo. Jaunuoliai žudosi dar mokyklos suole. Praėjusiais metais visą Lietuvą sukrėtė dviejų Sangrūdos gimnazijos moksleivių savižudybės: aštuoniolikmetė abiturientė nusižudė sausio 13 d., o balandžio 1 d. iš gyvenimo pasitraukė devyniolikmetis vaikinas.
Gimnazijos direktorė Vida Šalčiuvienė tada kalbėjo, kad mokykla velionių savižudybės rizikos neatpažino, nes mokiniai buvo įsitraukę į mokyklos gyvenimą, buvo geri ir veiklūs, tik kiek uždaroki, nebuvo linkę reikšti nei gerų, nei blogų emocijų. Bet vaikinas, likus savaitei iki savižudybės, klasiokams ir šokių vadovei pasakojo, kaip jam mokykloje gerai ir kaip bus liūdna, kai viskas baigsis.
Šią tragediją Sangrūdos gimnazijos mokytojų ir mokinių kolektyvas išgyveno labai skaudžiai. Iki šių metų sausio, esant reikalui, padėdavo gimnazijoje dirbusi psichologė. Tačiau vienuolika metų atidirbusi specialistė nutarė pakeisti darbo vietą, ir dabar gimnazijoje psichologo etatas laisvas.
V. Šalčiuvienė skundėsi, kad kol kas naujo psichologo paieškos – bevaisės. Niekas nenori važiuoti dirbti į mirties ženklu pažymėtą gimnaziją. Be to, kažin ar kas nors susivilios ir vos 400 eurų siekiančia (už pusę etato) psichologo alga.
„Galėtume jau psichologą priimti ir visam etatui, tačiau vis tiek nekas darbu mūsų gimnazijoje nesidomi. Ir su tokia problema susiduriame ne tik mes. Daugelis provincijos mokyklų dirba be psichologų, o greitai nebeliks ir mokytojų“, – liūdnomis įžvalgomis su LRT.lt dalijosi V. Šalčiuvienė.
