Ši žinia priminė skaudžią Lietuvos problemą – jaunos mamos sudaro apie 1 proc. šalies gimdyvių. Kiekvienais metais užregistruojama beveik 300 gimdyvių, kurių amžius nesiekia 18 m.
Lietuvos akušerių stacionarų duomenimis, vietoje to, kad mažėtų, jaunų gimdyvių skaičius Lietuvoje kinta nežymiai. Dėl to kalta ir daug spragų turinti lytinio švietimo sistema, mažai naudojamos apsisaugojimo priemonės.
„Gimdyvių iki 15 m. skaičius šiek tiek mažėja, bet nežymiai. Jaunesnių nei 15 metų amžiaus gimdyvių 2014–2016 metais atinkamai buvo 11, 6 ir 5. 15–17 m. amžiaus: 2014 m. –286, 2015 m. – 274 , 2016 m. – 276 gimdyvės.
Iki šio atvejo jauniausia Lietuvos gimdyvė buvo 12,5 metų amžiaus mergaitė, gimdžiusi prieš 5-7 metus“, – teigė Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Sveikatos statistikos skyriaus vadovė Rita Gaidelytė.
Pasak Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, apie tokius atvejus gydymo įstaigos yra įpareigotos pranešti policijai.
„Mažamečių nėštumo atveju yra informuojama policija, pradedamas ikiteisminis tyrimas ir į baudžiamąją atsakomybę patraukiamas lytinius santykius su vaiku turėjęs asmuo.
Tokiu atveju yra tiriami kiekvieno vyresnio nei 14 m. amžiaus asmens motyvai santykiaujant su nepilnamete, nepaisant to, ar jų teigimu mergaitė pati to norėjo, ar ne, nes tokio amžiaus vaikas tikrai nesupranta galimų šių veiksmų pasekmių“, – teigė jis.
Skaičius Lietuvai yra didelis
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos (ŠPSSA) direktorė Esmeralda Kuliešytė įsitikinusi, kad lytinio ugdymo spragos Lietuvoje pakankamai akivaizdžios, tačiau niekas nesiima jas keisti.
Pasak specialistės, šiuo metu esančios lytinio švietimo programos neatitinka Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) reikalavimų, o taip pat gali būti parengiamos pagal katalikiškas normas, kurios visiškai neatitinka nei Žmogaus teisių, nei PSO siūlomų gairių.
„Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) visą lytinio ugdymo atsakomybę yra užkrovusi mokymo įstaigoms. Deja, mokyklos programų vykdyti negali, teigia neturinčios tam paruoštų specialistų. Be to, dėstomos programos yra pasenusios, informacija jose – taip pat.
Turbūt tik katalikiškos mokyklos turi specialiai tam skirtus mokytojus. Paprastai tai tikybos mokytojai, kurių pagrindinis tikslas yra vaikus ir paauglius mokyti abstinencijos.
Statistika rodo, kad toks abstinencijos mokymas yra visiškai neveiksmingas. Svarbu mokyti vaikus savivertės, pagarbos vienas kitam, informuoti apie galimas apsisaugojimo priemones, nėštumo pasekmes ir pan.
Programos yra ruošiamos, tačiau jos – popieriuje, nes, paprastai tariant, nėra kam jų vykdyti. Panašu, kad atsakomybės kratomasi“, – pasenusią lytinio ugdymo sistemą kritikavo E.Kuliešytė.
Prioritetas – mergaitėms
Specialistė teigė, kad rengiama programa yra orientuota į mergaites, itin jauno amžiaus vaikus, bet neapeinama ir berniukų atsakomybė.
„Lietuva yra nedidelė ir tokiai mažai šaliai beveik trys šimtai kasmet pagimdančių paauglių yra tikrai didelis skaičius. Tačiau statistika mums dar daug ko neparodo.
Neaišku, kiek paauglių buvo prievartos aukos, kiek pasidavė dėl įkyraus priekabiavimo, kiek iš jų tikėjo, kad tai daro iš meilės. Be to, nežinia, kiek nėščių mergaičių turi psichikos sutrikimų ar fizinę negalią, dėl kurios ne tik negalėjo apsiginti, bet ir nesuprato, kas su jomis daroma.
Todėl tikrai planuojame mokyti berniukus atsakomybės ir pagarbos, bet kol kas didesnį dėmesį skirsime mergaitėmis, nes neplanuoto nėštumo atveju jos patiria daug didesnę psichologinę ir fizinę grėsmę nei berniukai“, – kalbėjo E.Kuliešytė.
Siekia prijungti ir darželius
ŠPSSA direktorė E.Kuliešytė aiškino, kad į lytinio ugdymo programą būtina įtraukti ir darželius.
„Taip pat be galo svarbu jau nuo jauno amžiaus mokyti vaikus apie tai, kas leistina ir ne, ką daryti pastebėjus, kad prie jų priekabiaujama. Jokiu būdu negalima apeiti ir darželinukų – juk vis pasigirsta skaudžios istorijos apie išnaudotus mažamečius, kurie galvojo, kad tai, kas įvyko, tebuvo žaidimas.
Privalome apsaugoti vaikus nuo prievartos, todėl būtina juos nuo mažumės supažindinti su tuo, kaip atpažinti pavojų, kam apie jį pasakyti. Patikimas asmuo vaiko aplinkoje yra būtinas, nesvarbu, ar tai būtų darželio aklėtoja, mokytoja ar šeimos nariai“, – aiškino ji.
Jai pritarė ir anonimiškai portalui lrytas.lt komentavusi vieno sostinės darželio auklėtoja L.I. Moteris teigė, kad nors jos darbovietėje dirbanti socialinė pedagogė aktyviai dalyvauja specializuotuose lytiniam ugdymui skirtuose seminaruose, panašu, kad tai daugiau kiekvienos įstaigos savarakiška iniciatyva.
„Mūsų darželyje dirbanti socialinė pedagogė aktyviai domisi lytiniu ugdymu, dalyvauja projekte „Saugus vaikas – žinantis vaikas“, kurio viena iš temų yra būtent seksualinė prievarta, lytinis švietimas.
Kiekviena darželio auklėtoja taip pat turi atmintinę, kurioje nurodyti pagrindiniai patiriamos seksualinės prievartos požymiai, bet tai daugiau informacija, ką daryti jau pastebėjus, kad kažkas nutiko. Aiškios prevencinės programos kol kas neturime, bet manau, kad ji būtų tikrai naudinga.
Džiaugiuosi, kad mūsų įstaigoje su šia problema dar neteko susidurti, bet niekada negali žinoti, kas nutiks ateityje, todėl svarbu turėti priemones užkirsti kelią tragedijai“, – aiškino ji.
Vaikai gimdo vaikus
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje paauglių abortų skaičius yra žemas. Tuo tarpu Vakarų šalyse paauglės jį pasirenka gerokai dažniau. E.Kuliešytė teigė, kad nors ir neskatina nutraukti nėštumo, mergaitės turi žinoti, kad tokia galimybė yra.
„Tai, ką patiria nėščia paauglė yra siaubinga. Emocinis ir fizinis stresas yra be galo didelis. Jos juk tėra vaikai, nemokantys pasirūpinti net savimi, o ką jau kalbėti apie kitą žmogų.
Ant vaikiškų pečių krentanti atsakomybė bei galimos nėštumo komplikacijos yra tos temos, kurių vengia asmenys, reikalaujantys uždrausti abortus.
Kiekvienos jų istorija kitokia, jos auga skirtingoje socialinėje aplinkoje, todėl smerkti už pasirinkimą bei versti gimdyti vien dėl religinių įsitikinimų yra siaubinga“, – kritikavo E.Kuliešytė.
Šiuo metu laukiama Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovės prof. Gražinos Drąsutienės komentaro, nes jaunos mergaitės motinomis nėra pasiruošusios tapti nei fiziškai, nei psichologiškai.
Tai įrodo ir neatsakingas elgesys nėštumo metu, tokiame amžiuje su juo asocijuojama gėda, patiriamos įvairios komplikacijos.
Taip pat, reaguodamas į susiklosčiusią situaciją ir išaugusį žiniasklaidos dėmesį, Lietuvos žmogaus teisių centras trečiadienį rengia diskusiją aptarti lytiškumo ugdymo kokybės užtikrinimą Lietuvoje.
Jauniausios mamos pasaulyje
Laimė, jauniausiųjų motinų pasaulyje sąrašuose lietuvaičių nematyti. Tačiau per kiek daugiau nei pastarąjį šimtmetį pasaulį sukrėtė kelios istorijos apie vaikus pagimdžiusias mažametes.
Jauniausiomis mamomis (apie kurias žinoma) tapo šios mergaitės:
1. Lina Medina, 5 m. 7 mėn. Mergaitė pagimdė 1939 m. gegužės 14 dieną, Peru. Vaiko tėvas nežinomas, tačiau manoma, kad juo galėjo būti Linos tėvas, bet dėl įrodymų trūkumo jis nebuvo įkalintas. Gimęs berniukas Linos tėvų buvo auginamas kaip jos brolis.
2. H., 6 m. 7 mėn. Pagimdė 1932 m. birželio 7 dieną, Britų Indijoje (šiandien Indija). Vaiko tėvas nežinomas. Nepaisant to, kad, apart prasidėjusių menstruacijų, H. kūnas ir krūtys buvo visiškai nesubrendusios, ji kūdikį išmaitino pati net 9 mėnesius.
3. Jelizaveta „Liza“ Pantueva, 6 m. Pagimdė 1934 m. rugpjūčio 19 dieną, Sovietų Sąjungoje (šiandien Ukraina). Vaiko tėvu buvo identifikuotas 70-metis mergaitės senelis iš motinos pusės. Dėl per anksti plyšusios placentos mergaitė mirė gimdymo metu. Po šio įvykio jos tėvai, senelis ir naujagimis persikėlė į Vladivostoką.
4. Zulma Gvadalupė Morales, 8 m. Pagimdė 1993 m. sausio 12 dieną, Meksikoje. Vaiko tėvu identifikuotas buvo mergaitės dėdė.
5. Zi, 8 m. tapo ne tik viena jauniausių mamų pasaulyje, bet ir jauniausia močiute, anūko sulaukusi būdama vos 16 metų. Pati mergaitė pagimdė 1893 m. rugpjūtį, Nigerijoje, o mergaitės duktė Mum-Zi mama tapo būdama vos 8 m. 8 mėn.
