Neįgalieji neįleidžiami į TV bokštą – diskriminacija ar jų saugumas?

„Rizikos valdymo sumetimais asmenys, sėdintys neįgaliųjų vežimėlyje arba turintys regėjimo bei psichikos negalią, į Televizijos bokšto viršuje esančią apžvalgos aikštelę ir restoraną „Paukščių takas“ neįleidžiami. Jie gali apsilankyti tik bokšto pirmajame aukšte“, – toks pranešimas pasklido socialiniame tinkle „Facebook“. „Kur dar „rizikos valdymo sumetimais“ sugalvos neįleisti negalią turinčių žmonių?“ – retoriškai klausia Lietuvos neįgaliųjų forumas.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė įsitikinusi, kad tai akivaizdus žmogaus teisių pažeidimas. „Gal dabar neįgaliesiems uždrausime gyventi daugiabučiuose su liftais, lipti ant tiltų – maža ką jie sugalvos? Tokiais draudimais galime prieiti iki didžiausio absurdo“, – piktinasi R. Kavaliauskaitė. Jos teigimu, dar didesnis absurdas, kai nusprendžiama uždrausti bokšte lankytis psichikos ar regos negalią turintiems žmonėms. Kokie pateisinimai šiuo atveju? Juk šie žmonės gali lipti laiptais taip, kaip ir kiti. Remiantis tokia logika galima uždrausti bokšte lankytis ir didesnio svorio, vyresnio amžiaus žmonėms. „Dar būtų pateisinama, jei tai būtų tik apžvalgos bokštas, tačiau juk yra ir restoranas, vieša vieta. Staiga vieną dieną sužinai, kad, jei judi neįgaliojo vežimėliu, tavęs ten papietauti neįleis“, – svarsto Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė. Jos teigimu, verčiau ieškoti išeičių nei automatiškai ką nors drausti.

Lietuvos radijo ir televizijos centro Komunikacijos vadovas Valdas Kaminskas paaiškino, jog sprendimas neleisti į bokštą keltis neįgaliesiems buvo priimtas po to, kai 2017 metų spalio mėnesį bandoma šildymo sistema pradėjo strigti, pasirodė dūmų. Žmonės buvo evakuoti iš pastato. Tuomet, pasak V. Kaminsko, buvo pradėta daugiau kalbėti apie pastato saugumą, peržiūrėti ir pakoreguoti saugos dokumentai.

V. Kaminsko teigimu, kilus gaisro pavojui liftai užsiblokuoja ir nebejuda, pastate esantys žmonės iš aukščiausio Lietuvoje pastato (jame 19 aukštų) žemyn turi leistis 30–40 cm pločio evakuacine laiptine. Pasak komunikacijos vadovo, žmogui neįgaliojo vežimėlyje to padaryti neįmanoma. Vienintelis būdas jam padėti – išnešti, todėl jie ir įleidžiami tik į pirmą pastato aukštą.

Komunikacijos vadovas atsiprašo, kad neteisingai išskirti psichikos negalią turintys žmonės, nes omenyje turėta proto negalia. Televizijos bokštas jau pakeitė pranešimą ir nurodo, kad į jį proto ir regos negalią turintys žmonės gali patekti tik su lydinčiais asmenimis. Taip neseniai į Televizijos bokštą kėlėsi 2 specialiųjų mokyklų auklėtiniai. „Esame pasiruošę pripažinti, kad nelabai kruopščiai ir tiksliai paruošėme komunikacinę žinutę, tenka sutikti su neįgaliųjų priekaištais ir jų nepritarimu“, – sako V. Kaminskas. Jis patikino, kad ruošiamasi susitikti su neįgaliųjų organizacijomis ir situaciją aptarti.

R. Kavaliauskaitė apgailestauja, kad tokios absurdiškos tvarkos ir vėl buvo priimtos nepasitarus su neįgaliųjų bendruomene. „Tikiuosi, kad būsime išklausyti ir išgirsti. Kitaip galime nueiti ir iki teismo“, – sako Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė. Jos teigimu, toks precedentas jau yra – bylinėjamasi su sanatorija dėl to, kad į baseiną atsisakoma įleisti neįgaliuosius.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dėl šios situacijos pradėjo tyrimą. Tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis sako, kad Televizijos bokšto ribojimuose galima įžvelgti grubių žmogaus teisių pažeidimų. „Atsirandant didžiuliams teigiamiems poslinkiams aplinkos pritaikymo srityje, šis pareiškimas yra didžiulis žingsnis atgal“, – įsitikinęs V. Muliuolis. Jo teigimu, dabar galima laukti, kol neįgaliesiems bus uždrausta lankytis visuose pastatuose, kuriuose yra liftas. Gal ir galima suprasti argumentaciją dėl vežimėliais judančių neįgaliųjų saugumo, tačiau sunku paaiškinti draudimus bokšte lankytis psichikos ar regos negalią turintiems žmonėms. „Galima įžvelgti norą šių žmonių atsikratyti. Vietoj draudimų Televizijos bokštas turėtų imtis priemonių personalą mokyti, kaip padėti tokiems žmonėms prireikus evakuotis“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas.

Jo įsitikinimu, jau pats žmonių skirstymas pagal negalias atrodo labai keistai. Kaip tai bus tikrinama? Ar žmogus turės pristatyti savo sveikatos pažymą ar netgi fizinio pasirengimo patvirtinimą, norėdamas keltis į bokštą? V. Muliuolis sako sulaukęs nemažai skambučių, stebėjęs komentarus socialiniame tinkle „Facebook“. Žmonės ne tik skundžiasi dėl savo teisių pažeidimo, bet ir siūlo sprendimų. Neįgaliųjų organizacijos gali patarti, kaip geriau parengti evakuacijos planus, yra įvairios technikos, kurią galima naudoti neveikiant liftams, tereikia daugiau bendrauti.

Neįgaliojo vežimėliu judantis Martynas Vaitiekūnas nėra taip griežtai nusiteikęs – jo teigimu, saugumas labai svarbus ir gerai, kad apie jį galvojama. Jis sako Televizijos bokšte buvęs prieš 15 metų ir pakilęs be jokių problemų. Jam pritaria Virginija Dambrauskaitė – jei atėjusi pamatytų, kad neįgalieji neįleidžiami, apsisuktų ir nueitų kitur. „Pasaulis nėra idealus, jo nesulyginsi ir nepadarysi, kad viskas visur būtų pritaikyta“, – sako moteris.

Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkės Jelenos Ivančenko manymu, sveikintina, kad Televizijos bokštas rūpinasi žmonių saugumu. Apskritai neįgaliųjų evakuacijos klausimu Lietuvoje dar labai mažai kalbama ir yra daug spręstinų problemų, tačiau tai daryti reikia ne draudžiant, o ieškant sprendimų. „Jokiu būdu neturi būti atimta žmogaus galimybė rinktis“, – sako Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė.

Lietuvos atstovas Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitete prof. Jonas Ruškus situaciją taip pat vertina kategoriškai. „Televizijos bokštas elgiasi tiesiog nepadoriai su negalią turinčiais žmonėmis, laikydamas juos rizikos faktoriumi, o ne pasirūpindamas, kad neįgaliesiems (ar tai būtų klausos, regos, judėjimo, intelekto, psichosocialinė negalia ar somatinės ligos kaip diabetas, epilepsija ir t. t.) būtų užtikrintas jų saugumas pašalinant visas bokšte esančias rizikas. Televizijos bokštas privalo vadovautis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 11-uoju straipsniu, kurio Lietuvos valstybė yra įsipareigojusi „imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų neįgaliųjų apsaugą ir saugumą pavojingomis situacijomis“, – teigia profesorius J. Ruškus. Jo įsitikinimu, Televizijos bokštas privalo kuo skubiau pašalinti rizikos veiksnius ir numatyti saugos priemones bet kokią negalią turintiems neįgaliesiems, įskaitant ir evakuacijos atveju.