Laikui bėgant klausos aparatai gedo, reikėjo naujų, o kompensuojamos sumos jiems įsigyti vis tiek nepakako. Šeimai tekdavo atsisakyti atostogų, vėliau net imti banko paskolą, nes klausos aparatai dviem vaikams kainavo per 3000 eurų. Moteris džiaugiasi, kad jos dukra baigė bendrojo ugdymo mokyklą, šiuo metu studijuoja aukštojoje mokykloje. „Kokybiški klausos aparatai mano vaikams padeda girdėti. Tikiu, kad jie užaugs visaverčiais žmonėmis, taps gerais specialistais, dirbs, mokės valstybei mokesčius“, – sako Lina.
Klausos aparatų naudotojai diskriminuojami
Moteris pasakoja, kad pagal 2017 m. vasarį pasirašytą sveikatos apsaugos ministro įsakymą, klausos aparatams kompensuoti skiriama šiek tiek didesnė suma: suaugusiesiems – nuo 53,34 iki 114,91 euro, vaikams – nuo 124,26 iki 205 28 euro, dar 30 eurų priemoka skiriama individualiam įdėklui. Skamba lyg ir gerai, tačiau kokybiški klausos aparatai kainuoja nuo 700 iki 1500 eurų. O kuri mama nenorėtų savo vaikui geriausios priemonės? Tad didesnę pinigų sumą ir vėl teko sumokėti pačiai šeimai.
„Abiem mano vaikams reikia dviejų klausos aparatų, nes ir dukros, ir sūnaus sutrikusi abiejų ausų klausa. Dukra dar studentė, kol kas ji pati negali nusipirkti, todėl perku abiem“, – sako Lina ir stebisi, kodėl valstybė sukūrė ir taiko puikią kochlearinių implantų kompensavimo sistemą (kochleariniai implantai kompensuojami 100 procentų), tačiau vis dar diskriminuoja klausos aparatų naudotojus.
Ministro įsakyme – klaida
Bendrija „Pagava“, atstovaudama kurtiems ir neprigirdintiems vaikams, kartu su medikais ir Valstybinės ligonių kasos atstovais dėjo pastangas, kad klausos aparatams būtų pritaikyta ta pati kompensavimo metodika, kaip ir kitoms ortopedijos priemonėms. „Gyvenome viltimi, kad, pakeitus kainų skaičiavimo metodiką, kompensuojamos sumos padidės ir šeimoms taps lengviau įsigyti kokybiškus klausos aparatus“, – sako bendrijos „Pagava“ vadovė Rima Sitavičienė. Deja, 2018 m. balandžio 19 dieną įsigaliojo tą patį mėnesį pasirašytas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo valstybės kompensuojamos sumos už klausos aparatus dar labiau sumažintos.
Susirūpinusi dėl sumažintų ir taip mažų kompensacijų ir klausos aparatų skyrimo tvarkos, gegužės 8 dieną bendrija „Pagava“ Vilniaus savivaldybėje organizavo susitikimą su Seimo, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Neįgaliųjų reikalų departamento, klausos aparatais prekiaujančių įmonių ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Susitikimo dieną sužinota, kad sveikatos apsaugos ministro įsakyme įsivėlė klaida, kurią jau spėta ištaisyti. Gaila, kad nevyriausybinės organizacijos apie tai nebuvo informuotos.
Dabar už vaikams įsigytus klausos aparatus bus kompensuojama nuo 350 iki 432 eurų (buvo nuo 124,26 iki 205,28), o suaugusiesiems – nuo 53,34 iki 282 eurų (buvo nuo 53,34 iki 114,91). Valstybinės ligonių kasos atstovas Giedrius Baranauskas informavo, kad šiais metais lėšų klausos aparatams kompensuoti skirta daugiau, todėl ir kompensavimo sumas buvo galima padidinti.
„Problemų iškyla nuolat, tačiau jas sprendžiant mes, nevyriausybinės organizacijos, neretai paliekamos nuošalyje. Dedame daug pastangų, kad būtų priimami įstatymai, padedantys negalią turintiems žmonėms integruotis į visuomenę. Tikimės, kad dažnesni susitikimai padės lengviau rasti bendrą kalbą ir bendrus sprendimus“, – sako bendrijos „Pagava“ pirmininkė R. Sitavičienė.
Tikslas – padėti ir informuoti
Susitikime kilo ir daug kitų klausimų, aktualių kurčius ir neprigirdinčius vaikus auginantiems tėvams bei juos prižiūrintiems gydytojams. Pavyzdžiui, susirūpinimą kelia nauja klausos aparatų skyrimo tvarka. Vadovaujantis ja, pakartotinai kompensuojamąjį klausos aparatą vaikams gali skirti gydytojas otorinolaringologas, dirbantis antrinio lygio ambulatorines otorinolaringologijos paslaugas teikiančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Beje, iki šiol Lietuvoje neturime kurčių ir neprigirdinčių vaikų registro.
Į bendriją „Pagava“ kreipiasi tėvai, sužinoję apie jos veiklą iš žiniasklaidos, medikų arba kitų sutrikusios klausos vaikus auginančių tėvų. Vis dar yra šeimų, kurios negauna operatyvios pagalbos, nieko nežino apie pasikeitusią klausos aparatų kompensavimo tvarką, todėl viena bendrijos užduočių – kuo plačiau skleisti informaciją sutrikusios klausos vaikus auginančioms šeimoms visais joms rūpimais klausimais.
Susiję straipsniai
