Tokie pakeitimai pasiūlyti įvertinus tai, kad Lietuvoje vaistai dažnai reklamuojami kartu su maisto papildais, kurie priskiriami maisto produktams.
Tad sudaromas įspūdis, kad maisto papildai taip pat yra vaistai. Ypač tuomet, kai, teisės aktų reikalaujamos vaistų nuorodos („Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti jūsų sveikatai“) yra pateikiamos reklamos, kurioje kalbama ir apie maisto papildus, pabaigoje. Taip gyventojams sudaromas įspūdis, kad maisto papildai taip pat yra vaistai.
Tokiais atvejais reklamos suklaidinti žmonės įsigyja maisto papildų ne mitybos racionui papildyti, o ligoms gydyti ar jų profilaktikai, todėl laiku nesikreipia į gydytoją ir nepradeda gydymo jiems reikalingais vaistais.
Tai ne tik gali pakenkti sveikatai, bet ir turi įtakos didelėms papildomoms, tačiau nebūtinoms ar nereikalingoms išlaidoms, kurios kelia nepagrįstą visuomenės nepasitenkinimą aukštomis vaistų (o iš tiesų – maisto papildų) kainomis.
Taip pat, siekiant didinti farmacijos kompanijų ir gydymo įstaigų bendradarbiavimo skaidrumą bei išvengti galimų susitarimų dėl vaistų skyrimo, nutarta apriboti vaistų reklamuotojų vizitus į gydymo įstaigas, kai yra asmeniškai susitinkama su medikais.
Vaistų reklamuotojai informaciją apie savo produktus galės teikti tik gydymo įstaigoje vykstančiuose reklaminiuose renginiuose. Tai leis išvengti galimai neskaidrių susitarimų, sumažės vaistų reklamuotojų įtaka medikams skiriant gydymą pacientui vaistais, bet nesumažins galimybių medikams gauti naują informaciją apie vaistus, o vaistų reklamuotojams – ją pateikti.
