Lietuvos laisvės gynėjo košmaras – į veidą smigo dvi kulkos, o tėvynė padėti negali

1991-ųjų sausio 13-ąją prie Televizijos bokšto į vilniečio veidą smigo dvi kulkos – sutraiškė dalį viršutinio žandikaulio ir išmušė šešis dantis. Laisvės gynėjas iki šiol kenčia skausmus, bet iš valstybės pagalbos nesulaukia.

 Ieškodamas pagalbos buvęs inžinierius V.Šimėnas baigia prarasti viltį.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Ieškodamas pagalbos buvęs inžinierius V.Šimėnas baigia prarasti viltį.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ieškodamas pagalbos buvęs inžinierius V.Šimėnas baigia prarasti viltį.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ieškodamas pagalbos buvęs inžinierius V.Šimėnas baigia prarasti viltį.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ieškodamas pagalbos buvęs inžinierius V.Šimėnas baigia prarasti viltį.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Ieškodamas pagalbos buvęs inžinierius V.Šimėnas baigia prarasti viltį.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

„Lietuvos rytas“

2018-06-24 17:39, atnaujinta 2018-06-24 17:53

Bandydamas atsikratyti skausmų Vytautas Šimėnas (78 m.) ištvėrė ne vieną operaciją, ieškojo pagalbos užsienyje, kreipėsi į bioenergetiką.

Medikai netgi buvo suabejoję Televizijos bokšto gynėjo skausmų priežastimi – ar jis neturi psichologinių problemų, ar nesutrikęs mąstymas, ar jam nereikia psichiatro pagalbos.

Su „Lietuvos rytu“ kalbėdamas vyras liūdnai juokavo, kad perėjo per ugnį, vandenį ir pateko į Lietuvos medicinos istoriją, nes jam skausmus sukelia plastikinės kulkos atplaišos, jų kurį laiką neaptiko jokia medicinos įranga.

Buvusiam inžinieriui būtinas protezas, kad galėtų kramtyti, bet prieš tai reikia atlikti sudėtingą veido žandikaulio gydymą, kuris išvaduotų jį iš kasdienių skausmų. Tačiau tam nėra pinigų.

Parodo nuotrauką

Kai V.Šimėnas vyksta į Sveikatos apsaugos ministeriją ar Valstybinę ligonių kasą, jis pasiima su savimi nuotrauką, kurioje užfiksuoti trys dantų protezai. Taip vyras nori įrodyti, kad dantis prarado ne dėl senatvės, o yra smarkiai nukentėjęs.

Pirmas protezas buvo pagamintas jam gydantis Vokietijoje. Vėliau vilnietis išbandė dar du protezus, bet kramtyti vis tiek sunku. Jam būtinas rimtas gydymas ir naujas, jau ketvirtas, protezas. Bet kas už jį sumokės?

V.Šimėnui nekart teko rausti kaip pirmokui prie lentos ir klausyti valdininkų patarimų ne ieškoti pinigų, o įsirašyti į bendrą eilę vilniečių, kuriems nemokamai bus protezuojami dantys.

Tačiau ši eilė juda taip lėtai, kad jis abejojo, ar sulauks naujų dantų iki gyvenimo pabaigos.

Kita vertus, skiriama tokia menka valstybės parama, kad jos gydymui tikrai nepakaks.

Diagnozė – neguodžianti

Susegęs dokumentus į storą aplanką vyras mano, kad jo ligos istorija sudarytų storą knygą. Galbūt net detektyvą, kuriame dingsta daiktiniai įrodymai, o kaltų nėra.

Kai 1991-ųjų sausio 12-osios vakare V.Šimėnas atėjo prie Televizijos bokšto, buvo prasidėjęs jo šturmas. Vienas sovietų tankų bandė stumti žmones. Vyras atsidūrė netoli tos vietos, kur mirtinai buvo sužeista Loreta Asanavičiūtė.

 

„Gavau kulką, kai buvau pasisukęs. Mane nuvedė į apačią. Atsidūriau ligoninėje. Pasirodo, pataikė dvi kulkos, viena jų – kovinė, o kita – plastikinė. Operavo, iki šiol gydausi“, – pasakojo buvęs inžinierius.

Peršauta burna, sužalotas veidas, skeveldrinis viršutinio žandikaulio lūžis, išmušti šeši dantys, plėštinės žaizdos ir liežuvyje įstrigusi kulka – tokia diagnozė buvo nustatyta V.Šimėnui tuometėje sostinės Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Tai – sunkus sužalojimas, netekta daugiau nei trečdalio darbingumo.

Išimta iš V.Šimėno kūno kulka buvo atiduota atlikti kriminalistinę ekspertizę. Ji buvo deformuota, manoma, kad iššauta iš automato „Kalašnikov“.

Bet vilnietis su tokia išvada iki šiol nesutinka.

Mat ne tik kulka, bet ir plastikinės atplaišos buvo giliai įsmigusios į jo kūną. Kai pirmą kartą darant operaciją buvo išimama kulka, niekas neįtarė, kad liko svetimkūnių. Plastiko atplaišos priminė apie save praėjus daug mėnesių nuo tų šūvių.

1991-ųjų spalio ir lapkričio mėnesiais nukentėjusysis buvo vėl operuojamas. V.Šimėno viršutiniame žandikaulyje buvo aptikti 7 nedideli neaiškios kilmės gabaliukai, panašūs į skeveldras, blyškios violetinės spalvos – nuo 7 iki 1 milimetro ilgio.

Šiomis atplaišomis susidomėjo ir Generalinė prokuratūra, tyrusi Sausio 13-osios bylą.

Kulkos ieškojo muziejuje

V.Šimėnas daug laiko sugaišo aiškindamasis, kur dingo jį sužeidusi metalinė kulka.

Pirmas prokuroras, rinkęs daiktinius įrodymus, paėmė šią kulką, taip pat vėliau žandikaulyje aptiktus plastiko gabalėlius.

 

Vėliau jis pasitraukė iš darbo, ikiteisminį tyrimą perėmė kitas pareigūnas.

Kai prieš keletą metų Generalinė prokuratūra atnaujino Sausio 13-osios bylą, V.Šimėnas, kaip nukentėjusysis, buvo dar kartą pakviestas susipažinti su tyrimo medžiaga, bet joje nebuvo jokios balistinės ekspertizės, taip pat toksikologinės analizės, kaip ilgainiui nuodijamas nukentėjusiojo organizmas, dokumentų.

Pensininkas pastebėjo, kad jam parodytoje nuotraukoje užfiksuota kulka neatitinka tikrosios, o poėmio protokolas atrodė kitaip.

Vėliau buvo paaiškinta, kad iš vilniečio liežuvio išimta kulka jau perduota saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

„Man tapo labai įdomu, nuėjau į muziejų ir įsitikinau, kad tai ne ta kulka. Mane sužeidusi kulka buvo suplota ir sulenkta, o muziejuje esančios forma visai kitokia“, – teigė nukentėjusysis.

V.Šimėnas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas papildyti ikiteisminį tyrimą.

Bet prokurorai prašymą atmetė kaip nepagrįstą, o vilniečio teiginiai dėl pakeistos kulkos esą nepagrįsti jokiais motyvais ir paaiškinimais.

Cheminė sudėtis nežinoma?

Televizijos bokšto gynėjas iki šiol laukia atsakymo, iš kokių cheminių medžiagų buvo pagaminta plastikinė kulka, kurios atplaišos jam sukelia tiek daug kančių.

Pasirodo, šių atplaišų neįmanoma aptikti įprastu rentgeno aparatu. V.Šimėnui buvo paaiškinta, kad svetimkūniai buvo perduoti eksperimentiniam tyrimui Lenkijoje, bet duomenų apie jį Lietuva neturi.

„Netikiu, kad plastiką įdėjo šiaip sau, – juk ginklas skirtas žudyti žmones, o iš kokių medžiagų padarytas ir kokį poveikį sukelia šis plastikas, iki šiol niekas nežino“, – kalbėjo vyras.

Net praėjus 27 metams nuo tragiškos nakties plastikinės kulkos liekanų vis dar aptinkama vilniečio kūne, tai rodo ir jo medicininė kortelė, saugoma Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje.

Kai V.Šimėnas paprašė Generalinės prokuratūros papildyti ikiteisminį tyrimą, susijusį su Sausio 13-osios įvykiais, jo, kaip nukentėjusiojo, prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Jam buvo paaiškinta, kad išimta iš jo kūno kulka yra priskiriama prie 5,45 milimetro kalibro, o tai itin dideles kančias sukeliančių kulkų požymis.

Ši detalė yra svarbi kaip uždraustų karo priemonių naudojimo įrodymas.

Siūlė ištirti psichologiškai

Sužeistas į veidą V.Šimėnas iš pradžių buvo gydytas Vilniuje, vėliau – Vokietijoje, kur lietuvių kilmės gydytoja Alina Veigel-Plechavičiūtė protezavo jam dantis.

Tačiau tai nepadėjo numalšinti skausmo.

Medikė buvo įsitikinusi, kad skausminis sindromas – tai reakcija į dirginimą, todėl siūlė likusius dantis pašalinti ir juos pakeisti protezais, bet lietuvis atsisakė.

1995-ųjų vasarį jis vėl kreipėsi į Lietuvos medikus. Buvo sušauktas konsiliumas, kurį sudarė ne tik odontologai, bet ir neurologai, psichiatrai, psichoterapijos specialistai.

Buvo pasiūlyta išmėginti visas medikamentinio gydymo ir psichoterapijos poveikio priemones, o jei tai nepadėtų – šalinti dalį nervo.

Anot kai kurių konsiliume dalyvavusių specialistų, pacientas abejojo, ar tai padės, nes ekstrasensai jį buvo įtikinę, kad žandikaulyje yra likę svetimkūnių, kurie gali būti skausmo priežastis.

Vyras pripažino, kad nusivylęs gydytojais iš tikrųjų ieškojo pagalbos pas bioenergetiką, kuris tvirtino, kad jo kūne yra svetimkūnių.

Ministrai pasiūlė laukti

Praėjus dešimtmečiui Vokietijoje pagamintas protezas vilniečiui nebetiko, taip pat išbyrėjo šalia esantys nušlifuoti sveiki dantys.

Vėliau Lietuvoje buvo pagamintas naujas protezas, kuriam pinigų skyrė Valstybinė ligonių kasa.

Tačiau jis po trejų metų taip pat iškrito. Tada V.Šimėnui buvo pagamintas trečias dantų protezas, kainavęs 1110 eurų. Bet vyras negali jo naudoti, nes kramtant jis kelia skausmą.

Dėl galimybės nemokamai gydytis buvęs inžinierius jau seniai mina valdiškų įstaigų slenkstį.

Prieš kelerius metus tuometis sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas, norėdamas paguosti V.Šimėną, patarė jam stoti į eilę dantims protezuoti – esą jis jau senas, todėl turėtų ne ieškoti pinigų, o kantriai laukti.

„Man toks patarimas buvo kaip pasityčiojimas, nes aš dantis praradau ne dėl senatvės, o dėl kulkų“, – kalbėjo V.Šimėnas.

Vyriškis nenuleido rankų ir toliau – dabartinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos paprašė kompensuoti išlaidas už odontologinį gydymą ir dantų protezą, už kurį susimokėjo 1100 eurų.

Tačiau 2017 metų birželį gautas valdininkų atsakymas nepaguodė – nėra galimybės kompensuoti dantų protezavimo išlaidų kitaip, nei numatyta teisės aktuose. Kitaip sakant, lieka tik laukti.

Prašymas neįtikino komisijos

Padėti negalinčiam kramtyti vyrui stengėsi ir medikai, kurių įsitikinimu, būtinas sudėtingas gydymas.

Dėl to Vilniaus universiteto Žalgirio klinika kreipėsi į Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisiją, vadovaujamą Tomo Alonderio.

Bet komisija nutarė nekompensuoti V.Šimėno dantų protezavimo paslaugų išlaidų, nes tai esą neatitinka tam tikrų reikalavimų – nebuvo pateikti būklės retumą pagrindžiantys duomenys, taip pat nepaaiškinta, kaip dantų protezavimas gali pailginti paciento gyvenimą, sumažinti neįgalumą.

Taip pat buvo priminta, kad vilniečiui dar 2007 metų birželį buvo kompensuotos dantų protezavimo paslaugos.

Žandikaulį tyrė ir urologas

Šiemet pavasarį V.Šimėnas dėl skausmų kreipėsi pagalbos į urologą.

Privačioje klinikoje dirbančiam medikui pavyko galingu ultragarso aparatu aptikti žandikaulyje miniatiūrinius taškelius – plastiko atplaišas.

Toje žandikaulio vietoje, kur nėra dantų, chirurgai šiemet surado svetimkūnių.

Juos išrinko, žaizdos sugijo, bet po mėnesio skausmai vyrui atsirado kitoje vietoje. Jis vėl negali nieko kramtyti, nes jaučia, kad kažkas trukdo.

Profesorė apgailestavo dėl teisinės situacijos

Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos vadovė profesorė Alina Pūrienė apgailestavo, kad Lietuvoje susiklostė tokia teisinė situacija, kai laisvę gynusiam ir nukentėjusiam žmogui valstybė negali suteikti tokio gydymo, koks būtinas.

„Pacientas daug kartų buvo operuotas, ir niekas nežino, kada pavyks išrinkti visas skeveldras. Būtent jos yra pagrindinė skausmo priežastis. Šiuo metu pacientui būtinas iš esmės naujas gydymo būdas, o ne tik dantų protezavimas“, – aiškino A.Pūrienė.

Anot medikės, šis vilnietis yra vienintelis šalyje pacientas, kuriam taip smarkiai sužalotas žandikaulis.

Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymas V.Šimėnui laukti, kol ateis eilė nemokamai protezuoti dantis, profesorės manymu, yra tik formalus atsakymas, nes ši paslauga skirta žmonėms, kuriems gaminami pigiausi išimamieji protezai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.