Jie suskubo naudotis reta proga – patekti į Vilniaus televizijos bokštą.
Tokių dienų, kai visi neįgalieji galės patekti į vieną iš Vilniaus simbolių, šiemet bus dar dvi. Tai – liepos 22-oji ir rugsėjo 23 dienos.
Šios datos pasirinktos neatsitiktinai. Pasistengta, kad tai būtų dienos, kai yra didžiausia gero oro tikimybė, kad žmonės galėtų netrukdomi grožėtis vaizdais iš paukščio skrydžio. Taip pat taikyta, kad tai nebūtų savaitgalio dienos, kada bokšte būna didelis lankytojų srautas.
Lankytis uždraudė dėl saugumo
Vienas pirmųjų, pasinaudojusių proga išgerti kavos 165 metrų aukštyje esančiame restorane „Paukščių takas“ ir pasigėrėti kvapą gniaužiančiais vaizdais, buvo Seimo narys, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Justas Džiugelis.
Kaip tik J.Džiugelis ir pasiekė, kad neįgalieji vėl turėtų galimybę pasikelti į televizijos bokštą po to, kai pernai rudenį tai buvo uždrausta.
Asmenų su judėjimo negalia į bokšto apžvalgos aikštelę nuspręsta nebekelti po 2017 metų spalį restorane „Paukščių takas“ kilusio incidento, kuomet įjungus šildymo sistemą pasklido dūmai ir suveikė priešgaisrinė signalizacija.
Tada teko skubiai evakuoti visus žmones į laiptinę.
Kaip prisiminė bokštą valdančio Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) generalinis direktorius Remigijus Šeris, pernykštis incidentas buvo pirmasis, kuomet teko iš „Paukščių tako“ skubiai evakuoti lankytojus. Jis privertė susimąstyti, kas būtų, jeigu įvyktų rimta nelaimė. Ar tuomet pavyktų užtikrinti visų, taip pat ir neįgalių, lankytojų saugumą?
Rimtos nelaimės atveju žmonėms tektų leisti į po „Paukščių tako“ grindimis esantį evakuacijos kambarį, kuriame įrengta gera ventiliacinė sistema, kad žmonės neužtrokštų nuo dūmų, laikomi respiratoriai, antklodės ir geriamasis vanduo.
Šiame kambaryje tilptų 100 žmonių. Todėl į televizijos bokšto viršūnę vienu metu neleidžiama pasikelti daugiau kaip 100 lankytojų.
Tačiau, kaip pavyko įsitikinti lankantis bokšte, į betoninėje kapsulėje esantį evakuacijos kambarį veda statūs laiptai, turintys labai staigų posūkį. Žmonėms su judėjimo negalia jais pasinaudoti be kitų pagalbos būtų per sudėtinga.
Todėl nuspręsta apskritai laikinai uždrausti žmonėms su negalia lankytis bokšte.
Tačiau, anot J.Džiugelio, toks sprendimas, nors ir priimtas rūpinantis neįgaliųjų saugumu, buvo skubotas bei neapgalvotas. Jis įvertintas, kaip grubiai pažeidžiantis neįgaliųjų žmonių teises.
Dėl to J.Džiugelis pakvietė pasitarti susisiekimo ministrą Roką Masiulį, bokšto administraciją ir už saugą atsakingų institucijų atstovus, kad būtų rastas sprendimas, kaip vėl užtikrinti judėjimo negalią turinčių žmonių teisę patekti į televizijos bokštą.
Išeitis – nešti ant rankų
Telecentro vadovas R.Šeris interneto svetainei lrytas.lt pasakojo, kad buvo ieškota įvairių priemonių, kaip būtų galima užtikrinti saugų neįgalių asmenų patekimą į evakuacijos kambarį.
„Dėl to daug diskutavome su neįgaliųjų asociacijų atstovais. Buvo daug įvairių pasiūlymų.
Ieškodami geriausio sprendimo išbandėme įvairias technines galimybes, galinčias padėti evakuoti neįgalius žmones: įsigijome specialias kėdutes, bandėme kitus dalykus.
Deja, joks sprendimas netiko, nes laiptai į evakuacijos kambarį yra labai statūs, o posūkis – labai staigus“, – pasakojo Telecentro vadovas.
Buvo padaryta išvada, kad neįgaliuosius į specialią patalpą nelaimės metu kol kas, iki bus padaryta bokšto rekonstrukcija, bus galima nunešti tik ant rankų.
Todėl nuspręsta, kad iš anksto numatytomis dienomis bokšte budės specialus personalas, kuris, esant reikalui, padės žmonėms su negalia evakuotis.
Kitomis dienomis į bokštą bus įleidžiami tik tie judėjimo negalią turintys asmenys, kurie atvyks su bent dviejų žmonių, galinčių padėti evakuotis, palyda.
R.Šeris teigė, kad ir į kitų šalių televizijos bokštus žmonės su negalia neleidžiami, nes sudėtinga užtikrinti jų saugumą.
Išimtis yra tik Toronto televizijos bokštas Kanadoje, kuris buvo pastatytas vėliau ir kuriame neįgalių žmonių evakuacija buvo iš anksto numatyta.
Kituose televizijos bokštuose, kurie buvo statyti anksčiau ir kurie skirti visų pirma technologiniams poreikiams patenkinti, anot R.Šerio, tokie dalykai, kaip neįgaliųjų evakuacija nebuvo numatyti.
Telecentro direktorius vylėsi, kad padėtis pasikeis po televizijos bokšto rekonstrukcijos, kuriai kol kas ieškoma lėšų.
O kol kas pasistengta, kad neįgalieji bokšte jaustųsi gerai. Dėl to bokšto administracija net pakeitė turėtą medinę estakadą, padedančią įveikti laiptelį, kuriuo galima pasilypėti aukščiau, tobulesne.
„Rodo valstybės požiūrį į neįgaliuosius“
Į „Paukščių taką“ pakilęs ir galimybes evakuotis apžiūrėjęs Seimo narys J.Džiugelis džiaugėsi, kad neįgalieji vėl turės galimybę lankytis televizijos bokšte, kad ir tris dienas per metus.
J.Džiugelis vylėsi, kad, jeigu bus daugiau neįgalių žmonių, norinčių pasikelti į „Paukščių taką“, administracija ras galimybių leisti jiems čia lankytis ir dažniau.
Paklaustas, kaip vertina sprendimą, kad nelaimės atveju judėjimo negalią turintys žmonės į evakuacijos kambarį būtų nešami ant rankų, Seimo narys sakė: „Be abejo, tai neteikia orumo jausmo žmogui. Bet yra, kaip yra. Jeigu yra ekstremali situacija, orumas yra antraeilis dalykas. Svarbiausia, kad apsaugos vyrai būtų pasiruošę tinkamai padėti ir žmogus su negalia būtų saugus“.
J.Džiugelis apgailestavo, kad Vilniuje ir be televizijos bokšto yra daug vietų, kur neįgaliesiems taip pat sudėtinga patekti. Daugiausia tai – seniai įrengtos viešosios erdvės, įvairios valstybinės įstaigos.
„Tai, deja, iliustruoja valstybės požiūrį į neįgaliuosius. Bet aš tikiuosi, kad tai ilgainiui keisis“, – vylėsi J.Džiugelis, priminęs, kad kartais užtenka gana pigių techninių priemonių, padedančių išspręsti problemas, pavyzdžiui, specialūs liepteliai, leidžiantys įveikti pakopas ir pan.
Tarsi dovana valstybės šimtmečio proga
Trečiadienį proga pasikelti į „Paukščių taką“ pasinaudojo ir judėjimo negalią turintis Aleksandas Olechnovičius.
Jo nuomone, Telecentro administracija puikiai užtikrino neįgalių žmonių patekimą į bokštą. Jis pasijautė maloniai sutiktas.
„Džiaugiuosi, kad tokia galimybė patekti į bokštą pasitaikė kaip tik dabar, kai Lietuva švenčia šimtmetį. Manau, kad tikrai neįgaliems žmonėms verta pasinaudoti proga ir atvažiuoti čia, pasigrožėti Vilniaus grožybėm“, – kalbėjo A.Olechnovičius.
Paklaustas, ar sudėtinga jam, sėdinčiam ratukuose, patekti į kitas įstaigas, pašnekovas sakė, kad galimybių daugėja, o jeigu kažkur susiduria su problemomis, visada atsiranda nusiteikusių padėti žmonių.
