Jei žmogaus galvos transplantacija pavyktų, tai iš tiesų reikštų dideles permainas mokslo ir medicinos pasaulyje, o ambicingojo mokslininko S.Canavero vardas į medicinos istoriją būtų įrašytas visiems laikams.
Kas yra tas nuolat su visais besiginčijantis ir perversmą medicinoje žadantis italas?
Turine gyvenančio neurochirurgo mokslo tyrimų karjera išties produktyvi.
Daugiausia centrinio skausmo sindromu besidominčio mediko pavardė puikuojasi prie daugiau nei šimto medicininių publikacijų.
Pirmasis jo straipsnis apie galvos persodinimo galimybę buvo išspausdintas 2013-aisiais.
Tačiau šia radikalia operacija S.Canavero domisi kur kas ilgiau – jau 25 metus.
O tai, kad iš tiesų ketina atlikti galvos persodinimo operaciją kitam asmeniui, italas, save lyginantis su daktaru Frankenšteinu, pranešė prieš dvejus metus.
Italą S.Canavero iš tiesų galima lyginti su žymios anglų rašytojos Mary Shewlley siaubo romano, išleisto 1818 metais, herojumi jaunu mokslininku Viktoru Frankenšteinu, dar vadinamu Šiuolaikiniu Prometėju, kuris iš lavonų dalių sukuria gyvą būtybę
31 metų rusas Valerijus Spiridonovas, sergantis spiraline raumenų atrofija, vadinama Werdingo-Hoffmano liga, turėjo būti pirmasis žmogus, kurio galvą S.Canavero būtų persodinęs kito žmogaus kūnui.
Iš savo namų Maskvoje mokomosios programinės įrangos kompaniją valdančio vyro judesiai smarkiai apriboti. Jis savarankiškai gali tik valgyti, specialia svirtimi valdyti savo neįgaliojo vežimėlį ir rašyti kompiuterio klaviatūra.
Dėl mažos vilties, kad vieną dieną galės pats vaikščioti ir savarankiškai gyventi, sparčiai silpstantis Rusijos technologijų genijus pats pasisiūlė paaukoti savo galvą eksperimentinei operacijai.
Donoras, kuris būtų pasiryžęs paaukoti savo kūną tokiai neįprastai operacijai, tuo metu nebuvo įvardytas.
Dabar skelbiama, kad galvą transplantuoti pirmasis paaukos nebe rusas, o savo pavardės nenorintis atskleisti kinų tautybės pacientas.
S.Canavero iki šiol nepatvirtina šios informacijos, o jo atstovai tikina nežinantys, kaip dėl to jaučiasi dvejus metus prie šio projekto prisidėjęs Valerijus.
Tačiau jie žada, kad jeigu pirmoji transplantacija pavyks, ir rusas tikrai galės džiaugtis nauju kūnu.
Kada tai įvyks? Laiko klausimas. Tačiau aišku viena – kad ambicingasis neurochirurgas nesėdės ramiai sudėjęs rankų.
S.Canavero jau ketina netrukus paskelbti naujų detalių apie būsimą operaciją ir jos metu laukiančius sunkumus. O jų bus tikrai nemažai.
Didžiausias iššūkis – kaip sujungti stuburo smegenis, kad transplantavus žmogaus smegenis galėtų ir toliau normaliai funkcionuoti, o pacientas gyventų visavertį gyvenimą – kvėpuotų, kalbėtų, judėtų.
S.Canavero tikina radęs atsakymą į šį ilgus metus medikus kamavusį klausimą.
Jo sukurtas novatoriškas metodas, nusakantis, kaip aštriausiais ir tiksliausiais ašmenimis perjauti galvą ir kūną siejančias stuburo smegenis mažiausiai pažeidžiant nervus ir kaip juos kuo tiksliau sujungti, jau buvo išbandytas su gyvūnais.
S.Canavero įsitikinęs, kad po tokios operacijos žmogui prireiks tik mėnesio, kol jis galės judėti, jausti savo veidą ir net kalbėti tuo pačiu balsu, kuriuo kalbėjo iki operacijos.
Mėnuo – laikas, kurį pacientas turėtų prabūti komoje. Tiek turėtų pakakti, kad visi paciento raumenys ir kraujagyslės sėkmingai sugytų, kaklas ir stuburo smegenys sutvirtėtų.
S.Canavero pranašauja, kad praėjus metams po operacijos žmogus galėtų pradėti ir vaikščioti. Tiesa, be psichoterapijos tai pasiekti pacientui kažin ar pavyktų.
Skelbiama, kad galvos persodinimo operacija bus atliekama dar šių metų gruodžio mėnesį Kinijoje.
Pasak italo atstovų, būtent todėl pirmuoju pacientu ir buvo pasirinktas kinas, o ne anksčiau minėtas rusas.
Tiesa, iki gruodžio dar daug kas gali keistis.
Vos prieš metus S.Canavero skelbė, kad pirmoji galvos transplantacija bus atliekama Didžiojoje Britanijoje – šalyje, kurioje novatoriškas italo metodas sulaukė daug dėmesio.
Galvos persodinimas gali kainuoti apie 11 milijonų JAV dolerių (9,7 mln. eurų). Pirmoji tokia operacija, į kurią planuojama įtraukti pusantro šimto gydytojų ir medicinos seserų, turėtų trukti net pusantros paros – maždaug 36 valandas.
Pirmoji žmogaus galvos persodinimo operacija gali atsieiti apie dešimt milijonų eurų.
Po nesėkmės galėtų teisti už žmogžudystę
Iki šiol neatlikta žmogaus galvos persodinimo operacija labai kritikuojama medikų, filosofų ir žmogaus teisių gynėjų.
Kas nutiks, jeigu S.Canavero iš tiesų pagaliau įvykdys savo pažadus ir atliks tokią neįprastą operaciją?
Tikimybė, kad pacientas mirs, bus suparalyžiuotas arba kentės milžiniškus skausmus, labai didelė. O kur dar psichologinės paciento reakcijos. Kaip jam pavyks prisitaikyti prie naujo gyvenimo su nauju kūnu ir ar nauji išgyvenimai nebus baisesni nei mirtis?
Tai tik keli iš daugybės klausimų, kuriuos kelia žmogaus galvos persodinimo kritikai.
Abejojama, ar tokia operacija apskritai yra etiška ir atitinka kiekvieno mediko duodamą Hipokrato priesaiką. Paciento mirties atveju S.Canavero ir jam padėję medikai būtų teisiami už žmogžudystę.
Tačiau savo metodo sėkme neabejojantis italas dėl to nė kiek nesijaudina. Iki šiol atliktos galvos persodinimo operacijos gyvūnams S.Canavero teikia daug vilčių.
Italo ir jo kolegos iš Kinijos Xiaoping Reno vadovaujamai mokslininkų komandai pavyko atlikti keletą tokių operacijų su beždžionėmis, pelėmis ir žiurkėmis. Dabar mokslininkų ir medikų komanda planuoja atlikti eksperimentus ir su šunimis.
Galvos persodinimą vadina vilties operacija
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos istorija besidomintis vilnietis gydytojas Saulius Špokevičius teigė, kad ne pirmą kartą sklinda žinia apie ketinimą persodinti žmogaus galvą.
Rygos Stradinio universiteto garbės daktaras S.Špokevičius įsitikinęs, kad tai dar vienas būdas italų medikui pasireklamuoti.
„Tai – operacija, kurios visi laukia – tiek nepagydoma liga sergantys žmonės, kuriems neįmanoma kitokiu būdu padėti, tiek medikai. Ir vieni, ir kiti po tokios operacijos išgarsėtų“, – įsitikinęs plastikos chirurgas S.Špokevičius.
Techniniu požiūriu tokia operacija įmanoma, tai nėra stebuklas, tačiau kur kas sunkiau prognozuoti, kiek tai duotų naudos ligoniui. Iki šiol medikams pavyko persodinti visą donoro veidą, donoro veido audinius, abi donoro rankas, donoro penį.
Žmogaus galvos persodinimas niekada netaps klinikine praktika, tai gali būti tik kaip medicinos eksperimentas. Jei medikams pavyks sėkmingai atlikti tokią operaciją, tai bus sensacija, kurią po savaitės daug kas užmirš.
Pastaruoju metu plastinėje ir rekonstrukcinėje chirurgijoje vyrauja kur kas kritiškesnis požiūris į kūno dalių persodinimą – jei galima išsiversti be svetimo organo persodinimo, niekas neragina paciento sutikti tokiai operacijai.
Sumanymas persodinti žmogaus galvą reikštų ne tik tai, kad operacija bus labai sudėtinga, ji ilgai truks, o operacinėje turės dirbti kelios medikų komandos. Po operacijos paciento laukia sunki reabilitacija, didelė dozė vaistų, kurie būtini, kad neišsivystytų atmetimo reakcija, taip pat gresia įvairios komplikacijos.
„Manau, ligonis gali būti pasmerktas ilgoms kančioms. Tačiau visada atsiranda žmonių, kurie svajoja pasiaukoti medicinos labui ir prieš mirtį būti naudingi. Todėl nieko keista, kad galvos persodinimo operacija kai kam gali atrodyti labai reikalinga“, – teigė chirurgas S.Špokevičius.
Jis tikino, kad tokia operacija nesukels proveržio medicinoje. Tai tik vilties operacija ir noras padėti ligoniams, sergantiems iki šiol neišgydomomis ligomis.
