Širšės mirtinai sugėlė šakiškę: perspėja, kaip apsisaugoti

Pavojingi vabzdžių įkandimai daug kam pasibaigia nemaloniu sugeltos vietos perštėjimu ar patinimu. Tačiau kartais susidūrimas su vabzdžiais baigiasi ir nukentėjusiojo mirtimi. 

Susidūrimas su širšėmis gali baigtis mirtimi.<br>M.Patašiaus nuotr.
Susidūrimas su širšėmis gali baigtis mirtimi.<br>M.Patašiaus nuotr.
Susidūrimas su širšėmis gali baigtis mirtimi.<br>123rf.com nuotr.
Susidūrimas su širšėmis gali baigtis mirtimi.<br>123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 24, 2018, 8:41 PM

Veikiausiai taip nutiko ir pirmadienį Šakių rajone, kur buvo rasta negyva moteris. Spėjama, kad ją galėjo mirtinai sugelti širšės.

Kaip informavo Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, pirmadienį buvo gautas pranešimas, kad Šakių rajono savivaldybėje, Sintautų seniūnijoje, Gaisrių kaime, rastas 1971 m. gimusios moters kūnas be išorinių smurto žymių.

Marijampolės apskrities policijos atstovė Daiva Klimavičienė naujienų agentūrai BNS sakė, kad atvykę pareigūnai jau rado greitosios medikus.
Nelaimė įvyko vidurdienį. 

„Užlipo į palėpę, užpuolė vabzdžiai, sugėlė, pasekmės skaudžios“, – BNS sakė ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis
prokuroras Audrius Ažukas. 

Kūnas išvežtas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių mirties priežasčiai nustatyti.

Reakcija išsivysto labai greitai

Primename, kad anafilaksinio šoko ištiktam žmogui laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.

Anafilaksija (arba anafilaksinis šokas) yra ūmi, gyvybei grėsminga sisteminė ar generalizuota padidėjusio jautrumo reakcija, kuriai būdingi dviejų ir daugiau organų sistemų (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo, centrinės nervų sistemos) pažeidimai.

Anafilaksinė reakcija išsivysto greitai: nuo kelių minučių iki 2 val. po kontakto su reakciją sukėlusiu veiksniu.

Anafilaksinį šoką gali sukelti patys įvairiausi veiksniai – žiedadulkės, vabzdžių įkandimai, maisto produktai ar medikamentai.

Reakcija iš pradžių gali atrodyti visai nekaltai – čiaudulys, akių paraudimas, nežymus odos bėrimas, tačiau netrukus pasireiškia ir gyvybei pavojingi simptomai.

Anafilaksinio šoko požymiai

Anafilaksinį šoką galima įtarti, jeigu pasireiškia vienas iš šių trijų požymių:

ūmi ligos pradžia (nuo kelių minučių iki kelių valandų), kai yra odos, gleivinių ar jų abiejų pažeidimas (pavyzdžiui, generalizuota dilgėlinė, odos niežulys ar paraudimas, lūpų, liežuvio ar liežuvėlio patinimas);

kvėpavimo sutrikimas (pavyzdžiui, dusulys, švokštimas, bronchų spazmas, stridoras, hipoksemija);

sumažėjęs arterinis kraujospūdis ar su tuo susiję simptomai (pavyzdžiui, hipotonija, sinkopė, nevalingas šlapinimasis/tuštinimasis).

Pirmieji simptomai

Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentės docentė Violeta Kvedarienė BNS sakė, kad pirmieji anafilaksinio šoko simptomai yra niežulys (padų ir delnų), raudimas, silpnumas, dusulys.

„Nereikia laukti, reikia kviesti greitąją. Jeigu anksčiau buvo kokie nors panašūs simptomai, po tokio įgėlimo po mėnesio pasirodyti specialistui. Anksčiau kreipusis gali nepavykti tyrimai.

Tačiau per porą dienų reikia apsilankyti pas šeimos gydytoją, visada turėti tabletę prieš alergiją. Dalis jų parduodamos be recepto, geriau išgerti, jos nieko blogo nepadarys“, – BNS sakė V.Kvedarienė.

Pasak jos, reakcija į įkandimą išsivysto per valandą ir sugeltas žmogus gali spėti išgerti vaistų nuo alergijos.

„Tai nebūna sekundžių reikalas, tai būna minučių reikalas – 10, 15 minučių, pusvalandis, per valandą reakcija vyksta. Reikia tučtuojau kviesti greitąją pagalbą ir sakyti, kad sugėlė“, – BNS sakė V.Kvedarienė.

Kaip padėti nukentėjusiam žmogui?

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras įspėjo, kad anafilaksinio šoko atveju būtina kreiptis į gydytoją, todėl nedelsdami skambinkite pagalbos telefonu 112. 

Kol atvyks medikai, pabandykite identifikuoti alergeną ir nutraukite bet kokį jo kontaktą su nukentėjusiuoju. 

Jei nukentėjusįjį pykina, paverskite jį ant šono, kad nepaspringtų. Atlaisvinkite kvėpavimo takus, prasekite viršutinius drabužius, kad būtų lengviau kvėpuoti. 

Jei žmogus nekvėpuoja, patikrinkite pulsą ir nedelsdami pradėkite širdies masažą – 30 paspaudimų ir 2 įpūtimai. Atlikite šį veiksmą, kol nukentėjusįjį perims greitosios pagalbos medikai.

Asmenims, kuriems nors kartą gyvenime buvo anafilaksinis šokas, rekomenduoja su savimi nuolat turėti apinefrino ar adrenalino injektorių. 

Jei žmogų ištiko anafilaksinis šokas ir nukentėjusysis turi apinefrino ar adrenalino injektorių, padėkite jam susileisti vaistų dozę į raumenį. Jei žmogui nepalengvėja, kartokite po 10–15 min.

Švirkštas gali ir nužudyti

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras pataria sugeltam žmogui duoti išgerti antihistamininių  (antialerginių) vaistų. Paklausti, ar nukentėjęs žmogus turi su savimi adrenalino automatinį švirkštą, padėti jam susišvirkšti vaistų į šlaunies ar peties raumenis.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vyriausioji specialistė Renata Tomaševič BNS patvirtino, kad minėtas adrenalino švirkštas vaistinėse yra parduodamas tik pateikus gydytojo receptą.

„Pats švirkštas, tas vaistas nėra toks paprastas, jis taip pat gali nužudyti žmogų, kuriam jo nereikia. Ypatingai jei yra širdies ritmo sutrikimų, kepenų veiklos sutrikimų, gali dar pabloginti situaciją. Jeigu paaiškėja, kad jis reikalingas, medikai išrašo, jis dabar turėtų būti netgi kompensuojamas“, – BNS sakė V. Kvedarienė.

Ji sako, kad vabzdžiams alergiški žmonės yra gydomi imunoterapija.

„Gydymas yra tais pačiais nuodų alergenais. Tada žmogaus organizme susiformuoja imuninės ląstelės, kurios pačios jį apsaugo“, – sakė medikė.

Bent kartą patyrė 1 iš 300 europiečių

Apskaičiuota, kad 1 iš 300 europiečių yra bent kartą patyręs anafilaksinį šoką. Vertinant hospitalizacijų dėl anafilaksinio šoko dažnį, jis didžiausias 0–14 m. amžiaus grupėje (4,1 iš 100 tūkst. hospitalizacijų). 

Didėjant pacientų amžiui, anafilaksija retėja: 15–44 m. amžiaus grupėje – 3,9 iš 100 tūkst., o vyresnių nei 45 m. amžiaus grupėje – 3,5 iš 100 tūkst. hospitalizacijų. Taip pat anafilaksinis šokas XXI a. yra dažnesnis, palyginti su praėjusio amžiaus paskutiniu dešimtmečiu.

Anafilaksinio šoko metu dažniausi yra odos ir gleivinių simptomai. Jie pasireiškia 80–90 proc. pacientų. 

Šiek tiek rečiau pasitaiko širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai (70 proc.) bei kvėpavimo sistemos (65 proc.) simptomai. Tačiau svarbu nepamiršti, kad anafilaksija gali pasireikšti ir be odos simptomų. 

Kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemos simptomai ir požymiai yra kur kas grėsmingesni gyvybei nei odos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.