Gydymo įstaiga pastatus valdo panaudos pagrindais pagal su Kauno savivaldybe sudarytą sutartį. Joje ligoninei suteikta teisė naudotis miesto centre esančiomis 18,6 tūkst. kvadratinių metrų ploto patalpomis iki 2028 metų gruodžio 1 dienos.
Dar 2011 metais savivaldybės ir KKL vadovai pasiekė susitarimą, pagal kurį ligoninei buvo suteiktos papildomos patalpos Josvainių gatvėje.
Jos buvo suteiktos tam, kad ligoninė išsikeltų iš savivaldybei priklausančių miesto centre esančių patalpų. Pernai vasarą Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas vėl paragino ligoninės vadovus pradėti procesus, tačiau tai padaryti nėra paprasta.
Reikia naujo korpuso
„Ligoninės vadovybė pritaria paslaugų sukoncentravimui vienoje vietoje – Šilainiuose, kur veikia pagrindiniai gydymo įstaigos padaliniai“, – pareiškė KKL generalinis direktorius profesorius Albinas Naudžiūnas.
Pasak jo, pacientams patogiau gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kai visi medicinos specialistai gali laiku suteikti paslaugas, atlikti būtinus laboratorinius tyrimus ir procedūras.
Pagrindinis tokio projekto trūkumas – neišspręstas finansavimo klausimas dėl naujo korpuso statybos Šilainiuose, todėl iškelti ligoninės skyrių iš miesto centro kol kas nėra galimybių.
„Nuolat pasigirsta svarstymų dėl įstaigos padalinių iškėlimo iš miesto centro, tačiau pastaruoju metu jokių susitikimų su Kauno miesto savivaldybės atstovais nebuvo surengta“, – kalbėjo KKL vadovas A.Naudžiūnas.
Nenori skubinti išsikelti
Kauno savivaldybės administracijos direktorius G.Petrauskas pranešė, kad miesto valdžia nebespaudžia ligoninės vadovybės kuo greičiau palikti patalpas Laisvės alėjoje.
„Sveikatos apsauga yra labai svarbi sritis kauniečiams, o Kauno klinikinė ligoninė neturi galimybių iškelti centre įsikūrusių padalinių.
Svarbiausia – paslaugų kokybė“, – kalbėjo G.Petrauskas.
Pasak jo, dalį KKL skyrių iškėlus į Šilainius, norimo rezultato nepavyktų pasiekti, mat dalis padalinių vis tiek liktų dirbti Laisvės alėjoje.
„Negerai, kai patalpos stovi nenaudojamos, tačiau šiuo atveju kol kas neturime visiems priimtino sprendimo“, – kalbėjo administracijos vadovas.
Nesiimti skubotų sprendimų, galinčių pakenkti pacientų interesams, Kauno vadovus ragino ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius profesorius Remigijus Žaliūnas. LSMU kartu su Sveikatos apsaugos ministerija yra KKL dalininkai.
Pritaikymo būdų – gausybė
Centrinėje miesto dalyje esančiuose pastatuose veikia KKL Traumatologijos punktas, Vidaus ligų, Neurologijos skyriai, konsultacinė poliklinika.
Laisvės alėjoje stovintis ligoninės pastatas iškilo daugiau kaip prieš šimtmetį ir saugomas paveldo specialistų. Jame nuo 1908 metų veikė Raudonojo Kryžiaus ligoninė – tai seniausia Lietuvoje veikianti gydymo įstaiga.
Gerokai daugiau erdvės pokyčiams yra Kęstučio gatvės pusėje. Dalį sovietiniais laikais iškilusių statinių būtų galima išvis nugriauti ir imtis statybų.
Miesto valdžia nėra viešai paskelbusi, kaip panaudotų patalpas, jeigu jas ligoninė grąžintų.
„Miestas yra atsakingas už efektyvų savo turto valdymą, todėl dėliojame įvairius scenarijus. Esminis tikslas – esamą turtą panaudoti kuo tikslingiau“, – anksčiau yra sakęs Kauno savivaldybės administracijos vadovas G.Petrauskas.
