Naujuose moksleivių valgiaraščiuose glumina ne tik keisti patiekalai

Geriausia – įdėti vaikams pinigų, kad jie patys išsirinktų, ką pavalgyti. Liekantiems dienos grupėje galioja tas pat, nes pavakariams paprastai būna košė ir pienas, todėl dažniausiai jie viską palieka vos paknibinėję.

Virėjos jau rugsėjo pradžioje ėmė skųstis, kad kur kas daugiau maisto tenka paprasčiausiai išmesti.<br>V.Balkūno nuotr.
Virėjos jau rugsėjo pradžioje ėmė skųstis, kad kur kas daugiau maisto tenka paprasčiausiai išmesti.<br>V.Balkūno nuotr.
Simono Daukanto pagrindinės mokyklos (Naugarduko g.) valgykla - kavinė. Mokinių maitinimas, maistas, moksleiviai, priešpiečiai<br>V.Balkūno nuotr.
Simono Daukanto pagrindinės mokyklos (Naugarduko g.) valgykla - kavinė. Mokinių maitinimas, maistas, moksleiviai, priešpiečiai<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Sep 19, 2018, 5:29 PM

Tokius patarimus rugsėjo pradžioje vykusių tėvų susirinkimų metu dalijo ne bet kas, o mokytojai ir net mokyklų vadovai. Mat nuo šių mokslo metų valgiaraščiai mokymo įstaigose (o darželiuose – dar anksčiau) pasikeitė iš esmės.

Daugiau virto, o ne kepto maisto. Daugiau daržovių, vaisių, uogų, viso grūdo košių. Kuo rečiau – bulvių ir iš jų gaminamų patiekalų. Tokiu sveikatos apsaugos ministro A.Verygos įsakymu nuo rugsėjo privalo vadovautis vaikams maistą gaminantys virėjai.

Jokių traškučių, šokoladų, kavos, jos pakaitalų ar Baltijos jūroje pagautų strimelių mokyklose negali būti nė kvapo. Iš puodų, keptuvių ir lėkščių išnaikinti spirgučiai, padažai su grybais, džiūvėsėliuose apvoliota mėsa. Valgyklose ant stalų – nei cukraus, nei druskos, nei pipirų ar garstyčių.

Draudžiamų dalykų sąrašas įsakyme kelis kartus ilgesnis nei rekomenduojamų. Negana to, išvardyta, ko tėvai neturėtų dėti į darželinukų ar moksleivių priešpiečių dėžutes. Nors tvirtinama, kad jos nebus tikrinamos, bent jau provincijos mokyklose tokių atvejų jau pasitaikė.

Viena vertus, gal gerai, kad valdžia taip uoliai pradėjo rūpintis augančios kartos mityba.

Juk dažnai ji nėra tinkama, o kadangi vaikai ir per mažai juda, prastėja jų fizinė būklė, vis daugiau skundžiasi antsvoriu.

Bet ką jaunimas valgo už mokyklos ribų, nei mitybos rekomendacijas parengę mokslininkai, nei A.Veryga niekaip nesukontroliuos.

O šviesti tėvus ar apskritai suaugusiuosius – daug sudėtingiau, nei nuleisti iš viršaus draudimų ir leidimų aplinkraštį.

Virėjos jau rugsėjo pradžioje ėmė skųstis, kad kur kas daugiau maisto tenka paprasčiausiai išmesti. Priežastis nesunkiai nuspėjama – vaikams jis neskanus. Nėra ko stebėtis, kai pasiūlomi, pavyzdžiui, „Žemaičių“ blynai su cinamonu.

Neturėtų likti anksčiau mokyklinukų itin mėgtų „Kijevo“ kotletų. Juk jie ne tiktai su sviestu, kurį Sveikatos apsaugos ministerija bent darželiuose buvo užsimojusi pakeisti margarinu ir tik vėliau atsitokėjo, bet ir apvolioti džiūvėsėliuose.

Tačiau kai kuriose mokyklose, bent jau sostinėje, jie ir toliau pardavinėjami, tiktai iš po prekystalio ir „saviems“, o kasos kvite įmušamas kitoks mėsos patiekalas. Nelegalu? Taip. Tačiau maitintojams reikia kažkaip suktis, kad įtiktų klientams – tiek moksleiviams, tiek mokytojams, kurie pietauja tose pačiose valgyklose.

Užtat skaityti pramokę vaikai netruko pastebėti, kiek valgiaraščiuose atsiradę tausojančių patiekalų. Ir tausojantys kotletai, ir tausojantys maltinukai, ir tausojantis guliašas ar tokie pat jautienos kukuliai.

Kalbininkai susiėmę už galvų – kokie beraščiai turi būti valdininkai, kad taip išverstų anglišką „sustainable“! Ką gali tausoti virtas arba garuose troškintas (bet ne keptas) maistas? Gal sveikatą, gal tėvų piniginių turinį, nors naujieji patiekalai tikrai ne pigesni, nei gaminti anksčiau.

Valdžia, įvesdama naują maitinimo tvarką, tvirtino ne vienus metus tarusis ir su tėvų atstovais, ir su mokslininkais, ir su mitybos specialistais. Tačiau žmonių įpročių vienu įsakymu niekaip nepakeisi net ir turėdamas gražiausių ketinimų.

Antai dar visai neseniai ta pati Sveikatos apsaugos ministerija buvo užsimojusi visiškai uždrausti pridėtinį cukrų produktuose, kurie mokykloms tiekiami pagal programą „Pienas vaikams“: jokių saldintų jogurtų ar juolab sūrelių! Tikslas – tarsi kilnus ir teisingas. Tačiau Žemės ūkio ministerija sugebėjo paprotinti kolegas, kad tokiu atveju visa programa kaipmat sužlugtų.

Buvo pasiektas kompromisas: pagal šią programą produktus mokykloms tiekiantys gamintojai turės 5 metus mažinti juose cukraus kiekį, kol šios baltuoju nuodu vadinamos medžiagos išvis neliks.

Panašiai elgėsi ir skandinavai, nusprendę jaunimą atpratinti nuo saldumynų, – pratino pamažu, o ne kirto iš peties.

Gal ir pakeitimai dėl maitinimo organizavimo mokymo įstaigose galėjo būti laipsniški – vienais metais atsisakome vienų kenksmingiausių produktų, kitais – kitų. Tokiu atveju nebūtų jokio šoko į valgyklas užsukantiems vaikams, kurie palengva prisitaikytų prie jau kitokio skonio, užtat sveikesnio maisto.

O kol kas labiausiai gali džiūgauti netoli nuo mokyklų esančių kebabinių, picerijų ar kitokių greitojo maisto užkandinių šeimininkai. Per pertraukas arba po pamokų pas juos klientų tikrai netrūksta.

Moksleiviai turi du argumentus. Pirmasis – čia skaniau. O antras, kaip feisbuke pasakojo motina, paklaususi paauglio, kodėl jis mieliau perka kebabą, ji išgirdusi itin brandų atsakymą – „Taigi laisvė!“

Kaip visais laikais visame pasaulyje įprasta, jauni žmonės priešinasi draudimams ir staigiai iš viršaus nuleidžiamiems nurodymams, gal net savo sveikatos sąskaita.

Vadinasi, keldami kokią nors idėją politikai turėtų gerai pasukti galvą, jei nori ateityje turėti jiems bent kiek palankių rinkėjų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.