Psichikos sutrikimų priežastys – vaikystėje ir paauglystėje

Spalio 10-ąją tradiciškai minima Psichikos sveikatos diena. Šiais metais ji skirta vaikų ir jaunimo psichikos sveikatai. Nenuostabu: tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje jaunų žmonių psichikos sveikata prastėja.

 Jelena Stanislavovienė į kūrybines dirbtuves susirinkusiems specialistams paaiškino užduotis.<br> L. Jakubauskienės nuotr.
 Jelena Stanislavovienė į kūrybines dirbtuves susirinkusiems specialistams paaiškino užduotis.<br> L. Jakubauskienės nuotr.
 Marija Jakubauskienė kalbėjo apie vaikų psichikos sveikatos stiprinimą.<br> L. Jakubauskienės nuotr.
 Marija Jakubauskienė kalbėjo apie vaikų psichikos sveikatos stiprinimą.<br> L. Jakubauskienės nuotr.
 Su vaikais dirbantiems Lietuvos specialistams surengtos kūrybinės dirbtuvės „Vaikų psichikos sveikatos stiprinimo galimybės mokykloje. Ką galime nuveikti kartu“.<br> L. Jakubauskienės nuotr.
 Su vaikais dirbantiems Lietuvos specialistams surengtos kūrybinės dirbtuvės „Vaikų psichikos sveikatos stiprinimo galimybės mokykloje. Ką galime nuveikti kartu“.<br> L. Jakubauskienės nuotr.
 Su vaikais dirbantiems Lietuvos specialistams surengtos kūrybinės dirbtuvės „Vaikų psichikos sveikatos stiprinimo galimybės mokykloje. Ką galime nuveikti kartu“.<br> L. Jakubauskienės nuotr.
 Su vaikais dirbantiems Lietuvos specialistams surengtos kūrybinės dirbtuvės „Vaikų psichikos sveikatos stiprinimo galimybės mokykloje. Ką galime nuveikti kartu“.<br> L. Jakubauskienės nuotr.
 Su vaikais dirbantiems Lietuvos specialistams surengtos kūrybinės dirbtuvės „Vaikų psichikos sveikatos stiprinimo galimybės mokykloje. Ką galime nuveikti kartu“.<br> L. Jakubauskienės nuotr.
 Su vaikais dirbantiems Lietuvos specialistams surengtos kūrybinės dirbtuvės „Vaikų psichikos sveikatos stiprinimo galimybės mokykloje. Ką galime nuveikti kartu“.<br> L. Jakubauskienės nuotr.
 Su vaikais dirbantiems Lietuvos specialistams surengtos kūrybinės dirbtuvės „Vaikų psichikos sveikatos stiprinimo galimybės mokykloje. Ką galime nuveikti kartu“.<br> L. Jakubauskienės nuotr.
 Su vaikais dirbantiems Lietuvos specialistams surengtos kūrybinės dirbtuvės „Vaikų psichikos sveikatos stiprinimo galimybės mokykloje. Ką galime nuveikti kartu“.<br> L. Jakubauskienės nuotr.
 Su vaikais dirbantiems Lietuvos specialistams surengtos kūrybinės dirbtuvės „Vaikų psichikos sveikatos stiprinimo galimybės mokykloje. Ką galime nuveikti kartu“.<br> L. Jakubauskienės nuotr.
 Su vaikais dirbantiems Lietuvos specialistams surengtos kūrybinės dirbtuvės „Vaikų psichikos sveikatos stiprinimo galimybės mokykloje. Ką galime nuveikti kartu“.<br> L. Jakubauskienės nuotr.
 Su vaikais dirbantiems Lietuvos specialistams surengtos kūrybinės dirbtuvės „Vaikų psichikos sveikatos stiprinimo galimybės mokykloje. Ką galime nuveikti kartu“.<br> L. Jakubauskienės nuotr.
 Su vaikais dirbantiems Lietuvos specialistams surengtos kūrybinės dirbtuvės „Vaikų psichikos sveikatos stiprinimo galimybės mokykloje. Ką galime nuveikti kartu“.<br> L. Jakubauskienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lina Jakubauskienė

Oct 10, 2018, 10:01 AM, atnaujinta Oct 10, 2018, 10:04 AM

Dėmesys jaunimo sveikatai

Pasak Valstybinio psichikos sveikatos centro vadovės Aurelijos Čepulytės, paauglystė ir pilnametystės pradžia – tai metas, kai streso patiriama itin daug. „Tuo metu jaunų žmonių gyvenime įvyksta daug įvairių pokyčių – tiek išorinių, tiek vidinių. Keičiamos mokyklos, pradedamos studijos, patiriama pirmoji meilė. Stiprus ar ilgai neatpažintas, nevaldomas stresas gali paskatinti psichikos sveikatos sutrikimus. Todėl jauniems žmonėms ypač svarbi aplinka, kurioje jie auga ir mokosi“, – teigia specialistė.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doc. dr. Marija Jakubauskienė sako, kad pastaruoju metu apie vaikų ir jaunuolių psichikos sveikatos stiprinimą kalbama visoje Europoje. „Vis daugiau žmonių turi psichikos problemų, o elgesio ir psichikos sutrikimai pasireiškia vis jaunesnio amžiaus. Negalios našta, atsirandanti dėl šių sutrikimų, vis sunkėja. Ją galima sumažinti tik daugiau dėmesio kreipiant į jaunimo psichikos sveikatą. Labai svarbios intervencijos – stiprinti psichikos sveikatą jauname amžiuje, mažinti stigmą, didinti socialinę integraciją ir panašiai“, – kalba docentė.

Vykdant psichikos sutrikimų prevenciją, labai svarbu išmokti atpažinti ankstyvuosius sutrikimų simptomus. Tėvų, mokytojų, kitų su vaikais dirbančių specialistų pareiga – lavinti įgūdžius, padedančius įveikti sunkumus mokykloje ir namuose. Psichosocialinė pagalba turėtų būti teikiama mokyklose ir kitose bendruomenės įstaigose.

Problemų daugėja

M. Jakubauskienė pabrėžia, kad kalbant apie psichikos sveikatą būtina nepamiršti, jog tai – ne tik ligų nebuvimas. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimu, psichikos sveikata – tai gerovės būsena, kai asmuo realizuoja savo gebėjimus, gali susidoroti su įprastu kasdienio gyvenimo stresu, dirbti produktyviai ir vaisingai bei prisidėti prie bendruomenės. Tai ir gebėjimas išgyventi audringus jausmus vaikystėje ir paauglystėje, įgyti reikalingą atsparumą psichikos sutrikimus sukeliantiems veiksniams.

Visame pasaulyje specialistai vis labiau pripažįsta psichikos sveikatos atsparumo ugdymo svarbą. Tai svarbu ne tik jaunimo psichikos sveikatai, bet ir šalies ekonominiam stabilumui ir socialinei gerovei. Nuo jaunų žmonių sveikatos priklauso jų indėlis į darbo rinką, šeimos ir visuomenės gyvenimą.

„Labai svarbūs ir mūsų tarpusavio santykiai. Geri socialiniai ryšiai yra geros visuomenės psichikos sveikatos požymis. Labai svarbu, kaip elgiamės vieni su kitais. Visuomenė, kurioje daug smurto, netolerancijos, neapykantos, laikoma prastos psichikos sveikatos visuomene. Smurtas, ypač jaunų žmonių gyvenime, yra ne tik prastos visuomenės psichikos sveikatos rodiklis, bet ir veiksnys, kuris lemia vėliau atsirandančias psichikos problemas“, – sako M. Jakubauskienė.

Specialistės teigimu, labai svarbu visuomenėje sukurti tokias sąlygas, kurios būtų palankios vaiko psichologinei, fiziologinei ir socialinei raidai. Tai gerina viso gyvenimo kokybę. Apie pusė visų psichikos sutrikimų prasideda paauglystėje kaip emocinės, elgesio problemos, todėl mokykloje dirbantys sveikatos specialistai turėtų šiuos ženklus pastebėti ir pasirūpinti, kad vaikai, kuriems reikalinga psichosocialinė pagalba, ją gautų laiku.

„Kuo didesnis dėmesys skiriamas jaunų žmonių psichoemociniam raštingumui ir atsparumui stiprinti bei psichikos sveikatos rizikos veiksniams suvaldyti, tuo didesnė tikimybė, kad visuomenės psichikos sveikata bus geresnė“, – pabrėžia M. Jakubauskienė.

Problemos mastas

Pasaulyje 10–20 proc. vaikų ir paauglių kenčia nuo psichikos sveikatos problemų, bet tik penktadalis vaikų, kuriems nustatyti sutrikimai, gauna psichikos sveikatos pagalbą. Per pastaruosius dešimt metų vaikų ir paauglių psichikos sveikatos problemų gerokai padaugėjo.

„Suaugusio žmogaus psichikos sveikata – tai visą jo gyvenimą ar net iki gimimo vykusių įvykių pasekmė. Psichikos sveikatai įtakos turi tai, kaip vaikas gimė, kaip buvo auginamas, kaip su juo elgiamasi, kaip jis mokosi. Kitaip tariant, psichikos sveikatą lemia psichosocialinė, fizinė aplinka ir genai“, – sako M. Jakubauskienė.

Jos nuomone, labai svarbu investuoti ir į tėvystės įgūdžių stiprinimą. „Problemos šeimose dažnai perduodamos iš kartos į kartą. Rizikos veiksnių yra labai daug ir įvairių: skurdas, sveikatos, socialiniai netolygumai, diskriminacija, tėvų skyrybos, emigracija ar įkalinimas. Vaikystėje patirti nepageidaujami įvykiai didina tikimybę susirgti psichikos ligomis, todėl būtina prevencijos programas pradėti nuo ankstyviausio amžiaus“, – teigia docentė.

Jos teigimu, vaikų psichikos sveikatai daug įtakos turi nepriežiūra, nepritekliai, skurdas. Šiuo metu ties skurdo riba atsidūrę trečdalis šalies vaikų, o apie 10 tūkst. gyvena be tėvų globos. Didesnės rizikos grupė – ir vaikai, nelankantys mokyklos. Lietuvoje vaikų ligų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų našta sudaro apie penktadalį visų ligų naštos. Jaunėja sergančių vaikų amžius.

„Psichikos sutrikimai nėra mirtina liga, tačiau šios ligos našta visuomenei yra didelė, reikšminga jos įtaka gyvenimo kokybei. Todėl reikia kompleksiškai kalbėti apie tai, kaip ją sumažinti, pradedant nuo jaunų žmonių psichikos sveikatos stiprinimo ir rizikos veiksnių prevencijos. Jaunų žmonių psichikos sveikatos problemos yra depresija, alkoholio ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas. Kas trečia paauglė ir 40 proc. berniukų teigia, kad bent du kartus buvo apsvaigę nuo alkoholio. Dažniau vartojami ir narkotikai. Be to, kas trečias mokinys susiduria su patyčiomis – arba tyčiojasi pats, arba yra auka“, – sako M. Jakubauskienė ir pabrėžia, kad savižudybės yra antroji 15–29 metų amžiaus žmonių mirties priežastis.

Savižudybės – rodiklis, kuriuo matuojama visuomenės psichikos sveikata. Jis Lietuvoje kol kas vis dar absoliučiai aukščiausias pasaulyje. Savižudybių skaičiumi Lietuva du kartus lenkia ES vidurkį ir net tris kartus – Vakarų Europos valstybes.

Mokėsi spręsti problemas

Pasaulinės psichikos sveikatos dienos proga su vaikais dirbantiems Lietuvos specialistams surengtos kūrybinės dirbtuvės „Vaikų psichikos sveikatos stiprinimo galimybės mokykloje. Ką galime nuveikti kartu“.

Į kūrybines dirbtuves susirinkę specialistai iškėlė dažniausiai pasitaikančias vaikų psichikos sveikatos problemas mokyklose. Daugelis paminėjo vaikų hiperaktyvumą, elgesio, psichosomatinius sutrikimus, adaptacijos sunkumus, priklausomybes, saviagresiją, patyčias. Vėliau drauge aptarė iniciatyvas, kurias taiko spręsdami vaikų psichikos sveikatos problemas savo darbe.

Dr. Jelena Stanislavovienė, laikinai einanti Valstybinio psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos skyriaus vedėjos pareigas, pristatė pamoką „Stresas“, skirtą ugdytinius supažindinti su streso sąvoka, išmokyti juos atpažinti stresą, įvertinti ir pasirinkti jo įveikos būdus.

„Stresas – ypatinga mūsų organizmo savybė, padedanti sutelkti gynybinius mechanizmus, kad įveiktume kilusią grėsmę. Tačiau ilgai trunkantis stresas gali pereikvoti organizmo išgales ir paskatinti ligas, todėl labai svarbu mokėti jį atpažinti, pasirinkti ir pritaikyti tinkamą streso įveikos būdą anksčiau, nei tai taps rimta liga“, – teigia J. Stanislavovienė.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.