Tačiau, pasak ekspertų, sveikatos sistemos problemos tėra viena medalio pusė. Dažnai pamirštama, kad sėkminga gydymo eiga ir rezultatai priklauso nuo abipusio dialogo tarp gydytojo ir paciento.
Pagalbos onkologiniams ligoniniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas pastebi, kad vienas pagrindinių trukdžių sėkmingam specialisto ir paciento dialogui dažnai yra nepakankamas sveikatos apsaugos sistemos ir savo, kaip paciento, teisių išmanymas.
„Sveikatos apsaugos sistema yra iš tiesų paini, todėl pacientams, kuriems netenka kasdien su ja susidurti, nesunku joje pasimesti. Kartu tai ir viena priežasčių, kodėl susiformuoja požiūris, kad Lietuvoje neįmanoma greitai ir nemokamai gauti gydymo. Tai lemia, kad dažnu atveju pacientas pas specialistą atvyksta jau susidaręs išankstinę, dažniausiai neigiamą, nuostatą ir, užuot padėjęs gydytojui geriau suprasti savo negalavimus, į jo kabinetą pasibeldžia tiesiog pareikalauti, jo manymu, reikalingų tyrimų ar gydymo“, – sako Š.Narbutas.
Anot jo, tiek pacientams, tiek gydytojams svarbu nepamiršti, kad kiekvienas ligos atvejis yra unikalus.
„Dažnai nutinka ir taip, jog patys pacientai turi nepakankamai žinių apie savo ligą ir negana to, užuot klausę specialisto, kliaujasi artimųjų ir draugų patirtimis, kas neretai atveda prie vėl ir vėl iš naujo varstomų gydytojo kabineto durų.
Be to, leidžia susikurti ir kartais nepamatuotus lūkesčius, kurių nepasiekus dar labiau padidėja nusivylimas visa sveikatos sistema. Dėl to gydytojo pareiga yra ne tik paskirti adekvatų gydymą ir medikamentus, bet ir išsamiai supažindinti pacientą su jo liga, jai reikalingais gydymo metodais, vaistais ir jų vartojimu, aptarti galimas situacijas gydymo eigoje ar net gydymo alternatyvas“, – sako POLA prezidentas.
Panašias priežastis įvardija ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.
„Žvelgiant iš paciento perspektyvos, susiduriama su dvejopa problema. Mažesniuose miestuose ir regionuose pacientai susiduria su specialistų stygiumi, jaučiasi negaunantys jiems reikalingos specializuotos pagalbos, dėl ko yra priversti vykti į didžiąsias šalies ligonines.
Pastarosiose stebime atvirkštinę tendenciją. Ligoninėse, kuriose sutelkta daug ir įvairių sričių specialistų, pacientams nesunku tarp jų pasiklysti, neaišku, kada ir į kokios konkrečios srities specialistą kreiptis“, – sako R.Jurkevičius ir priduria, jog nepaisant dėl sistemos painumo kylančių nesusipratimų, gydytojo pareiga visą dėmesį skirti pacientui.
„Vis stengiuosi priminti tiek sau, tiek savo kolegoms, kad būtent pacientas ir jo problema privalo būti mūsų dėmesio centre. Nesvarbu, kaip būtume pavargę po ilgas valandas trunkančių operacijų ar kiek nedaug laiko beturėtume, kiekvienam pacientui jo problema yra pati svarbiausia, o mūsų darbas – padėti ją išspręsti“, – sako Kauno klinikų vadovas.
Pasak psichologės, porų ir šeimos konsultantės Eglės Gudelienės, sėkmingas bendravimas tarp gydytojo ir paciento yra itin svarbus ne tik sisteminiu požiūriu, bet formuojant gydymui palankią erdvę – t. y. praturtina gydymo procesą ramybe, saugumu ir pasitikėjimu.
„Tik tokioje erdvėje pacientas išdrįsta atvirai kalbėtis apie patiriamus sunkumus, ligos ar gydymo sukeltus potyrius, pasidalina savo dvejonėmis, užduoda rūpimus klausimus. Kuo daugiau individualios informacijos apie pacientą sužino gydytojas, tuo sėkmingiau jam sekasi sudaryti, įgyvendinti ir aptarti gydymo planą. Taigi, psichologiniu požiūriu gydytojas ir pacientas turi būti tarsi šokių partneriai, siekiantys derinti savo veiksmus“, – sako E.Gudelienė.
Psichologė pastebi, kad pasitaiko atvejų kai konfliktų kyla ne tik tarp pacientų ir specialistų, bet ir paciento šeimos narių. „Būna, kad šeimos nariai prisiima itin didelę atsakomybę surasti patį geriausią specialistą, naujausią gydymo metodą ar moderniausius medikamentus.
Rinkti tokią informaciją ir aptarti ją su bendradarbiaujančiu gydytoju, be abejo, gali būti naudinga, tačiau pasitaiko atvejų, kai paciento artimųjų nuomonės kategoriškai prieštarauja gydytojo siūlomam gydymo planui. Tuomet pacientui išties nelengva: jis ima jausti artimųjų spaudimą, įklimpsta dvejonėse, tad jam sudėtinga pasitikėti savo gydytoju ir tikėti gydymo sėkme.
Pasitaiko ir tokių situacijų, kai pacientai, nenorėdami ar negalėdami prieštarauti savo artimiesiems, paklūsta jų valiai, išbando jų siūlomus metodus, tačiau apie tai bijo pasikalbėti su savo gydytoju, galinčiu kompetentingai įvertinti pasirinktų metodų ir medikamentų galimą naudą ar žalą sveikatai. Dėl to, kaip minėjau, atviras, nuoširdus, pasitikėjimu grįstas paciento bei gydytojo bendravimas ir bendradarbiavimas yra vienos svarbiausių sėkmingo gydymo prielaidų“.
Siekdama atkreipti medicinos specialistų ir pacientų dėmesį į abipusio bendradarbiavimo svarbą sprendžiant sveikatos problemas bei stiprinti gydytojų ir pacientų dialogą kasdienėje praktikoje, spalio-lapkričio mėnesiais POLA organizuoja tęstinį trijų dalių mokymų kursą „Kaip pagerinti bendra(darbia)vimą tarp gydytojų ir pacientų?“.
Mokymų metu bus analizuojama, kaip ir kodėl kyla konfliktai tarp pacientų ir medikų, supažindinama su pacientų ir medicinos specialistų teisėmis bei pareigomis, kartu ieškoma būdų, kaip užtikrinti sklandų ir kokybišką dialogą tarp šalių.
Šiuose mokymuose kviečiami dalyvauti tiek medicinos specialistai, tiek pacientai.
Daugiau informacijos apie organizuojamus mokymus bei jų programą galima rasti POLA interneto svetainėje www.pola.lt ir „POLA Prieš vėžį“ „Facebook“ paskyroje.
