Pokyčiai bus nemaži: ikimokyklinukams prisidės valanda, skirta fiziniam aktyvumui ugdyti, o moksleiviams kūno kultūros pamokų skaičius padidės nuo 2 iki 3 per savaitę.
Tiek Sveikatos apsaugos, tiek Švietimo ministerijos atstovai žada daryti viską, kad paskatintų vaikus daugiau judėti, o fizinio lavinimo pamokos būtų kuo įdomesnės. Dėl to žadama padėti ir mokytojams gilinti metodines žinias savo srityje.
Daugelio ligų priežastis
Pirmadienį spaudos konferenciją apie moksleivių fizinį aktyvumą sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pradėjo nekokiomis žiniomis – mūsų vaikų fizinis aktyvumas nuosekliai mažėja, o dėl to prastėja jų sveikatos būklė.
„Mažesnis vaikų sportavimas ir netinkama mityba sukelia keletą labai rimtų problemų.
Viena jų, kurią galima labai greitai pamatyti, yra antrojo tipo cukrinis diabetas. Tai – liga, susijusi su medžiagų apykaita, kuri labai priklauso nuo mūsų gyvensenos. Tai yra, kuo mažiau judame, kuo prasčiau maitinamės, tuo daugiau sergame antrojo tipo cukriniu diabetu“, – pastebėjo A.Veryga.
Anot ministro, per 15 metų sergamumas cukriniu diabetu 1 tūkstančiui gyventojų išaugo daugiau nei dukart – nuo 1,7 iki 4,3.
Sveikatos apsaugos ministras atkreipė ir į kitą didėjančią problemą, taip pat susijusią su fizinio aktyvumo mažėjimu – antsvorį.
„Virš 20 proc. Lietuvos vaikų turi antsvorio. Jeigu kažkada didžiavomės, kad mūsų vaikai yra mažai nutukę, šiandien vis daugiau valgydami sveikatai netinkamą maistą, mažiau judėdami, pradedame nutukusių vaikų kiekiu vytis šalis, kurios vadinasi gerbūvio šalimis“, – sakė A.Veryga.
Per mažas fizinis aktyvumas, kaip pastebėjo ministras, susijęs ir su tam tikromis psichikos ligomis, ypač depresija, kuri, kaip ir savižudybės, Lietuvoje yra itin opi problema.
„Judėjimas mums reikalingas, kad smegenys pagamintų laimės hormonus“, – neabejojo A.Veryga.
Vaikai vis mažiau juda
Tai, kad vaikai ir paaugliai vis mažiau juda, rodo ir statistika. Nuo 2002 iki 2010 metų fiziškai aktyvių vaikų sumažėjo nuo 31 iki 20 procentų.
Be to, kaip pastebėjo ministras, darydamiesi vyresni vaikai darosi vis mažiau fiziškai aktyvūs.
„Jeigu vienuolikmečių mergaičių, kurios per valandą būna fiziškai aktyvios, yra penktadalis, tai tarp penkiolikmečių tokių belieka vos 12 procentų. Panašios tendencijos stebimos ir tarp berniukų“, – komentavo A.Veryga, patikslinęs, kad kalbama apie bet kokį fizinį aktyvumą – ne tik sportavimą, bet ir, pavyzdžiui, važinėjimą dviračių, ėjimą pėstute į mokyklą.
„Norėdami šią situaciją pakeisti bendradarbiaujame su Švietimo ir mokslo ministerija, kalbame apie judrios mokyklos koncepciją.
Tai nėra tik sportas. Tai – ir fizinio lavinimo užsiėmimai, viskas, kas susiję su galimybe pajudėti“, – sakė ministras.
Daugės fizinio pamokų
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė žadėjo daryti viską, kad vaikams sportuoti būtų smagu.
Anot ministrės, dėl to Sporto įstatyme jau numatyti tam tikri pokyčiai, kurie turėtų padėti fizinio lavinimo pamokas padaryti inovatyvesnėmis, įdomesnėmis, o jas vedantiems mokytojams ketinama suteikti pagalbą, atnaujinant šioje srityje metodines žinias.
Įgyvendinant Sporto įstatymo pokyčius numatyta ikimokyklinio amžiaus vaikams skirti nebe 1, o 2 fizinio aktyvumo valandas, o mokyklose vietoje dviejų kūno kultūros pamokų žadama įvesti po tris per savaitę.
„Taip pat nuo 2019 metų beveik trigubai didės lėšos, skiriamos sporto rėmimo fondui, ir didžioji jų dalis bus skirta fizinio aktyvumo veikloms.
Be formalaus švietimo 2019 metų biudžete numatyta didinti finansavimą ir neformalaus švietimo veikloms, kurių didelę dalį sudaro fizinio aktyvumo, sporto būreliai.
Vaikų fizinis aktyvumas šiuo metu yra labai menkas. Tikimės, kad per daugybę metų situacija keisis“, – vylėsi J.Petrauskienė.
Surengė „Olimpinę savaitę“
Siekiant didinti vaikų fizinį aktyvumą spalį 46 savivaldybių Lietuvos mokyklose buvo surengta „Olimpinė savaitė“, į kurią įsitraukė 616 klasių, tai yra, apie 12 tūkst. pradinių klasių mokinių.
„Olimpinės savaitės“ metu moksleivius lankė olimpinių žaidinių medalininkai, kurie pasakojo vaikams apie sporto naudą ir parodė, kaip galima kartu linksmai pasportuoti.
„Olimpinės savaitės“ tikslas buvo skatinti mokinių sveikos gyvensenos bei fizinio aktyvumo įpročius ir padėti itin svarbų vaidmenį šiame ugdyme atliekantiems pedagogams atrasti sportą iš naujo kaip veiklą, kuri vaikams gali būti įtraukianti ir smagi.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė, olimpinė šaudymo į skriejančius taikinius čempionė Daina Gudzinevičiūtė pasakojo, kad idėja surengti „Olimpinę savaitę“ kilo bendrarbiaujant su sveikatos apsaugos ministru A.Veryga.
Kalbėdama apie vaikų fizinį aktyvumą D.Gudzinevičiūtė pastebėjo, kad mokyklose sportavimo, deja, nepakanka.
„Netiesa, kad vaikai nenori sportuoti. Jie sportuoti nori, tik reikia juos paskatinti tai daryti ir įtraukti į šią veiklą“, – neabejojo LTOK prezidentė.
