Pasak Žemės ūkio ministerijos, Marijampolės, Širvintų, Joniškio, Kelmės, Kauno rajono, Kalvarijų savivaldybių vandenvietėse arseno kiekis buvo didesnis nei 5 mikrogramai litre (µg/l), bet neviršijo ribinės vertės.
Apibendrinusi vandens tyrimų, atliktų beveik 2 tūkst. vandenviečių Lietuvoje, rezultatus, VMVT nustatė, kad leistiną 10-ies mikrogramų vertę litre šis sunkusis metalas viršijo trijose vandenvietėse Marijampolės ir Jurbarko rajonuose.
Tuo metu Lazdijų rajono Balčių vandenvietės vandenyje atlikus pakartotinius tyrimus, įtarimai, kad arseno kiekis viršijo nustatytą normą, nepasitvirtino. Todėl leista atnaujinti šios vandenvietės vandens vartojimą maistui.
Pabrėžiama, kad likusioje dalyje vandenviečių vanduo yra saugus ir kokybiškas.
Įvertinusi, kad Raseinių rajono Ražaitėlių ir Šienlaukio vandenvietėse, net ir išgręžus naujus gręžinius, arseno koncentracija vandenyje nežymiai didėja, VMVT atliko tyrimus 24-iuose privačiuose gręžiniuose Raseinių ir aplinkiniuose Jurbarko, Tauragės, Kelmės, Šilalės rajonuose, taip pat Raseinių rajone. Visose šiose vandenvietėse arseno kiekis neviršijo nustatytos normos, didesnis nei leistinas šio teršalo kiekis nustatytas dviejuose privačiuose gręžiniuose, dar viename – beveik siekia ribinę vertę.
Įstatymai numato, kad už saugų ir kokybišką geriamąjį vandenį atsakingi tiekėjai, jie įpareigoti periodiškai atlikti vandens tyrimus, o nustačius galimą taršą informuoti apie tai gyventojus, aprūpinti juos kokybišku vandeniu iš alternatyvių šaltinių.
„Deja, ne visi, ypač mažose vandenvietėse, elgiasi atsakingai. Pasitaiko atvejų, kad neatliekami būtini tyrimai, neinvestuojama į vandens gerinimo priemones. Susidūrėme su nauju iššūkiu – padidintu arseno kiekiu viešai tiekiamame vandenyje. Kadangi taršos arsenu šaltiniai kol kas nėra nustatyti, todėl drauge su vandens tiekėjais ieškome tinkamiausių sprendimų“, – pranešime teigia VMVT direktorius Darius Remeika.
VMVT nustatė, kad kai kuriose labai mažose vandenvietėse arsenas nebuvo tirtas kelis metus iš eilės, o kai kurių tiekėjų vandenyje buvo per didelė geležies koncentracija.
Kretingos, Skuodo, Kelmės, Klaipėdos, Šiaulių, Mažeikių, Raseinių ar Kaišiadorių rajonuose kai kurių vandenviečių tiekiamame vandenyje nustatyti didesni nei leistina fluoridų ar boro kiekiai.
Įvertinus tyrimų rezultatus, VMVT įpareigojo vandens tiekėjus sustiprinti vandens rodiklių stebėseną bei dažniau atlikti laboratorinius tyrimus, investuoti į vandens gerinimo priemonių (filtrų, nugeležinimo įrenginių ir pan.) įrengimą.
Reaguodami į tyrimo duomenis, Žemės ūkio, Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijų atstovai pirmadienį surengė pasitarimą.
Pasak žemės ūkio viceministrės Ausmos Miškinienės, situacija dėl arseno kelia nerimą, nes iki šiol tiksliai neaišku, kiek savivaldybių susiduria su šia problema. Ji atkreipė dėmesį, kad, naujausiais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, daugiau kaip 30–yje vandenviečių neatlikti arseno tyrimai. Vandens tiekėjai įpareigoti tyrimus atlikti iki šių metų pabaigos.
Tuo metu pasitarime dalyvavę vandens tiekėjai atkreipė dėmesį, kad skirtingos laboratorijos tame pačiame mėginyje gali rasti tris kartus besiskiriantį arseno kiekį – nuo 11 µg/l iki 33 µg/l, taigi, kyla klausimų ir dėl jų tyrimų patikimumo.
Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad esant arseno koncentracijai geriamajame vandenyje 10 – 50 µg/l daromas neigiamas poveikis sveikatai. Arsenas – organizme linkęs kauptis sunkusis metalas. Jis gali sukelti mažakraujystę, galvos skausmus, kvėpavimo takų ir kitas ligas.
Arsenas į aplinką patenka iš chemijos, farmacijos, elektronikos, tekstilės, optikos, energetikos, trąšų pramonės įmonių ir jų gaminių. Šio sunkiojo metalo yra ir akmens anglies pelenuose.
