Į kovą su plaučių vėžiu mestos ir Nobelio premijos laureatų idėjos

Kasmet nuo 900 iki 1000 žmonių Lietuvoje išgirsta plaučių vėžio diagnozę. Tai – liga, kuri prasideda nepastebimai, mat kosulys būdingas įvairioms ligoms. Plaučių navikas yra klastingas. Maždaug 70 procentų atvejų diagnozė nustatoma tiktai esant pažengusiai ligos stadijai, kai jau sunku išgyti.

 123rf nuotr.
 123rf nuotr.
 Šiemet Nobelio premija už pasiekimus medicinos ir fiziologijos srityje atiteko dviem imunologams – amerikiečiui J.P.Allisonui ir japonui T.Honjo (kairėje).<br>„Scanpix“ nuotr.
 Šiemet Nobelio premija už pasiekimus medicinos ir fiziologijos srityje atiteko dviem imunologams – amerikiečiui J.P.Allisonui ir japonui T.Honjo (kairėje).<br>„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Nov 26, 2018, 8:18 AM

Daugelis žmonių mano, kad liga prasideda tada, kai užklumpa negalavimai, bet plaučių vėžys vystosi lėtai.

„Pacientas ilgai nejaučia nieko blogo, o plaučių vėžio simptomai, dėl kurių sunerimstama, būdingi išplitusiai ligai“, – įspėjo Nacionalinio vėžio instituto onkologas chemoterapeutas Jaroslavas Bublevičius.

Daug metų plaučių vėžys buvo vertinamas kaip mirtina diagnozė, bet mokslininkai įrodė, kad ankstyvosios stadijos yra išgydomos. Taip pat pavyko sukurti naujų vaistų, dėl kurių padidėjo išgyvenamumas nustačius net ketvirtą stadiją.

Toks revoliucinis perversmas būtų neįmanomas be mokslo. Šiemet Nobelio premija už pasiekimus medicinos ir fiziologijos srityje atiteko dviem imunologams – amerikiečiui Jamesui P.Allisonui ir japonui Tasuku Honjo – „Už vėžio terapiją slopinant neigiamą imuninį reguliavimą.“

Šių mokslininkų darbai daugiausia prisidėjo prie imunoterapijos preparatų, kurie padeda stabdyti išplitusį plaučių vėžį, kūrimo. Imuninė sistema gina žmogų nuo ligų, bet nepuola savų audinių, nes turi stabdžius. Vėžys išmoko jais pasinaudoti, kad jo neveiktų imuninė sistema.

J.P.Allisonas ir T.Honjo išsiaiškino, kaip padėti paciento imuninei sistemai kovoti su vėžiu. Paskelbęs laureatus Nobelio komitetas paaiškino, kad ši terapija „įvykdė perversmą vėžio gydymo srityje ir iš esmės pakeitė mūsų požiūrį į tai, kaip galima valdyti šią ligą.“

Nobelio komitetas priminė, kad amerikiečių mokslininkas J.P.Allisonas tyrinėjo baltymus, veikiančius kaip imuninės sistemos stabdžiai. Jis pasiūlė idėją, kad reikėtų „atleisti stabdžius“ ir paskatinti imunines ląsteles pulti naviką.

Tuo metu japonų mokslininkas T.Honjo nustatė, kad vienas jo atrastų imuninių ląstelių baltymų PD-1 taip pat veikia kaip stabdys, tik kitame imuninio atsako etape. Šis atradimas padėjo sukurti naujus vėžio gydymo metodus, kurie pasirodė labai veiksmingi. Antikūnus prieš PD-1 bei PD-L1 JAV maisto ir vaistų administracija (FDA), Europos vaistų agentūra (EMA) registravo kaip naujus preparatus vėžiui gydyti.

Taip atsirado imunoterapija, kuri veikia ne patį naviką, tačiau panaikina imuninės sistemos stabdžius.

– Kada reikėtų sunerimti dėl sveikatos? – paklausiau gydytojo J.Bublevičiaus.

– Daugelį rūkančiųjų kamuoja kosulys, ypač rytais. Jei kosulį lydi skrepliai, kuriuose būna kraujo, negalima delsti, būtina kreiptis į gydytoją.

Taip pat reikėtų sunerimti, jei vargina dusulys, skausmas kvėpuojant ar kosint, jei dingo apetitas, sumažėjo kūno svoris, skundžiamasi nuovargiu.

Bėda ta, kad plaučių vėžys pasireiškia simptomais, kurie būdingi ir kitoms kvėpavimo takų ir plaučių ligoms, pavyzdžiui, lėtinei obstrukcinei plaučių ligai (LOPL), lėtiniam bronchitui, bronchų astmai.

– Kokio amžiaus žmonėms dažniausiai gali grėsti plaučių vėžys?

– Statistika rodo, kad tai vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių liga, dažniau Lietuvoje ja serga vyrai. Didžiausias rizikos veiksnys susirgti plaučių vėžiu yra rūkymas – 9 iš 10 sergančiųjų plaučių vėžiu yra rūkantys arba anksčiau rūkę žmonės. Nerūkantiems žmonėms plaučių vėžys pasitaiko kur kas rečiau.

Pastaruoju metu pastebime, kad šalyje nedidėja sergamumas plaučių vėžiu tarp vyrų, bet daugėja moterų, kurios suserga šia piktybine liga. Kenkia ir pasyvus rūkymas, nes didėja aplinkoje vėžį sukeliančių medžiagų koncentracija.

– Kokie yra išskiriami plaučių vėžio tipai?

– Dažniausios formos yra nesmulkialąstelinis ir smulkialąstelinis plaučių vėžys. Pirmoji forma sudaro apie 85 procentus visų plaučio vėžio atvejų, ji plinta lėčiau nei smulkialąstis plaučių vėžys.

Smulkialąstelinis plaučių vėžys anksti apima visą organizmą ir sudaro maždaug 15 procentų visų plaučių vėžio atvejų.

Plaučių vėžys dar gali būti skirstomas į tipus. Pavyzdžiui, nesmulkialąstelinį plaučių vėžį galima suskirstyti į du tipus: į plokščialąstelinį ir neplokščialąstelinį vėžį. Nuo plaučių vėžio histologinio tipo priklauso tai, koks bus gydymo efektyvumas, prognozė, paciento išgyvenamumas.

– O kaip pasikeitė pastaraisiais metais plaučių vėžio gydymas?

– Jei nustatyta ankstyva stadija, vėžys lokalizuotas, jį galima pašalinti chirurginiu būdu ar naujais radioterapijos metodais, kurie prieinami Lietuvoje. Stereotaktinė radioterapija padeda išgydyti didelę dalį tokių pacientų, kai navikas yra mažas, bet operacinis gydymas rizikingas.

Jei plaučių vėžys yra sistemiškai išplitusi liga ir aptikta metastazių kituose organuose, navikas išsivystė toje vietoje, kur neįmanoma atlikti operacijos, bus kur kas liūdnesnė prognozė.

Daug vilčių teikia naujos diagnostikos galimybės, pavyzdžiui, pozitronų emisijos tomografija, kuri derinama su kompiuterine tomografija. Šis metodas padeda tiksliau nustatyti ligos stadiją, vadinasi, galima tiksliau parinkti gydymą konkrečiam pacientui.

– Ar yra plaučių vėžio patikros programa?

– Pasaulyje daug diskutuojama apie ankstyvąją plaučių vėžio patikrą: ar ji naudinga, ar ekonomiškai pasiteisina. Tačiau ilgai nebuvo tokio metodo, kuris padėtų aptikti ankstyvos stadijos plaučių vėžį.

– Ko dar, jūsų nuomone, trūksta Lietuvoje?

– JAV maisto ir vaistų agentūra registruoja daug vaistų, skirtų plaučių vėžiui gydyti. Jie pasiekia Europos Sąjungą, taigi ir Lietuvą. Dalis PD-1 inhibitorių kompensuojami ir mūsų šalyje. Tai didelis įvykis mūsų šalies onkologijoje.

– Kokios viltys siejamos su šių vaistų atsiradimu? Kuo jie ypatingi?

– Plaučių vėžio gydymo istorija susijusi su šiuolaikinių medikamentų atsiradimu. Iki XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio pacientai, sergantys ketvirtos stadijos plaučių vėžiu, gyvendavo vos pusę metų. Jiems buvo skiriamas tik simptominis gydymas.

Atsiradus chemoterapijai, kuriai buvo naudojami platinos preparatai, išgyvenamumas padidėjo iki 9–10 mėnesių.

XX a. 9-ajame dešimtmetyje gydant ketvirtos stadijos plaučių vėžį ir skiriant įvairius chemoterapijos derinius pavyko pasiekti išgyvenamumą iki metų. Ilgai šio rekordo nepavyko pagerinti.

Tik 2008 metais sulaukėme taikinių terapijos – ji atnešė naujų vilčių pacientams, sergantiems išplitusiu plaučių vėžiu.

– Kuo chemoterapija skiriasi nuo taikinių terapijos?

– Chemoterapija naikina greitai besidauginančias ląsteles, taip pat ir vėžio ląsteles. Tačiau pacientams nepavyksta išvengti šalutinio poveikio – tam tikro chemoterapijos toksiškumo, kurį lydi pykinimas, taip pat gleivinių pažeidimo, imuninės sistemos slopinimo. Tuo metu taikinių terapija – tai naujoviškas gydymas, orientuotas tik į tam tikrą naviko savybę.

Navikai – tai mutavusios organizmo ląstelės, jos nėra mums svetimos, bet turi pakitusių baltymų. Taikinių terapija pirmiausia nukreipta į pakitusį baltymą. Dėl šios priežasties taikinių terapija neprašauna pro šalį, o jos toksiškumas kur kas mažesnis nei chemoterapijos.

– Kuo yra ypatinga imunoterapija?

– Imuninei sistemai lengva rasti įsibrovėlį: bakteriją, virusą ar kitą svetimkūnį. Kai išsigimsta sava ląstelė, imuninei sistemai sunku ją aptikti.

Kovojant su plaučių vėžiu tikrą perversmą padarė imunoterapija. Kaip kosminį ginklą mokslininkai mini PD-1 ir PD-L1 inhibitorius, jie dar vadinami imuninio signalo kontrolės inhibitoriais.

Kas tai yra? Visiems navikams būdinga tai, kad jie sugeba apsisaugoti nuo imuninės sistemos. Yra įvairūs naviko savigynos mechanizmai, o vienas jų – pasiūlyti imuninėms ląstelėms kokią nors slopinamąją medžiagą, pavyzdžiui, toks yra baltymas PD-L1.

Imunoterapijai skirti vaistai blokuoja šią sąveiką. Toks veikimo mechanizmas yra unikalus, jis skiriasi nuo chemoterapijos, nes medikamentas veikia ne patį naviką, o blokuoja imuninės sistemos stabdžius, todėl ji gali pulti ir sunaikinti vėžį.

Kita vertus, pernelyg įaudrinta imuninė sistema gali išprovokuoti autoimunines reakcijas.

Norint jas valdyti reikia kitokios taktikos, nei šalinant nepageidaujamą chemoterapijos poveikį. Šių reakcijų dažnis yra mažesnis, taip pat mažesnis ir jų intensyvumas.

Baltymas PD-L1 – tai ne vienintelis mechanizmas, kuriuo naudojasi vėžys stabdydamas imuninę sistemą. Yra ir kitų mechanizmų, todėl imunoterapijai skirtas medikamentas nėra panacėja – vaistas nuo visų ligų.

– Ką reiškia individualizuotas gydymas?

– Tai – kasdienė praktika. Pirmiausia nustatomas histologinis naviko tipas, nes nuo to priklausys, kokia terapija bus taikoma vėžiui gydyti. Mes taip pat ištiriame piktybines ląsteles ir jų išskiriamus baltymus, o tai padeda suprasti, ar bus atsakas į taikinių terapijos medikamentą.

Taip pat galime vertinti naviką imunologiniu požiūriu, o tai reiškia, kad tiriame tam tikrus imuninius žymenis. Būtent jie atskleidžia, ar bus naudos iš imunoterapijos. Kartu su tradiciniais metodais – chirurgija, chemoterapija, spinduliniu gydymu – imunoterapija atveria naujas galimybes įveikti išplitusį plaučių vėžį.

Nors yra ir tokių klinikinių tyrimų, kurių rezultatai rodo, kad imunoterapija tinka ir vietiškai išplitusiam plaučių vėžiui, ypač po spindulinio gydymo.

Įsigaliojus naujausiam kompensuojamųjų vaistų kainyno papildymui pacientai turi galimybę gauti naują gydymą. Jame yra du svarbūs vaistai pacientams, sergantiems vietiškai išplitusiu arba metastazavusiu nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu, kai liga progresuoja po taikytos chemoterapijos platinos pagrindu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?