Investuotojus Lietuvoje vienijančios asociacijos „Investors forum“ vadovė Rūta Skyrienė teigė, kad net 52 proc. investuotojų teigia planuojantys didinti darbuotojų skaičių. Negana to, 90 proc. teigia, kad darbo jėgos pasiūla nepakankama. Dėl to verslas pradeda atsisukti į tokias žmonių grupes, kaip neįgalieji.
„Neįgalieji stengiasi integruotis į darbo rinką, tačiau dėl objektyvių priežasčių patiria nemažai sunkumų. Dalis neįgaliųjų gali dirbti mažiau darbo valandų, dėl savo sveikatos būklės jie negali imtis darbų su didesniu fiziniu krūviu, regėjimo negalią turintieji – gero regėjimo ir pastabumo reikalaujančių darbų. Specialiai neįgaliųjų poreikiams pritaikytų darbo vietų irgi nėra daug“ – teigia G.Savičiūnienė.
Lietuvoje yra daugiau nei 163 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų, iš jų daugiau nei 48 tūkst. yra dirbantys.
Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 38 straipsnis „Dirbančių neįgaliųjų saugos ir sveikatos garantijos“ sako, kad: „Dirbančių neįgaliųjų saugą ir sveikatą garantuoja Darbo kodeksas, šis Įstatymas, kiti įstatymai bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Papildomos saugos ir sveikatos garantijos neįgaliesiems gali būti numatytos kolektyvinėse sutartyse, darbo sutartyse“.
Neįgaliųjų teises ginančių organizacijų duomenimis, Lietuvoje apie 7 tūkst. neįgaliųjų dirba specialių statusą turinčiose socialinėse įmonėse. Apie 40 tūkst. neįgaliųjų, slėpdami savo neįgalumą nuo darbdavių, dirba įprastose įmonėse. 9 tūkst. neįgaliųjų ieško darbo, o apie 160 tūkst. nedirba ir gyvena iš socialinių pašalpų.
2017 m. spalio 17 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. A1-535/V-1192 „Dėl profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimas. Kartu su kitais pakeitimais jame pakeistas punktas 2.4. įsigaliojo 2018 m. gegužės 1 d.:
„Rizikos ar atskirų rizikos veiksnių įvertinimas įmonėje konkrečiuose rizikos vertinimo objektuose atnaujinamas arba atliekamas iš naujo įdarbinus asmenį iki aštuoniolikos metų, neįgalų asmenį, darbuotojai pateikus darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie nėštumą, gimdymą, maitinimą krūtimi, įmonėje įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe, ar lengvam nelaimingam atsitikimui darbe, kurį ištyrus paaiškėja, kad šį nelaimingą atsitikimą sukėlęs pavojingas įvykis gali būti ir sunkaus ar mirtino nelaimingo atsitikimo darbe priežastis; nustačius ar įtarus profesinę ligą darbuotojui; priėmus naujus ar pasikeitus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytiems saugos reikalavimams, kai jie yra sugriežtinami; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inspektoriams ar kitų valstybinę ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų inspektoriams nustačius įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus; atlikus pakeitimus, dėl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovės, arba kai atlikus darbuotojo sveikatos patikrinimą nustatoma, kad rizikos veiksnys (veiksniai) turėjo neigiamos įtakos darbuotojo sveikatai.“
Tad, labai svarbu įmonėse ar įstaigose, kuriose dirba neįgalūs darbuotojai, atlikti arba atnaujinti profesinės rizikos vertinimą, atsižvelgiant į ribotą darbingumą turinčių darbuotojų darbo sąlygas. Dirbantys neįgalieji susiduria su įvairiais fiziniais krūviais, tačiau jie gali būti jiems individualiai sumažinti pagal jų fizines galimybes, jie susiduria su darbu, reikalaujančiu regos įtampos, dėmesio koncentravimo – tokiam darbuotojui reikia individualiai atlikti ergonominių rizikos veiksnių vertinimą. Nemažiau svarbūs yra fizikiniai, cheminiai, psichosocialiniai, taip pat fiziniai veiksniai, dėl kurių neįgalus darbuotojas gali susižeisti, patirti traumą. Nustačius riziką, būtina planuoti bei tvirtinti su darbuotojų atstovais suderintą rizikos mažinimo ir/ar šalinimo planą.
Veiksmingai šalinant riziką, sukuriama sveika darbo aplinka, kurioje darbuotojai jaučiasi vertinami, užtikrinama palankesnė darbo kultūra ir galiausiai pasiekiama geresnių darbo rezultatų.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Sveikatos rizikos veiksnių skyriaus Profesinės rizikos vertinimo poskyris visoje Lietuvoje ištiria ir atlieka kompleksinį visų rizikos veiksnių profesinės rizikos vertinimą.
Parengė profesinės sveikatos specialistė Marina Kodzis
