Tas pats ir Kupiškyje, ligoninė jau ne pirmi metai merdėja. Ką daryti? Palaikyti jos gyvastį ar uždaryti, palikti tik slaugos skyrių?
Viena yra skaičiuoti lėšas valdžios rūmuose, o kas kita – gyventi kaime ar miestelyje, kur ligoninės gali išvis nelikti. Kupiškėnų klausėme, ar reikalinga jiems ligoninė, gal jau dabar jie vyksta pas medikus į kitus miestus?
Marija Gulei:
– Kiekviename rajoniniame centre ligoninė turi būti. Jei vis dėlto mūsiškę uždarys, tegu bent slaugos palatas palieka. Valdžia, ministrai skaičiuoja, kad išlaikyti ligoninę neapsimoka, bet ką žmonėms daryti? Gydytis juk reikia.
Labiausiai gaila pagyvenusių žmonių. Ne kiekvienas išdrįs aplinkinių prašyti iki Panevėžio nuvežti. Bet paskaičiuokime, jei iki Kupiškio man 20 kilometrų, dar plius 50 iki Panevėžio. Nearti. Aš bent automobilį vairuoju, bet ką darys senukai? Kaimynai turės laiko pavėžėti? O jei jie dirba?
Blogai ir tiems, kas augina mažus vaikus, nors tokių šeimų kaimuose nedaug.
Jei būtų paliktas tik slaugos skyrius, kas išrašytų siuntimus? Nejaugi dėl vaistų receptų, biuletenio reikės važiuoti po 70 kilometrų? Daug klausimų. Nemanau, kad panaikins ligoninę, žmonėms tai būtų labai nepatogu.
Su vyru mes atvažiavę iš Ukrainos. Patinka čia gyventi, bet dar geriau būtų arčiau miesto.
Vladislovas Katauskas:
– Užmačios ligoninę uždaryti – tas pats, kas sunaikinti liaudį. Aš pats važiuoju pas kai kuriuos daktarus į Panevėžį ir žinau, kiek ten reikia laukti. Kelis mėnesius.
Suprantu, nėra pas mus specialistų, tai blogai. Nusimuši pirštą – chirurgas tave priims, bet ne daugiau. Bet uždaryti ligoninę – užvis blogiausia, kas gali būti. Uždaryti greitai galima, bet gyventojams tai itin opus klausimas.
Net klausti nereikia, kur gydosi ministrai, kiti valdžios vyrai, aišku, kad privačiai. Net valstybinėje ligoninėje jiems būtų skirtas kitas dėmesys. Gal todėl eilinių žmonių bėdų nemato.
Irina Januškienė:
– Didelių bėdų dėl sveikatos neturiu, mažai su medikais susiduriu. Bet manau, kad ligoninė, net turinti sunkumų, žmonėms reikalinga.
Negi pakilus temperatūrai reikės į Panevėžį važiuoti? Nemirtina liga, bet kaip vairuoti blogos savijautos? Kad bent priėmimo skyrius liktų...
Antra vertus, pažįstu nemažai žmonių, kurie ir dabar pas Panevėžio medikus važiuoja. Sako, kad ten geresni specialistai. Bet aš visai patenkinta savo šeimos gydytoja Kristina Petraitiene.
Kokia išeitis? Ministrai turėtų spręsti, sugalvoti, kaip į rajonus pritraukti specialistus.
Dar geriau būtų, jei po kelis mėnesius jie pagyventų kaime. Gal ramiai pailsėję pamatytų žmonių bėdas?
Jonas Antanėlis:
– Ligoninė kupiškėnams reikalinga. Ką tik buvau pas dantistą. Jei ligoninę ims ir uždarys, odontologo Panevėžyje reikės ieškoti?
Daug kas Kupiškyje kalba, kaip čia būtų be ligoninės, to bijo. Aš pats turėjau peties traumą, čia gydžiausi. Viskas gerai. Medikai atlieka visus reikalingus tyrimus, taip kaip priklauso.
Darbinausi, reikėjo pažymų. Vietoje jas gavau, be papildomų išlaidų ir laiko gaišimo.
Pas Panevėžio ar Vilniaus medikus važiuočiau tik tuomet, jei jau labai rimtai susirgčiau.
Danutė Aukštikalnienė:
– Kupiškėnams ligoninė reikalinga, kaipgi! Kaip be jos gyventume? Jei panaikins, tai skandalas bus. Juk dėl kiekvieno mažmožio reikės važiuoti į Panevėžį autobusu. Neturiu kas į kitus miestus mašina nuvežtų.
Ištikus bėdai greitoji nugabens, betgi grįžti į namus pačiam reikia. O jei autobuso nebus, jei susirgęs pinigų nepasiimsi? Baisus dalykas! Ir kiek greitoji kursuos per dieną, žmonių kaimuose dar yra, ne visi užsienyje.
Specialistų ir čia pakanka. Kai kurie, pavyzdžiui, odos, iš kitur atvažiuoja.
Buvo pūlinys susidaręs, atėjau, sutvarkė. O vietos ligoninę uždarius ką daryčiau?
