Organų užšaldymas padės sumažinti organo persodinimo laukiančiųjų sąrašą

Kriogeninis užšaldymas, arba kriokonservacija, laikomas perspektyviausiu donorų organų išsaugojimo būdu. Po ilgų tyrimų, bandymų su gyvūnais ir diskusijų medikų rasti keli variantai, kurie, kaip teigia JAV mokslininkai, atrodo gana perspektyvūs ir galėtų ateityje sumažinti tam tikrų organų laukiančių pacientų sąrašą.

Daugiau nuotraukų (1)

Ieva Meškauskaitė

Dec 28, 2018, 10:38 AM, atnaujinta Dec 28, 2018, 10:40 AM

Trumpas transportavimo laikas – viena didžiausių kliūčių

Priežastys, kodėl laukiančiųjų sąrašas toks ilgas – įvairios. Pirma, dauguma organų turi per trumpą laiką būti transplantuoti, o jų gabenimo laikas itin trumpas. Kepenys ir kasa turi būti persodintos per 12 valandų išėmimus iš donoro kūno. Dar trumpesnis širdies persodinimo laikas – vos 6 valandos.

Vienas ištvermingiausių organų – inkstai, jie gali būti persodinami per 30 val. Lietuvoje šiuo metu būtent inksto persodinimo operacijų atliekama daugiausia. Vis dėlto, atsižvelgiant į visas logistines kliūtis ir sunkumus, susijusius su organų transplantacijos suderinimu, donavimu, transportavimu ir transplantavimu, recipientai operacijai turi būti pasiruošę iš karto, kai tik organas yra dovanojamas.

Sugalvota, kaip išsaugoti donorų organus

Pasak užsienio mokslininkų, paprasčiausias būdas išsaugoti daugiau transplantacijai tinkamų organų – juos užšaldyti. Ši idėja kilo senokai, tačiau buvo susidurta su keliomis kliūtimis, kurios iki šiol atrodė neįveikiamos.

Biotechnologijų bendrovės „Arigos Biomedical“ gydytojai, kriobiologai, inžinieriai ir fizikai sugalvojo būdą, kaip organus išsaugoti tiek laiko, kiek reikia. „Arigos Biomedical“ bendraįkūrėja ir generalinė direktorė Tanya Jones interviu naujienų portale „Futurism“ pasakojo, kad 2020 metais tikisi pradėti eksperimentus su žmonių organais. Jei pavyks, šią technologiją po 5–7 metų bus galima naudoti klinikose. Tada organų persodinimo laukiančių ligonių sumažėtų visame pasaulyje.

Užšaldytų organų bankas – sprendimo būdas

Dėl trumpo kai kurių organų transportavimo laiko ir didelių atstumų (ypač kalbant apie JAV) nemaža dalis organų nebūna persodinta arba per trumpą laiką nerandama potencialaus recipiento, kuriam organas tuo metu tiktų.

Užšaldytų organų bankas, kaip teigia mokslininkai, galėtų padėti išspręsti kai kurias kliūtis, su kuriomis susiduriama transplantuojant organus, pavyzdžiui, donorų ir recipientų imuninės sistemos nesuderinamumo, kraujo grupių neatitikimo.

„Arigos Biomedical“ skelbiama informacija rodo, kad, turėdami šaldytų organų banką, gydytojai galėtų ne tik išgelbėti daugiau gyvybių, pagerinti organų transplantacijų situaciją šalyje, bet ir galėtų atidžiau parinkti recipientus, kuriems atliekamos transplantacijos.

Kaip organai užšaldomi?

Dabar daugiau nei pusė donorų organų JAV nepersodinami, nes atvėsintus juos galima laikyti vos kelias valandas. Smarkiai sušaldytus organus galima laikyti praktiškai neribotą laiką, bet atšildant jie gali būti pažeidžiami.

Kaip rašoma „Arigos Biomedical“ oficialioje ataskaitoje apie tyrimus, sukurtas būdas, leidžiantis sušaldytus organus tolygiai atšildyti 100–200 laipsnių per minutę greičiu. Tai dešimtis kartų sparčiau už dabar naudojamus atšildymo metodus.

Prieš sušaldymą donorų organai sudedami į specialų skystį – krioprotektorių. Dažniausiai jis būna gaminamas iš glicerino ar propilenglikolio. Šis tirpalas neleidžia formuotis vandens ledo kristalams, kurie gali pažeisti organo ląsteles, ir tada jis tampa nebetinkamas persodinti. Kriokonservacija vykdoma skystame azote, esant –196 laipsnių temperatūrai.

Bandymų rezultatų teks palaukti

Kad būtų galima pradėti tyrimus su žmonėmis, reikalingas FDA (JAV Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamento) patvirtinimas. Bendrovė „Arigos Biomedical“ 2019 m. ketina atlikti pirmąją kiaulių organų persodinimo operaciją. Jei ji bus sėkminga, galima būtų įtikinti FDA leisti 2020 m. pradėti bandymus su žmonėmis.

„Paprastai prieš pradedant bandymus su žmonėmis reikia atlikti daug bandymų su gyvūnais, ir tam reikia laiko. Vis dėlto tikiuosi, kad maždaug po dvejų metų bus galima pradėti bandymus su žmonių organais“, – sako Pitsburgo medicinos centro Širdies transplantacijos programos direktorius Robertas Kormosas.

Galiausiai dar nėra žinoma, ar naujasis būdas bus patvirtintas ir pradėtas naudoti sergančių žmonių labui. Tuo labiau nežinia, kada ši naujovė pasiektų Lietuvą. Vis dėlto reikėtų pasidžiaugti medicinos pažanga ir medikų pastangomis atrasti naujausius ir pažangiausius būdus išsaugoti gyvybes.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.