Po pernykščio ligos protrūkio Visagine vėl registruotas tymų atvejis. Šįkart – Kauno apskrityje.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamento specialistai pranešė, kad šių metų sausio 17 dieną Kauno apskrityje registruotas pirmasis tymų atvejis apskrityje. Grėsminga liga susirgo 44 m. amžiaus moteris.
Pastarasis tymų atvejis Kauno apskrityje registruotas 2018 m. gruodį. Ar šie atvejai galėjo būti susiję, dar aiškinamasi, atliekant židinio epidemiologinę diagnostiką. Daugiau tymų atvejų 2018 m. apskrityje registruota nebuvo.
Kaip rašoma NVSC pranešime, negalutiniais duomenimis Lietuvoje per 2018 m. registruota apie 30 susirgimo atvejų, nustačius tymų protrūkio židinį Visagine.
Primename, kad pernai gruodį tymų protrūkis nustatytas Visagino siuvimo įmonėje „Visatex“, kurioje dirba per šimtą siuvėjų iš Šri Lankos. Manoma, kad daugelis jų arba net visos nėra paskiepytos nuo šio viruso.
Įtariama, kad grėsmingą užkratą iš Ukrainos, kur lankėsi atostogų metu, parsivežė viena įmonės darbuotoja, taip pat šrilankietė. Vėliau šia liga užsikrėtė ir tautietės.
Užkrečiama liga peržengė Visagino ribas, išplito po Ignalinos rajoną, tymų atvejis jau užfiksuotas ir Vilniaus rajone.
„Tymai išplito, nes tai – lakus virusas.
Tokie protrūkiai parodo, ką reiškia, kai žmonės neskiepyti ir imlūs“, – „Lietuvos rytui“ sakė Nacionalinio sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ginreta Valinčiūtė.
Plačiau apie šią istoriją galite paskaityti čia.
NVSC duomenimis, Europoje per pastaruosius 12 mėnesių registruota daugiau kaip 12 tūkstančių susirgimų tymais, iš kurių 35 mirties atvejai. Daugiausia tymų atvejų registruota Prancūzijoje, Graikijoje ir Italijoje.
Nors tymai – skiepais valdoma užkrečiamoji liga, pastaruoju metu augantis skiepų priešininkų judėjimas lemia, kad dalis vaikų lieka nepaskiepyti nuo tokių ligų, kaip tymai.
Ne atsitiktinai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) į dešimties didžiausių 2019 metais žmonijos sveikatai kilsiančių grėsmių sąrašą įtraukė ir skiepų priešininkus.
Tokia grėsmė įtraukta dėl to, kad pastaruoju metu kilo kelios epidemijos atgimusių ligų, kurių plitimas buvo sustabdytas skiepais.
Viena tokių atgimusių ligų yra tymai. Sergamumas šia liga pasaulyje išaugo net 30 procentų, nepaisant to, kad veiksmingi skiepai nuo tymų atsirado dar 1963 metais ir per tą laiką vakcina tik patobulėjo.
Su visu grėsmių žmonijos sveikatai sąrašu galite susipažinti čia.
NVSC primena, kad mūsų šalyje vaikai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių dviem tymų, raudonukės ir epideminio parotito (MMR) vakcinos dozėmis 15-16,5 mėn. ir 6-7 m. amžiuje.
Sąlytį su tymais sergančiu asmeniu turėjusiems asmenims per 72 val. rekomenduojama viena MMR vakcinos dozė, finansuojama Valstybės biudžeto lėšomis. Jeigu asmuo yra imlus tymams (neskiepytas, skiepytas tik viena vakcinos doze ar nesirgęs), rekomenduojamas ir sveikatos stebėjimas iki 18 dienų po sąlyčio. Jeigu asmuo buvo paskiepytas per 72 val., sveikatos stebėjimas rekomenduojamas iki 21 d.
Tyrimai dėl tymų – svarbi epidemiologinės priežiūros dalis.
Kiekvienas tymų atvejis turėtų būti patvirtintas laboratoriniais tyrimais. Jeigu gydytojas įtaria tymus arba raudonukę, arba pacientui nustato į tymus panašų bėrimą ir karščiavimą, privalo paimti tyrimus dėl tymų diagnozės patvirtinimo arba atmetimo. Tyrimai Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje atliekami Valstybės biudžeto lėšomis.
Kiekvienu atveju rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
