Mokslininkai išsiaiškino, kad prireikus atlikti kelias užduotis vienu metu arba susidūrus su netikėtais pokyčiais žmonių akių vyzdžiai tampa permainingi.
Tikimasi, kad šis atradimas padės darbdaviams laiku pastebėti per didelį stresą jaučiančius darbuotojus, kol šie neperdegė.
Misūrio-Kolumbijos universiteto (JAV) mokslininkai tyrė, kaip stresas veikia žmones.
Jie aiškinosi, kaip per didelis darbo krūvis veikia kūną, pavyzdžiui, sukeldamas nugaros problemas.
Tyrimo vadovas daktaras Jungas Hyupas Kimas sakė: „Jeigu jūsų gyvybiškai svarbūs organai pradeda blogai veikti, tai reiškia, kad kažkas yra ne taip jūsų organizmui, ir medikai stengsis išsiaiškinti, kas negerai.
Tačiau kaip yra su psichine sveikata? Daugybė žmonių vienu metu atlieka po kelias užduotis, bet kol kas nebuvo žinoma, kaip pamatuoti jų psichinę gerovę.
Mes išsiaiškinome, kad pagrindiniu kelias užduotis iškart atliekančio žmogaus psichinės būklės matavimo rodikliu gali būti akių lėliukių dydis.“
Mokslininkai stebėjo 36 savanorių veiklą ir akis, kol jie sėdėjo simuliuotoje naftos ir dujų valymo gamyklos kontrolės patalpoje.
Dalyviai turėjo stebėti dviejuose monitoriuose rodomą informaciją ir tuo pat metu reaguoti į netikėtus pokyčius, tokius kaip aliarmas.
Tyrimo rezultatai parodė, kad atliekant paprastas užduotis dalyvių akių vyzdžių veikla buvo gana lengvai nuspėjama. Bet ji tapo labiau chaotiška, vos atsirado nenumatytų pokyčių.
Tyrėjai palygino savo gautus rezultatus su NASA duomenimis, rodančiais, kaip pasikeičia astronautų akių vyzdžiai išgyvenant stresą.
Abiejų tyrimų duomenys leidžia daryti prielaidą, kad išgyvenant stresą vyzdžių dydis nenormaliai pasikeičia.
Tyrėjai tikisi, kad ateityje darbdaviai galės stebėti darbuotojų akių vyzdžių pokyčius (išsiplėtimą ir susiaurėjimą) ir taip suprasti, kaip žmonės reaguoja į darbe kylantį stresą.
„Būtų nuostabu, jeigu kaskart žmonės galėtų dirbti tobulai. Bet pavargę mes dažnai darome klaidų.
Taigi, galimybė stebėti darbuotojo psichinę būklę, tikėtina, ateityje gali padėti išvengti kai kurių klaidų“, – vylėsi dr. J.H.Kimas.
Tyrėjai ketina pakartoti šį eksperimentą, stebėdami įvairesnio amžiaus žmones. Taip pat jie ketina matuoti ir kitus parametrus, tokius, kaip širdies ritmas, smegenų signalai ar raumenų reakcijos, kad sužinotų, kaip jie keičiasi reaguojant į stresinę situaciją.
Šio tyrimo rezultatai buvo paskelbti tarptautiniame žurnale „Journal of Human-Computer Interaction“.
Kiek anksčiau Psichinės sveikatos fondas atliko kitą tyrimą, kuriame dalyvavo 4 tūkst. 619 dalyvių. 74 proc. jų prisipažino, kad perdegę jie išgyvena stresą, su kuriuo nepajėgia kovoti.
Išgyvenant tokį stresą, 51 procentui žmonių ilgainiui prasidėjo depresija, o 61 proc. pranešė jautę nerimą. Neseniai gauta įrodymų, kad stresas yra pagrindinis nerimo sukėlėjas.
Tad ką daryti, jeigu jaučiate, kad patiriate per daug streso?
Britų Nacionalinė sveikatos tarnyba pateikė 10 streso numalšinimo būdų:
mankštinkitės;
kontroliuokite situaciją, jeigu galite;
kreipkitės pagalbos į kitus žmones;
skirkite šiek tiek laiko sau;
išsikelkite sau tikslus ir iššūkius patys;
venkite bandyti nusiraminti vartodami alkoholį, rūkydami ar piktnaudžiaudami kava;
padėkite kitiems;
suplanuokite savo užduotis pagal svarbą;
išlikite pozityvūs;
susitaikykite su tuo, ko negalite pakeisti.
Parengta pagal „Daily Mail“
