„Pirmą kartą šis renginys dedikuotas profesorei Laimai Liudvikai Griciūtei atminti. Profesorė, savo gyvenimą skyrusi vėžio prevencijai ir ankstyvajai diagnostikai, savo darbais garsinusi Lietuvos vardą pasaulyje, paliko didelį būrį mokinių ir sekėjų, kurie ir skaitė pranešimus šioje konferencijoje“, – pasakojo viena šios konferencijos organizatorių Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, genetikė profesorė Sonata Jarmalaitė.
Profesorė S.Jarmalaitė konferencijos metu skaitė pranešimą apie molekulinę prostatos vėžio diagnostiką. Tad kas gi tai yra? Nepaisant daugiau nei dešimtmetį veikiančios Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos ir galimybių gauti pažangų gydymą, ši onkologinė liga šalyje išlieka antra pagal dažnumą vyrų mirčių nuo vėžio priežastis. Prostatos vėžys vis dažniau aptinkamas anksti, tačiau nemažėja užleisto vėžio atvejų. Liga kasmet pasiglemžia 400–500 gyvybių.
Konferencijoje gydytojai urologai pristatė naujausias ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos priemones, tačiau ne visais atvejais turimos radiologinės diagnostikos priemonės padeda tiksliai nustatyti prostatos vėžį vyrams, kurių kraujyje stebimas prostatai specifinio antigeno (PSA) didėjimas.
„Patikimiausias būdas prostatos vėžio diagnozei patikslinti – prostatos biopsija, – teigė Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas gydytojas urologas daktaras Albertas Ulys. – Dėl naviko specifikos biopsinių mėginių tenka imti daugiau nei dešimt, procedūrai atlikti reikia didelės gydytojo patirties ir kompetencijos, specialios įrangos, ji yra nemaloni ir kelianti komplikacijas pacientui. Kadangi rezultatas ne visada pateikia reikiamus atsakymus, procedūra neretai kartojama.“
Pasaulyje vis plačiau naudojami ir molekuliniai testai, kuriais ištyrus šlapimo mėginį patvirtinama ar paneigiama vėžio diagnozė. Tokie testai leidžia išvengti prostatos biopsijos mažos rizikos atvejais ir atrenka didelės rizikos pacientus tolesniam tyrimui ir gydymui. Konferencijoje „Vėžio diagnostikos ir gydymo aktualijos“ kalbėta apie naujus agresyvaus vėžio diagnostikos ir gydymo pasiekimus.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Urologijos skyriaus vedėjas gydytojas urologas daktaras Albertas Čekauskas pristatė išplitusio prostatos vėžio šiuolaikinio gydymo galimybes. „Naujausi vaistai leidžia apgauti prostatos vėžio ląsteles ir įvairiais specifiniais būdais blokuoti testosterono gamybą, – pasakojo A.Čekauskas. – Per pastaruosius metus pristatytas ne vienas klinikinis tyrimas, patvirtinantis naujų medikamentų efektyvumą pailginant pacientų išgyvenamumą ar atitolinant lokaliai išplitusio prostatos vėžio progresavimą link metastatinės ligos.“ A.Čekauskas pabrėžė, kad išplitusio prostatos vėžio gydymo sėkmė priklauso nuo visos multidisciplininės komandos indėlio.
Pastaruoju metu labai keičiasi požiūris į vėžio gydymą, jis tampa vis labiau individualizuotas. „Įprastus diagnostinius tyrimus papildo vėžio molekulinio tipo nustatymas genetiniais metodais, tuomet parenkamas tinkamiausias gydymas, – paaiškino genetikė profesorė S.Jarmalaitė. – Molekulinis naviko tipas tiriamas operacinėje ar biopsinėje medžiagoje, bet ankstyvai vėžio diagnostikai ar ligos eigos stebėsenai po operacijos tokie tyrimai netinka. Skysčių biopsijos – kraujo, šlapimo – molekuliniai tyrimai yra naujiena onkologijoje, ir labai perspektyvi naujiena, nes mėginio surinkimas neskausmingas, nereikalauja sudėtingos įrangos, testas greitai atliekamas ir yra labai tikslus.“
Europos urologų asociacijos rekomendacijose nurodoma molekulinės diagnostikos testus naudoti, kad išvengtume nereikalingų prostatos biopsijų vyrams, kuriems nenustatyti prostatos vėžio simptomai, bet PSA koncentracija kraujyje yra tarp 2 ir 10 ng/mL.
„SelectMDx testas yra vienas iš nedaugelio molekulinės diagnostikos testų, rekomenduotų šios kompetentingos institucijos, perėjęs daugelį validavimo etapų ir jau gana plačiai naudojamas pasaulyje, – sakė profesorė S.Jarmalaitė. – Svarbu, kad atliekant šį tyrimą molekuliniai pokyčiai būtų vertinami atsižvelgiant į klinikinius rodiklius, paciento amžių bei šeiminę ligos istoriją.“
Tačiau, kaip pažymėjo daktaras A.Ulys, šie testai kol kas nėra apmokami valstybės lėšomis, nes tai tebėra didelė prostatos vėžio diagnostikos naujiena. „Artimiausia ateitis parodys, kokia šių testų nauda pacientui. Tuomet galėsime ieškoti galimybių testams apmokėti. Labai svarbu, kad molekuliniai testai būtų skiriami ir analizuojami kompetentingo gydytojo urologo, o diagnozavus kliniškai reikšmingą prostatos vėžį tolesnė diagnostika ir gydymas vyktų specializuotuose onkourologines paslaugas teikiančiuose centruose“, – pabrėžė gydytojas A.Ulys.
Lietuvoje jau veikia prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Pagal šią programą 50–69 metų vyrams ir vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, kartą per dvejus metus tikrinamas PSA lygis kraujyje. Šis tyrimas yra nemokamas. Vyrams iki 59 metų, jei nustatytas PSA kiekis yra mažesnis arba yra lygus 1 ng/mL, ir vyrams nuo 60 metų, jei PSA kiekis yra mažesnis ar lygus 2 ng/mL, paslauga teikiama ne dažniau kaip vieną kartą per penkerius metus.
„Tais atvejais, kai PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis su urologu, o šis prireikus atlieka tolesnius tyrimus, – paaiškino daktaras A.Ulys. – Labai svarbu, kad vyrai nuo 50 metų aktyviai dalyvautų ankstyvosios diagnostikos programoje, nes ankstyvų stadijų liga lengviau kontroliuojama, o naujos kartos diagnostiniai testai padeda gydytojui apsispręsti dėl intervencinio tyrimo būtinumo, tiksliau diagnozuoja kliniškai reikšmingą ligą, kuri gali pasireikšti net ir esant ribiniam PSA lygiui.“
