Naują tvarką stumiančio A. Verygos sąjungininkas – teistumą nuslėpęs farmacininkas

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vėl keičia kompensuojamųjų vaistų tvarką. Nepavyko priversti gyventojų gydytis pigiausiais vaistais, tvarka dar labiau griežtės. Gydytojams uždrausta išrašyti, vaistininkams uždrausta parduoti brangesnį kompensuojamąjį vaistą, nors jis labiau tinka.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vėl keičia kompensuojamųjų vaistų tvarką. Nepavyko priversti gyventojų gydytis pigiausiais vaistais, tvarka dar labiau griežtės.<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vėl keičia kompensuojamųjų vaistų tvarką. Nepavyko priversti gyventojų gydytis pigiausiais vaistais, tvarka dar labiau griežtės.<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vėl keičia kompensuojamųjų vaistų tvarką. Nepavyko priversti gyventojų gydytis pigiausiais vaistais, tvarka dar labiau griežtės.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vėl keičia kompensuojamųjų vaistų tvarką. Nepavyko priversti gyventojų gydytis pigiausiais vaistais, tvarka dar labiau griežtės.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vėl keičia kompensuojamųjų vaistų tvarką. Nepavyko priversti gyventojų gydytis pigiausiais vaistais, tvarka dar labiau griežtės.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vėl keičia kompensuojamųjų vaistų tvarką. Nepavyko priversti gyventojų gydytis pigiausiais vaistais, tvarka dar labiau griežtės.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Seimo narys gydytojas Antanas Matulas ministro užmojams nepritaria.<br>T.Bauro nuotr.
Seimo narys gydytojas Antanas Matulas ministro užmojams nepritaria.<br>T.Bauro nuotr.
„A.Veryga keičia kompensuojamųjų vaistų sąrašus dažniau negu savo kojines“, – sakė Bendros praktikos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„A.Veryga keičia kompensuojamųjų vaistų sąrašus dažniau negu savo kojines“, – sakė Bendros praktikos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Yra pacientų, kurie pateko į ligonę, kuriems įvyko epilepsinė būklė, kai traukulių tiek daug, kad neatsigauna žmogaus smegenų veikla. Žmogus traukuliuoja ir tai gali tęstis nuo parų iki mėnesio. Kartais sutampa, kad kai pakeiti vaistą kitu, įvyksta tokia situacija“, – sakė neurologijos profesorė Rūta Mameniškienė.<br>AP nuotr.
„Yra pacientų, kurie pateko į ligonę, kuriems įvyko epilepsinė būklė, kai traukulių tiek daug, kad neatsigauna žmogaus smegenų veikla. Žmogus traukuliuoja ir tai gali tęstis nuo parų iki mėnesio. Kartais sutampa, kad kai pakeiti vaistą kitu, įvyksta tokia situacija“, – sakė neurologijos profesorė Rūta Mameniškienė.<br>AP nuotr.
Seimo narė Aušra Maldeikienė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Seimo narė Aušra Maldeikienė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vaistinių asociacijos vadovė Dangutė Mikutienė.<br>T.Bauro nuotr.
Vaistinių asociacijos vadovė Dangutė Mikutienė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Mar 4, 2019, 4:58 PM

Į sąjungininkus ministras pasikvietė farmacininką, kuris už teistumo nuslėpimą buvo pašalintas iš rinkimų. Buhalteriją netinkamai tvarkęs farmacininkas dabar ministrui talkina taupant valstybės biudžetą. Ministras konferencijoje kalba, o farmacininkas ministrą giria.

Naują tvarką abu gyrė taip, kad vaistininkams kinkos ėmė drebėti. Vaistininkai sako, kad jiems įsakyta netgi fiksuoti, kuris pacientas kokio vaisto ir kada atsisakė. Juodąjį nepaklusnių pacientų sąrašą vaistininkai sudarinės privaloma tvarka, nebent tokius ministro įsakymus panaikins teismas, nes ieškinys teismą jau pasiekė. Ieškinį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė konservatoriai – Seimo narė, buvusi advokatė Irena Haase ir politikos senbuvis Antanas Matulas.

Jeigu nuo penktadienio dar neapsilankėte vaistinėje, nepirkote kompensuojamųjų vaistų, dar neturėjote progos nustebti, kad kompensuojamųjų vaistų pardavimo tvarka vėl pasikeitė.

„A.Veryga keičia kompensuojamųjų vaistų sąrašus dažniau negu savo kojines“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „24/7“ žurnalistei Astai Martišiūtei sakė Bendros praktikos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas.

Ministerija giriasi, kad nuo praėjusių metų įvedus naują kompensuojamųjų vaistų tvarką taupyti sekėsi. Nuo kovo 1 d. griežtinama tvarka taupymo režimą dar labiau padidins. Tačiau tokia idėja patinka ne visiems.

„Kalbėjau, kad jūs žudote žmones su savo idėja. Čia buvo politinis pasižadėjimas – atpiginsim vaistus, Lietuvoje bus madinga gydytis pigiais vaistais. Sakiau, jeigu norite pigiai, tai pereinam prie žolelių, šlapimo ir užkalbėjimo – nieko nekainuos“, – teigė J.Kalibatas.

Ministro įsakymu nuo šio mėnesio netinkamas pacientui vaistas privaloma tvarka bus keičiamas pigesniu. Jeigu pacientas pasiskųs vaistininkui, kad pigiausią vaistą kadaise bandė ir šis jam netinka, vaistininkas niekuo padėti negalės.

Keisti kompensuojamąjį vaistą kitu nei gydytojas, nei vaistininkas neturės teisės. Ministro įsakymo viršenybė neginčijama.

„Nuo kovo 1 d. gydytojams draudžiama paskirti gydymą. Gali paskirti gydymą tik pačiu pigiausiu vaistu, ant recepto išrašydamas „pirmas gydymas“. Neaišku, ar jis tiks, ar ne. Su tokiu receptu nuėjus į vaistinę, vaistininkas turi parduoti tik pigiausią vaistą. Jeigu žmogus atsisako imti, vaistininkas turi išrašyti, kad pacientas atsisakė imti tą vaistą. Su receptu gali nusipirkti kitą vaistą už pilną kainą, bet žmogus iš privalomojo draudimo negauna kompensuojamos dalies“, – pasakojo Pacientų organizacijų atstovų tarybos vadovė Vida Augustinienė.

Ministerija į kritiką atkerta argumentu, kad ligas gydo ne konkretūs vaistai, o vaistuose esanti veiklioji medžiaga.

„Tokiu principu mąstant galima sakyti, kad automobilio varomoji jėga yra variklis. Kodėl ministrai važinėja su „BMW“ ar „Mercedes“, kodėl nevažinėja su pigesne mašina, nes veiklioji medžiaga vis tiek tave nuveš? Kodėl mes geriame kartais viskį, konjaką, juk veiklioji medžiaga viena – prasiskieskime etilo alkoholį, juk tai veiklioji medžiaga, ir gerkime. Kodėl duoną perkame, kuri pagardinta, kodėl neperkame kur miltai druska ir vanduo. Čia neįsivaizduojame, kad galime pritaikyti tokį nelogišką dalyką, bet pritaikome, kad vaistus – tik pigiausius“, – kalbėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys A.Matulas.

Tačiau kuris politikas teisus – A.Veryga ar opozicijos atstovas A.Matulas, turės įvertinti teismas.

Opozicijos atstovai jau pateikė teismui ieškinį, o A.Verygos vadovaujama ministerija įpareigota pateikti atsiliepimą. I.Haase parengtame ieškinyje teismui skundžiama, kad ministras diskriminuoja pacientus.

„Žmogus draustas privalomuoju sveikatos draudimu, tai jis turi gauti tas pačias paslaugas tomis pačiomis sąlygomis. Bet kai tau gydytojas skiria kitą vaistą ir tu turi mokėti visą kainą, tai ir skundžiam ministro įsakymus. Kodėl pagal ministro įsakymus privalės išrašyti tik pigiausią vaistą, o vaistinė privalės išduoti tik pigiausią vaistą“, – kalbėjo A.Matulas.

Teismui rašoma, kad ministras viršija įgaliojimus. Anot opozicijos atstovų, Konstitucinis Teismas (KT) jau seniai yra išaiškinęs, kad kriterijai kompensuojamųjų vaistų kainynui turi būti nustatyti įstatymu, o dabar tai daro vienas ministras savo įsakymais.

„Kas ketvirtį keičiant kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ministras savo įsakymais išbraukia dalį vaistų arba įrašo jų į naują kainyną. Pagal KT išaiškinimą, kriterijai turi būti surašyti įstatyme, o ne ministro įsakyme. Manau atėjo laikas apginti pacientus ir medikus, kuriems privalo būti suteikta teisė panaudoti savo žinias ir skirti vaistą, kuris geriausiai veikia“, – teigė A.Matulas.

Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga savo sąjungininku naujoms reformoms pristatyti pasikvietė farmacininką Eduardą Tarasevičių, kuris buvo pašalintas iš rinkimų už tai, kad nuslėpė teistumą.

Opozicija liudyti į teismą kviečia nuo reformų nukentėjusius pacientus. Ypač daug tokių, kurie serga epilepsija. Savo skaudžiomis patirtimis jie žada paneigti ministro ir teisto jo sąjungininko argumentus.

„Konkretus atvejis. Vaistą žmogui, kuris patirdavo priepuolį kartą per mėnesį ar rečiau, pakeitė kitu vaistu ir žmogų ištiko 16 epilepsijos priepuolių per dieną. Pernai buvo situacija, kai mergina išgėrė vaistų ir ją išvežė į reanimaciją, nes ją ištiko koma. Ar valstybė, taupydama pinigus, jų neišleidžia daugiau? Kiek kainuoja sveikata, papildomi tyrimai, nauji vaistai“, – kalbėjo epilepsija sergančiųjų sąjungos „Epilė“ vadovė Donata Balčikonienė.

„Skirtumas tarp pigiausio vaisto ir to, kad žmogus galėtų pasirinkti, yra keletas centų. Sudaryti sąlygas žmogui pasirinkti būtų humaniška, o dabar jeigu atsisako, turės pirkti pilna kaina. Vaistų trūkumas bus didžiausia problema, o mes dar turėsime informuoti, kad trūksta vaistų. Mes dar valdininkams turėsime sakyti: būkite malonūs, atidarykite sistemą ir pažiūrėkite, nes vaistai baigiasi“, – sakė Vaistinių asociacijos vadovė Dangutė Mikutienė.

Pacientų skundus teisme galės paliudyti ir juos gydantys medikai, kurie maldauja leisti jiems savo pacientus gydyti tokiais vaistais, kokie pacientui tinka.

„Yra pacientų, kurie pateko į ligonę, kuriems įvyko epilepsinė būklė, kai traukulių tiek daug, kad neatsigauna žmogaus smegenų veikla. Žmogus traukuliuoja ir tai gali tęstis nuo parų iki mėnesio. Kartais sutampa, kad kai pakeiti vaistą kitu, įvyksta tokia situacija“, – sakė neurologijos profesorė Rūta Mameniškienė.

Ministerija sutinka, kad kai kurios ligos nepasiduoda gydymui pagal ministro įsakymus ir kad vaistai negali keistis pagal ministerijos kas tris mėnesius rengiamus mažiausios vaistų kainos konkursus.

Tik lažybų punktas galėtų užsidirbti iš statymų, po kiek laiko ministerija buvusią tvarką dėl epilepsija sergančių pacientų atgal sugrąžins. Vargu ar kas atspės, kad tai bus padaryta po beveik po pusės metų.

„Man keista, kad Ligonių kasų žmogus, atėjęs į Seimą sako: taip, mes gavome nusiskundimus liepą, tai kitą liepą mes tą įstatymą sutvarkysime. Kur jūs buvote pusę metų? Kažką derinome. Tai atsainus požiūris į gyvenimą. Jie aiškina, kad čia be galo sudėtingas procesas, o aš manau, kad ne. Rezultate žmonės kenčia“, – sakė Seimo narė Aušra Maldeikienė.

„Gydosi seneliai, pagyvenę asmenys, pensininkas numirė. Gal jis numirė būtent dėl to, kad buvo pakeistas vaistas, galbūt išsivystė komplikacijos. Bet apie tai niekas nekalba“, – sakė J.Kalibatas.

Ministerija vaistų kompensavimo tvarkos pakeitimus vertina matematiškai. Sako, kad valstybė sutaupė ne vieną milijoną. Vaistų gamintojai skaičiuoja, kad jau apie 40 proc. pacientų vaistus pirko už pilną kainą, nes sugriežtinus tvarkas jie nebuvo kompensuojami.

„Įsivaizduokite, 150 tūkst. ligonių nusipirko vaistus iš savo pinigų, kurie jiems padeda ir tinka. Tai iš kur tie milijonai sutaupyti? O A.Veryga aiškina, kiek mes sutaupėme. Jūs sutaupėte iš pacientų, ligonių pensininkų, nes valstybei nebereikia kompensuoti“, – sakė J.Kalibatas.

Kai vienam pacientui kompensuoji pigiausią vaistą, o jei tas netinka, nekompensuoji nė cento, taupyti sekasi neblogai.

„Nebetiko žmogui vaistas, jis turėjo palikti darbo vietą, nes nebegalėjo ten dirbti. Valstybė šitų dalykų nepaskaičiavo. Kiek kainuoja žmogaus išvežimas į reanimaciją, papildomi tyrimai, kad žmogus išėjo iš darbo, nes dėl sveikatos negali dirbti“, – sakė D.Balčikonienė.

Tačiau Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio pavaduotoju tapęs A.Veryga atkakliai vykdo rinkimų pažadus atpiginti vaistus.

Kol teismas aiškinsis, ar vaistų vaistų kompensavimo tvarką teisėta, vaistininkai pildys juodąjį pacientų, atsisakiusių pirkti pigiausią vaistą, sąrašą.

„Turime nusistatyti formą ir žymėti, ką pacientas pirko už savo pinigus. Jeigu bus popieriniame recepte, turės net ir pasirašyti. Reikės pasikonsultuoti su Duomenų apsaugos inspekcija, nes dabar mums paliko: nusistatykite patys tvarką, kaip rinksite informaciją. Mums to nereikia, mieli ponai, jeigu reikia, analizuokitės. Vaistinės ne rinkos analizės agentūra“, – sakė D.Mikutienė.

Pacientams neprieinami ne tik gydytojų parinkti vaistai, bet ir papildai, kuriais kitos Europos Sąjungos ir pasaulio šalys gydytis leidžia. Seimas po ilgų ginčų galiausiai įteisino medicininių kanapių naudojimą, tačiau įstatymas įsigalios tik gegužę. Dabar tokių preparatų turintis sunkus ligonis gali atsidurti už grotų.

„24/7“ – sekmadieniais 21.00 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.