Profesijos taip pat neretai dar skirstomos į vyriškas ir moteriškas. Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) vyrauja tikslieji mokslai (klinikiniai, cheminiai, fizikiniai ir kiti tyrimai), o moterys sudaro daugumą. Šią kovo dieną kalbame su trimis šios daugumos atstovėmis, kurios nemano, kad profesija turi lytį.
Kai dirbi tai, ką mėgsti
Parazitologijos skyriaus specialistė Daiva Veitienė šioje srityje dirba jau 30 metų, tačiau kiekviena diena čia yra vis kitokia.
„Eidama į darbą niekada nežinau, kokie iššūkiai laukia. Kokius medicininę reikšmę turinčius mėginius gausime, kokius helmintus, išoperuotus iš akių, kepenų ar paodžio atsiųs chirurgai identifikuoti,“ – pasakoja Daiva.
Janina Šurkienė atsakinga už Šiaulių padalinio Cheminių tyrimų skyrių.
„Kontroliuoju, kad poskyrio darbuotojai kokybiškai ir laiku atliktų laboratorinius tyrimus. Planuoju poskyrio darbuotojų dalyvavimą tarplaboratoriniuose palyginamuosiuose tyrimuose. Rengiu poskyrio metinius veiklos planus ir ataskaitas, koordinuoju poskyrio veiklą su kitais struktūriniais padaliniais,“ – vardija skyriaus vedėja.
Ir tai tik nedidelė dalis darbų, už kuriuos ji atsakinga. J. Šurkienė sako, kad jos darbas ne vien vadovaujamas, organizacinis, nėra nutolęs nuo pačios chemijos: „Pagal galimybes imu oro mėginius cheminiams tyrimams, atlieku maisto produktų tyrimus“.
Toma Petrulionienė taip pat užima vedėjos pareigas, tik Vilniuje – Cheminių tyrimų skyriaus Instrumentinių tyrimų poskyryje.
„Kai pasakau savo pareigas, tai visiems atrodo, kad tiesiog vadovauju,“ – juokiasi ji.
Iš tiesų šiame poskyryje atliekamas labai platus tyrimų spektras: tiriamas oras, vanduo, maistas, kosmetika, statybinės medžiagos, žaislai ir t. t. Didelė darbo dalis – klientų konsultavimas.
„Tenka paplušėti ieškant mokslu paremtos informacijos – metodų, sprendimo būdų. Siekiant nuveikti ką nors Lietuvos labui, reikia stengtis kuo daugiau dalyvauti įvairiuose Europiniuose projektuose, laboratorijų tinklų veiklose bei konferencijose,“ – pasakoja Toma.
Moterys džiaugiasi savo pasirinktomis profesijomis ir veikla, kuri nėra tik priemonė užsidirbti.
„Kadangi mano darbas ne vien tik planų sudarymas ir dokumentų tvarkymas, bet ir tiriamasis, tai galiu teigti, kad dirbu mėgiamą darbą“ – sako J. Šurkienė.
Tikslieji mokslai – jau ne vien vyrų sritis
Galima tik pasidžiaugti, kad požiūris į profesijas keičiasi, tačiau dar pasitaiko nuomonių, kad tikslieji mokslai – labiau vyrų sritis. Nacionalinės laboratorijos– moterys darbuotojos linkusios su šia nuomone nesutikti.
Cheminių tyrimų srityje dirbančios Janina ir Toma nepaiso tokių nuomonių ir sako, kad darbui lytis nesvarbi. Chemija reikalauja atidumo ir kruopštumo, o tai priklauso nuo konkretaus žmogaus.
„Visgi manau, jog nėra nei vyriškų, nei moteriškų profesijų – yra tik geras arba ne visai geras specialistas,“ – sako Toma.
Parazitologijos specialistė Daiva taip pat nenori savo profesijos priskirti vyrams ar moterims.
„Parazitologo pareigose gali dirbti visi, turintys biologo ar medicinos biologo išsilavinimą. Tik gal reikėtų daugiau empatijos, didesnio atsidavimo darbui, ilgesnio pasėdėjimo prie mokslinių straipsnių, gal dar loginio ir analitinio mąstymo,“ – svarsto Daiva.
Jos nuomone, tai daugiau estetinio suvokimo klausimas, nes ne visi gali dirbti su tokia medžiaga kaip 40 centimetrų askaridė ar 100 centimetrų ilgio kaspinuočio fragmentas.
Nuo ko priklauso atmosfera kolektyve
Tomos Petrulionienės poskyryje dirba nemažai vyrų, tad balansas daugiau mažiau išlaikomas. Nors specialiai tokios taktikos nesilaikoma ir pirmiausia ieškoma tiesiog gerų specialistų.
Janinos skyrius daugiau moteriškas, bet ji nemano, kad tai turi įtakos veiklai. Kaip vadovė ji linkusi prisiimti atsakomybę dėl atmosferos darbe: „Vadovas turi priimti sprendimus, gebėti išsakyti savo pageidavimus, nebijoti prisiimti atsakomybės už savo veiksmus prieš kitus kolegas, esant reikalui pripažinti klydus, rodyti pavyzdį, įvertinti ir skatinti, žinoti kas ką moka geriausiai, gilintis į darbuotojams iškilusias problemas ir jas spręsti, turi sugebėti ramiai išklausyti bet kokią informaciją ir išlaikyti blaivų protą susidūrus su bet kokia situacija.“
D. Veitienė dirba išskirtinai moteriškame kolektyve ir tuo yra visiškai patenkinta.
„Ar atsitiktinai taip yra, ar iš aukščiau nulemta, tačiau nevyksta jokie konfliktai, visos esame sugyvenamo charakterio,“ – džiaugiasi ji.
Daiva mano, kad darbinės aplinkos pliusai ir minusai priklauso tik nuo žmonių charakterių sudėtingumo ir suderinamumo. O laboratorinėje medicinoje klausimai yra svarbiau už nuotaikas. Jei ir įvyksta smulkus ginčas, tai tik įrodinėjant savo tiesą. Tačiau pagrindus nuomonę mokslu – ginčas visuomet greitai baigiasi.
