Kilus didžiuliam pasipriešinimui dėl vaistų kompensavimo vėl laukia naujienos

Sveikatos apsaugos ministerijai nepavyko įtikinti, kad naujoji vaistų kompensavimo tvarka bus naudinga pacientams. Kilus didžiuliam pasipriešinimui, ministerija priversta peržiūrėti naują tvarką ir žada pataisymus. Tiesa, pataisymai – labai nežymūs.

Vaistininkas turi elektroninėje sistemoje pažymėti, jeigu pirkėjas atsisako pirkti pigiausią vaistą.<br>R.Neverbicko nuotr.
Vaistininkas turi elektroninėje sistemoje pažymėti, jeigu pirkėjas atsisako pirkti pigiausią vaistą.<br>R.Neverbicko nuotr.
Vaistininkas turi elektroninėje sistemoje pažymėti, jeigu pirkėjas atsisako pirkti pigiausią vaistą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vaistininkas turi elektroninėje sistemoje pažymėti, jeigu pirkėjas atsisako pirkti pigiausią vaistą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas.
 Gita Krukienė ir Antanas Matulas.
 Gita Krukienė ir Antanas Matulas.
Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė.
  Gita Krukienė ir Antanas Matulas.
  Gita Krukienė ir Antanas Matulas.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

2019-03-12 18:49

Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė kalbėjosi su Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktore Gita Krukiene bei Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariu Antanu Matulu.

– Ponia Krukiene, pagal nuo kovo 1 d. įsigaliojusią tvarką, su naujai arba po 6 mėnesių pertraukos gydytojo išrašytu receptu vaistinėje žmogus gali įsigyti pigiausią jam siūlomą vaistą, už tai bus kompensuojama. Kadangi jūs ketinate keisti, reiktų suprasti, kad jūs pripažįstate, kad tvarka yra ydinga? Ar nebuvo pasiruošta?

– (G.Krukienė) Tie pakeitimai bus tokie, kad jeigu gydytojas žino, kad pacientui konkretus vaistas netinka, tai jis nuims „varnelę“ elektroniniame recepte, kuri identifikuoja, kad pacientas vaisto prieš tai nevartojo ar vartojo prieš 6 mėnesius.

– Bet vis tiek siūlys antrą pigiausią?

– (G.Krukienė) Pacientas nusipirks tai, kas yra kompensuojamų vaistų kainyne.

– Vis tiek bus siūlomas antrasis pagal eilę vaistas iš pigiausių vaistų sąrašo, teisingai?

– (G.Krukienė) Tokia tvarka dar yra rengiama, nepatvirtinta. Bet kokiu atveju jis gaus vaistą, kuris yra kompensuojamųjų kainyne. Tik kito prekinio pavadinimo.

– Kodėl jūs taip užsikabinę už pigiausių vaistų? Pigiausių vaistų idėjos neatsisakoma, tik tiek, kad jei vienas netiko, pasiūlys antrą – vis tiek iš pigiausių sąrašo. Neaišku, ar antras tiks, gal tada trečią siūlys ar dar kažkelintą, bet vis tiek pigiausią.

– (G.Krukienė) Mes turėtume pakalbėti, kokie vaistai mūsų Lietuvos rinkoje yra. Visi vaistai yra registruoti – ar tai Valstybinės vaistų kontrolės tarnyboje, ar Europos vaistų agentūroje. Registracijos tvarka, kaip ir gamybos, klinikinių tyrimų tvarka yra reglamentuota visoje Europos Sąjungoje vienodai. Visi vaistai, ar tai mūsų rinkoje, ar kitoje Europos Sąjungos šalyje, yra kokybiški, saugūs ir efektyvūs. Tai rodo registracija, vaistų gamyba ir kontrolė.

– Registracija turbūt neužtikrina, kad nuo tam tikro vaisto nebus šalutinio efekto. Dėl to ir kilo sumaištis.

– (G.Krukienė) Kiekvienas vaistas gali turėti šalutinį poveikį. Gali turėti ir originalus vaistas. Jeigu paskaitytumėte pakuotės lapelį, tai prie originalaus vaisto lygiai taip pat yra surašytos nepageidaujamos reakcijos, kurios gali pasireikšti.

– Esant tam tikrai ligai atrandamas konkretus vaistas, kuris nesukelia šalutinių poveikių, o dabar jis keičiamas dėl to, kad keičiama tvarka. Netgi jeigu jam netiks pasiūlytas, jam bus siūlomas kitas, bet vėlgi iš pigiausių sąrašo. Kodėl jūs taip už pigiausių užsikabinote?

– (G.Krukienė) Visos Europos Sąjungos šalys, Kanada, Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos yra suinteresuotos, kad jų pacientai gautų patį inovatyviausią gydymą, pačius naujausius, efektyviausius vaistus, kurių patentas dar galioja, kaina yra labai didelė. Vieno vaisto kompensavimas valstybei gali kainuoti ir pora milijonų, ir dešimtis milijonų eurų. Čia turėtų būti valstybių interesas ir visos valstybės tą problemą sprendžia – kaip kompensuoti pačius brangiausius, naujausius vaistus, kurie ateina į kompensavimą.

– Pacientų sveikatos sąskaita?

– (G.Krukienė) Niekas Europoje ir minimose šalyse nebekalba apie generinių vaistų kokybę. Visiems aišku, kad generiniai vaistai yra analogiški, kaip ir originalūs vaistai. Tik originalių vaistų pasibaigęs patento galiojimo laikas, todėl kiti gamintojai gali tokius vaistus gaminti. Tačiau jų kokybė ir efektyvumas įrodyti bioekvivalentiškumo tyrimais.

– Gydo ne vaistas, o veiklioji medžiaga – tai yra absoliutus faktas ir nenuginčijama. Tai gal viskas gerai, pone Matulai?

– (A.Matulas) Yra labai blogai. Labai gaila, kad departamento vadovė matomai neišsako ministrui visos tiesos, nes atrodo, kad jis daug kur nesiorientuoja ir tą ne kartą yra pats sakęs. Europos Sąjunga eina personalizuotos medicinos keliu. Kadangi ministras į Europos Tarybos posėdžius nevyksta, vieną kartą buvo nuvykęs į neformalų Tarybos posėdį, matomai negirdi tų tendencijų, nes vyksta ten kiti žmonės, paskaito pranešimą. Europos Sąjunga eina personalizuotos medicinos keliu. Tai reiškia, kad suteikia teisę gydytojui ir pacientui skirti tokį tyrimą, kuris, gydytojo žiniomis, paskirtimi greičiausiai nustatys ligą. Ir suteikia teisę skirti tokį gydymą, kuris greičiausiai užtikrins gydymą. Čia einama visiškai kitu keliu.

– Bet čia irgi suteikia teisę gydytojui.

– (A.Matulas) Gydytojui nesuteikia jokios teisės, kadangi jie pasirinko klaidingai vieną kriterijų – kainą.

– Gydytojas nurodo veikliąją medžiagą. Tai kaip nesuteikia?

– (A.Matulas) Aš nekvestionuoju, kad generinis vaistas nėra kokybiškas. Jis yra kokybiškas, bet vienas generinis vaistas nuo kito ar originalaus nėra tapatus. Aš šiandien kalbėjausi su farmacijos fakulteto, nesakysiu universiteto, keliais mokslininkais, kurie patvirtino – taip, veiklioji medžiaga gali būti tapati, bet vaisto gamyba, forma – aliejus, dražetės, kapsulės yra netapačios. Ir dabar modernios technologijos suteikia vaistui prailginą veikimą, rezorbcijos laiką, vietą. Jie įsivaizduoja, kad įdedi į krakmolą kažkokią veikliąją medžiagą ir vaistas. Todėl mes turime komplikacijų, skirtingą poveikį. Netgi Europos vaistų agentūra sako, kad generinis vaistas nuo originalaus gali skirtis iki 20 proc. Vaistas yra kokybiškas, bet tie vaistai, kurie pagaminti prieš 20-30 metų ir dabar tas pats generinis vaistas, kuris įgijo patentą gaminti, jo modernumas, galiojimo laikas, įsisavinimo vieta, laikas, prailgintas veikimas yra visai kitoks. Ir todėl poveikis yra skirtingas.

– Bet jūs sutinkate, kad vaistai turi būti įperkami?

– (A.Matulas) Vaistai pasidarė labiau įperkami dėl to, kad buvo sumažintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) receptiniams vaistams.

– (G.Krukienė) Kompensuojamiems vaistams PVM liko tas pats.

– (A.Matulas) Bet dar priimtas sprendimas praeitais metais taikyti 5 proc. PVM receptiniams nekompensuojamiems. Tas atpigino. Bet ne jų sistema.

– (G.Krukienė) Tikrai ponas Matulas teisus, kad skirtinga forma, prailgintas veikimas keičia vaisto poveikį ir tas neprieštarauja mūsų taisyklėms. Kompensuojami vaistai sugrupuoti pagal formą, vaisto veikimo trukmę. Čia viskas gerai.

– (A.Matulas) Kodėl jūs tada padarėte išimtį epilepsija sergantiems, Parkinsono liga.

– Dėl to, kad šalutiniai poveikiai daug greitesni.

– (A.Matulas) Šalutinis poveikis neurologinei sistemai, dozės skirtumas, kur leidžia Europos vaistų agentūra iki 20 proc., žymiai greičiau pasireiškia epilepsijos priepuoliais ir t.t. O jeigu tu vartojai virškinimo ir kitiems sutrikimams, be abejo, tos dozės pakeitimas iki 20 proc. ne taip greit atsiliepia. Šiandien, kalbant su mokslininkais, jie pasakė: daugėja atvejų, kada žmogus per metus priverstas keisti vaistus 4 kartus, nes 4 kartus tvirtina sąrašą ir vis jo vaistas iškrenta. O norint gauti terapinį poveikį, nesvarbu, vieno ar kito generinio vaisto, reikalingas 6 savaičių vartojimas. Tada tas terapinis poveikis atsiranda. Ir čia, žmogui 4 kartus keičiant vaistą, be abejonės, kad poveikis yra skirtingas. Gal tas vaistas ir veikia, bet kadangi dažnai kaitalioja. Vėlgi, Sveikatos reikalų komitete farmacijos fakulteto docentė buvo atėjusi ir pasakė: prancūzai skatina medikus ypatingai vyresniems žmonėms nekeisti vaisto su ta pačia veikliąja medžiaga, nes beveik visiems yra neigiamas poveikis. Prancūzai tą suprato jau seniai, mūsiškiai eksperimentuoja su žmonėmis.

– Ponia Krukiene, gal čia ir reikia tuos pakeitimus daryti, atsižvelgiant į konkretų pacientą, jo ligą? Dabar tai, kad vaistas netinkamas, turėtų pripažinti gydytojas, bet jei vienas vaistas netiko, neaišku, ar tas kitas tiks. Gal reiktų apskritai peržiūrėti tvarką iš esmės, nes ne visai viskas tvarkoje?

– (G.Krukienė) Pažiūrėkime į Europą, kaip ten yra.

– Nežiūrėkime į Europą, žiūrėkime į Lietuvą ir konkrečius pacientus čia Lietuvoje.

– (G.Krukienė) Paminėjo ponas Matulas Prancūziją. Prancūzijoje galioja tvarka – generinė substitucija. Tai reiškia, kad pacientui nesvarbu, kokį vaistą išrašė gydytojas, vaistinėje keičiama į generinį, mažiau kainuojantį vaistą. Tokia tvarka yra daugelyje Europos Sąjungos šalių, parduodami generiniai vaistai ir dažnai yra kainos konkursai, kur iš viso yra rinkoje tik vienas vaistas tuo metu parduodamas. Pas mus Lietuvoje yra tik tiems pacientams, kurie vaisto iš viso nevartojo ar vartojo anksčiau, prieš pusę metų – jiems taikomas pigiausio vaisto pardavimas. O visoje Europoje tiesiog prekiaujama nuolat visiems pacientams.

– Ponia Krukiene, dar vienas dalykas, kurį pradėjote taikyti – vaistinėse reikia registruoti tuos pacientus, kurie atsisako pirkti pigiausią vaistą. Kam to reikia?

– (G.Krukienė) Ne. Vaistininkas turi elektroninėje sistemoje pažymėti, kad yra atsisakyta pirkti pigiausią ir viskas.

– (A.Matulas) Ir tą informaciją gauna ministerija. Tai yra grubus paciento teisių pažeidimas.

– Nelabai suprantu, kam reikia tos informacijos?

– (G.Krukienė) Jeigu yra reikalavimas, kad išduoti pigiausią, tai tik paciento noras yra. Ne vaistininko gi noras yra išduoti ne pigiausią, o pacientas turi pats panorėti.

– Kam jį registruoti, jeigu jis nori nusipirkti brangesnį?

– (G.Krukienė) Registruoti nereikia. Reikia tik pažymėti, kad pacientas sutiko pirkti kaip nekompensuojamą vaistą. Nes jis jau nebegaus kompensacijos.

– Kam jums reikia tos informacijos?

– (G.Krukienė) Tam, kad pacientui tas vaistas bus jau nekompensuojamas. Tai reikia ir jo sutikimo, kad jis sutinka pirkti už savus pinigus.

– Kodėl juos reikia registruoti?

– (G.Krukienė) Registruoti jų nereikia, reikia tik pažymėti, kad pacientas pats sutiko pirkti vaistą už savus pinigėlius.

– Pone Matulai, jūs dėl šių dalykų su Irena Haase kreipėtės į teismą.

– (A.Matulas) Kreipėmės su buvusia advokate į Vyriausiąjį administracinį teismą, gavome atsakymą, kad priimta nagrinėti, ministerija turi duoti atsakymą. Dabar yra paruoštas kitas kreipimasis kitų kolegų į Konstitucinį Teismą (KT).

– Ką jūs ginčijate?

– (A.Matulas) Ginčijame keletą dalykų. Ką ir konstatavo KT 2013 m., kad įmoka piliečių gali skirtis į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, bet turi priklausyti nuo pajamų. Bet suteiktos paslaugos turi būti tapačios, negali būti jokių kitokių sąlygų pacientui. Vienam mes duosim kažkokią pigiausią, kitiem išimti darom. Tokių dalykų nebūna. Kitas dalykas, mūsų giliu įsitikinimu, kiek buvo konsultuotasi su teisininkais, visi kriterijai turi būti nustatyti įstatyme. Dabar ministras kriterijus kaitalioja taip, kaip nori. Yra padarytos didžiulės išimtys ir kai kurių vaistų įtraukimas neturi jokios logikos. Pavyzdžiui, kai kurie vaistai iki šiol, kurių veiklioji medžiaga yra ta pati, bet to vaisto gamybos kompanija susieta su viena iš ministerijos aukštas pareigas užimančia darbuotoja, yra kompensuojama ir pigiausia forma, ir prailginta leidžiamoji forma. Išimtis padaryta, vaisto kainoje didžiulis skirtumas nuo tabletinės formos iki to. Tas leidžiama kažkodėl, o kitur jau neleidžiama.

– O su kuo tai susiję?

– (A.Matulas) Su ryšiais asmeniniais. Manau, kad tai yra aiški korupcija. Skundžiam teismui keletą dalykų, kad yra kaitaliojami kriterijai, jie turi būti įstatymu nustatyti, visi turi žinoti, pagal kokius kriterijus vaistas įtraukiamas, išbraukiamas. Ir pilietis turi gauti vienodą teisę. Jeigu valstybė gali kompensuoti pigiausių vaistų kainą – viskas tvarkoje, mūsų pajėgumai tokie. KT tą patį pasakė, gali pacientas prisidėti, jeigu valstybė nepajėgi. Bet jeigu gydytojas mato, kad to paties generinio vaisto terapinis poveikis yra skirtingas ir tą konstatuoja mokslininkai, Europos vaistų agentūra, ir gydytojas nutaria, kad pacientas vartotų tą patį vaistą arba atsirado priepuoliai, valstybė turi kompensuoti pigiausio vaisto kainą ir žmogus prisimoka. Dabar yra atlikti kai kurių kompanijų tyrimai, apie 44 proc. žmonių perka vaistą už visą kainą ir ministerija tų priemokų neskaičiuoja. Bet paradoksas dar kitas. Prie manęs vakar priėjo kolega Seimo narys ir sako: ar taip gali būti? Dabar noriu paklausti jūsų. Jam buvo išrašyta nuo plaučių tam tikras vaistas ir jis vartoja vieną vaistą. Atėjus į vaistinę jam pasiūlė pigiausią. Sako: ne, aš noriu nusipirkti šitą, nes tą pastoviai vartoju ir man veikia. Jam nedavė jokio vaisto, jis pasiėmė tą pigiausią kompensuojamą. Bet to vaisto, kur kelis metus vartoja, jam net neišdavė. Tai ar gali būti, ar ne? Kodėl jam netgi už savo kainą po dabartinės tvarkos, kuri dar nekoreguota, nedavė nusipirkti vaisto. Ir jis sako: man kažkas 2 dienas darosi, ar tikrai gali būti, nes veiklioji medžiaga ta pati.

– Ponia Krukiene, ar gali neišduoti?

– (G.Krukienė) Jeigu pacientas vaistą vartojo, jis gali rinktis iš to, kas yra kompensuojamųjų vaistų kainyne. Taip negali būti.

– Kokius pataisymus jūs numatėte?

– (G.Krukienė) Jei gydytojas žino, kad pacientui netinka konkretus vaistas, jis gali išrašyti ir prekiniu pavadinimu, jeigu gydytojų konsultacinė komisija priims tokį sprendimą. Bet jeigu kalbam apie pigiausią, pirmas paskyrimas – jis gali nuimti „varnelę“ ir informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą, kad pasireiškė toks nepageidaujamas vaisto poveikis. Ir tada pacientas įsigis kitą vaistą.

– Pats prisimokėdamas?

– (G.Krukienė) Taip.

– (A.Matulas) Tai kam tas „varneles“ nuimti, reikia dėti, kam statyti sąlygas. Gydytojų konsultacinė komisija, kur keli žmonės turės aukoti laiką. Ir dabar žmogus sako: jūs primokėkite mums pigiausio kainą, mes nusipirksime vaistą, kurį mums rekomenduoja gydytojas. Kam dar eiti tuo keliu, jeigu vis tiek rezultatas tas pats?

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

ž

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.