13 dieną išgirsta žinia supurtė Vytauto gyvenimą: jo istorija nepalieka abejingų

Šiuo metu vilnietis Vytautas guli palatoje. Jam pradėtas taikyti intensyvus chemoterapijos kursas, tačiau jis trykšta noru gyventi bei padėti išgelbėti kuo daugiau gyvybių. Norėdamas skatinti žmonių sąmoningumą ir sugriauti su kaulų čiulpų donoryste susijusius mitus savo „Facebook“ paskyroje vilnietis pasidalino jautriu laišku, kuriuo pasidalino beveik 800 žmonių.

 Vilnietis Vytautas.<br> Asm. archyvo nuotr.
 Vilnietis Vytautas.<br> Asm. archyvo nuotr.
Kaulų čiulpų donoru gali tapti 18 iki 35 metų (imtinai) amžiaus asmuo, nesergantis lėtinėmis ar užkrečiamosiomis ligomis.<br>123rf nuotr.
Kaulų čiulpų donoru gali tapti 18 iki 35 metų (imtinai) amžiaus asmuo, nesergantis lėtinėmis ar užkrečiamosiomis ligomis.<br>123rf nuotr.
 Vilnietis Vytautas.<br> Asm. archyvo nuotr.
 Vilnietis Vytautas.<br> Asm. archyvo nuotr.
 Vilnietis Vytautas.<br> Asm. archyvo nuotr.
 Vilnietis Vytautas.<br> Asm. archyvo nuotr.
 Kraujo mėginys.<br> 123rf nuotr.
 Kraujo mėginys.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Mar 28, 2019, 9:47 PM, atnaujinta Mar 28, 2019, 9:47 PM

Su Vytauto leidimu pateikiame šį laišką ir jums:

„Kartais, kad atliktum žygdarbį ir išgelbėtum žmogaus gyvybę, nebūtina šokti į gaisro liepsnas ar ledinį vandenį. Kartais tam labiau reikia net ne drąsos ar pasiryžimo, bet žinių ir tiesiog žmogiškos atjautos.

Ilgai svarsčiau, ar rašyti šį postą, nes mūsų visuomenėje nėra labai priimta kalbėti viešai apie tokias intymias sritis kaip sveikata, ar juolab liga. Mūsų socialiniai tinklai pilni politinių/visuomeninių pilietiškumo apraiškų, akademinių/profesinių/verslo pasiekimų ar įkvepiančių sportuojančių/keliaujančių/ragaujančių/dalyvaujančių istorijų. O kalbėti apie ligas juk visai „not trendy“. Tol, kol tai nepaliečia mūsų ar mums artimo žmogaus.

Savo istorija nusprendžiau pasidalinti ne tam, kad sulaukčiau užuojautos ar paguodos, bet tam, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie šią problemą ir suvoktų, kad tai, kas atrodo „kažkur girdėta“, bet taip tolima ir „manęs neliečia“, gali būti visai arti, šalia.

Lygiai prieš savaitę dalyvavau šauniam visuomeniniam renginy Lietuvių tautosakos ir literatūros institute, susirašinėjau ir džiaugiausi savo „mažosios sesutės“ mentorystės programoje pasiekimais, organizavau renginį, vysčiau naujas visuomenines idėjas, derinau naujų verslų projektus ir sutartis, planavau mokslus ir keliones...

O tada atėjo trečiadienis, 13-ta... Tądien sužinojau, kad mano gyvenimas artimiausiu metu stipriai pasikeis. Tai, ką laikiau kelias savaites užsitęsusia sloga ir atsainiai „vyriškai“ gydžiausi arbatomis, kol galiausiai pradėjau gerti antibiotikus, gerokai nualino organizmo imunitetą, pro kurio plyšelį įsliūkino klastinga liga.

„Piktybinė kraujo liga“ – net ir tada diagnozė man neskambėjo kaip nuosprendis. Šią diagnozę Lietuvoje kasdien išgirsta 4 žmonės, daugelis jų po chemoterapijos kurso sugeba pasveikti ir grįžti į pilnavertį gyvenimą. „Tai ok, Daktare, koks veiksmų planas?“ – klausiu.

„Gydymas chemoterapija, kuris prasidės nedelsiant, o viskas priklausomai nuo organizmo reakcijos gali trukti ir porą metų ir t. t.“

Deja, man nepasisekė truputį labiau, bet apie tai sužinojau dar po poros dienų. Dėl pakitusios chromosomos pažeisti mano kaulų čiulpai, todėl man nepakaks intensyvaus chemoterapijos kurso, donorų kraujo perpylimų, reikės kaulų čiulpų transplantacijos. Tai vienintelis mano šansas gyventi.

Kas mane pažįsta, žino, kad mėgstu skaityti. Per šią savaitę perskaičiau šia tema daug. Sužinojau, kad Lietuvoje yra toks Nacionalinis negiminingų kaulų čiulpų registras, kuris priklauso ir pasauliniam tinklui.

Lietuviškame registre šiuo metu užsiregistravę apie 12 000 potencialių donorų (Pasauliniame – apie 30mln.) Daug ar mažai? – tikimybė rasti tinkamą kaulų čiulpų donorą (kad iš daugelio sutaptų bent 10 svarbiausių antigenų) prilygsta loterijai. Netgi radus tinkamą donorą ir atlikus transplantaciją, sergančiojo dar laukia ilga ir sudėtinga kova už gyvybę. Bet 10% laukiančiųjų taip ir nerandama tinkamo donoro, ir jie miršta, net negavę savo šanso.

Lietuviams genetiškai artimiausi yra lietuviai, todėl ir kur kas didesnė tikimybė rasti tinkamą donorą yra mūsų šalyje. Tai ne tik lemia mažesnes išlaidas valstybei, bet ir sutaupoma daug brangaus laiko, kuris itin svarbus sergantiems onkohematologinėmis ligomis.

Mes džiaugiamės savo ekonominiais pasiekimais tarptautiniuose reitinguose, po sporto pergalių vieningai traukiame „Tris milijonus“, bet sąmoningumo, solidarumo ir atjautos „reitinge“ teturime užsiregistravusių vos 12 tūkst. tautiečių (palyginimui, apie 10 mln. gyventojų turinčios Portugalijos registre yra 372 tūkst. donorų, 8 mln. gyventojų turinčio Izraelio donorystės registre užregistruota beveik 800 tūkst. donorų).

Lietuvoje per keliolika metų atlikta virš 2000 kaulų čiulpų transplantacijos operacijų, kurių tik ~1/5 donorais tapo artimieji, o tapę negiminingais kraujo čiulpų donorais šiai dienai tėra 83 lietuviai (tuo tarpu tūkstančius lietuvių gyvybių išgelbėjo geranoriški negiminingi Vokietijos ir Lenkijos bei kitų užsienio šalių donorai) – yra apie ką susimąstyti.

Tiesa, aš irgi apie tokį registrą sužinojau tik pats susidūręs su liga. Bet žinau, kad mūsų tarpe dar gajūs daugybė mitų ir baimių, susijusių su donoryste. Žmonėms tiesiog trūksta informacijos, kuri paprastai ir aiškiai išdėstyta čia: www.bukgeras.lt.

Tam, kad užsiregistruoti kraujo čiulpų donorystės registre, tereikia išreikšti tokią valią ir duoti kraujo mėginį (visas klinikų sąrašas pateiktas nuorodoje aukščiau). Galbūt užsiregistravęs(-usi) Tu metų metus, o ir išvis nesulauksi skambučio. O galbūt jo sulauksi jau po kelių savaičių ar metų – ir išgirsi, kad Tau suteikta galimybė padėti ir kažkam suteikti šansą GYVENTI. Galbūt tai bus maža mergytė iš Šilutės, galbūt jauna mama iš Slovakijos, ar kažkieno tėtis Ispanijoje. Ir galbūt Tu niekada net nepamatysi žmogaus, kurio gyvybę išgelbėjai.

Turbūt Tau valstybinių švenčių proga neįteiks „Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiaus“. Bet Tu gausi patį svarbiausią – Žmogiškumo „medalį“. O galbūt (duok Dieve, kad to niekada neprireiktų!), kažkas šį šansą gyventi padovanos Tavo broliui, sesei, mamai, tėčiui, sūneliui, dukrytei, žmonai, vyrui ar mylimajam, tolimam giminaičiui ar artimam draugui. KIEKVIENAS UŽSIREGISTRAVĘS SVARBUS!

Guliu Santaros klinikose ir praėjusią savaitę pradėjau intensyvų chemoterapijos kursą. Todėl turiu ribotas galimybes nuveikti kažką daugiau. Mane gali uždaryti tarp 4 palatos sienų, bet niekas neuždarys mano noro gyventi. Ir veikti.

Nežinau, kiek dar turėsiu laiko ir jėgų, bet kol galiu – stengsiuosi, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie galimybę išgelbėt gyvybes. Padarykime kartu, kad tų užsiregistravusių būtų kuo daugiau – 1000 ar 10.000, o gal dar daugiau. Ir galbūt tik kas tūkstantasis iš jų sulauks kvietimo padėti, bet net ir tai kažkam taptų 10 naujų šansų gyventi! 10 gyvybių, Žmogau! Ar gali būti kas prasmingiau?!

Ir net jeigu man nepavyks, pasitiksiu lemtį ramiai, žinodamas, kad galbūt dėl šio posto kažkas sulaukė savo šanso. Žmonių gerumas teikia man stiprybės ir vilties.

Prašau, Būk Geras: nedelsk, duok kraujo ir užsiregistruok: www.bukgeras.lt“, – rašo Vytautas.

Donorystės mitai

Dažniausiai žmones nuo donorystės atbaido visuomenėje susiformavę klaidingi stereotipai, kad tai bus labai skausminga, ląstelės neatsistatys, reikės vartoti vaistus ir panašiai. Tačiau visa tai tėra mitai – paskaitykite ir patys įsitikinkite.

Ar aš galiu tapti kaulo čiulpų donoru?

Prieš pasiryžtant užsiregistruoti į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą, svarbu pasitikrinti ar atitinkate donorams taikomus kriterijus. Žinoma, būtų idealu, jeigu kaulų čiulpų donorais galėtų tapti visi geranoriški žmonės, tačiau egzistuoja tam tikri apribojimai, kurie yra sukurti mokslinių tyrimų pagrindu, siekiant apsaugoti tiek donuojančio asmens, tiek paciento, kuriam bus atliekama transplantacija, sveikatą ir taip pat siekiant geriausių galimų rezultatų. Kaulų čiulpų donoru gali tapti 18 iki 35 metų (imtinai) amžiaus asmuo, nesergantis lėtinėmis ar užkrečiamosiomis ligomis.

Ar galiu tapti donoru, jeigu esu vyresnis nei 35 m. amžiaus?

Jūs galite padaryti gerą darbą ir duoti kraujo, kurio nuolat trūksta kraujo perpylimams sergantiesiems.

Kaip vykdoma registracijos į kaulo čiulpų donorus procedūra?

Paimamas kraujo mėginėlis iš venos tyrimams (apie 9 ml) ir užpildoma anketa apie sveikatą bei sutikimo forma būti įregistruotam į kaulų čiulpų donorų registrą. Kraujo mėginys išsiunčiamas į laboratoriją, kur yra atliekamas žmogaus leukocitinių antigenų (ŽLA) tyrimas. Anoniminiai duomenys įrašomi į Lietuvos ir Pasaulio negiminingų donorų registrus. Taip tampama potencialiu kaulų čiulpų donoru.

Ar galiu donuoti konkrečiam asmeniui?

Toks donavimas įmanomas tik artimiesiems, jeigu atitinka alogeniniai duomenys ir leidžia donoro sveikatos istorija. Registruojantis į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą, reikia atsakingai suprasti, kad tampate potencialiu donoru negiminingam segančiajam, kurio alogeniniai duomenys atitiktų jūsiškius – tokia tikimybė lygi 1 iš 500.

Ar kaulų čiulpų donavimas yra labai skausminga procedūra?

Kaulų čiulpų paėmimo procedūra atliekama VUL Santaros klinikose. Donoras gali pasirinkti, ar donuoti kraujodaros kamienines ląsteles iš kraujo, ar iš pačių kaulų čiulpų. Donuojant iš kraujo, donorui 5–6 dienas po oda švirkščiamas preparatas, kuris padidina kraujodaros kamieninių ląstelių koncentraciją kraujyje tam, kad jas būtų galima surinkti.

Tai saugu ir nekenksminga, tačiau gali šiek tiek pakilti temperatūra, pamausti kaulus. Penktą (kartais ir šeštą) dieną kamieninės ląstelės yra renkamos iš donoro rankų venų naudojant specialų aparatą. Ši procedūra vadinama afereze. Dalis kraujo paimama į aparatą, surenkamos kamieninės ląstelės, o visa kita grąžinama donorui.

Paprastai procedūra trunka apie 4–5 valandas, tačiau surinktas ląstelių kiekis būna labai nedidelis – tik apie 100–300 ml. Aferezės procedūra yra saugi ir nekenksminga, naudojamos tik vienkartinės priemonės. Tą pačią ar kitą dieną galima vykti namo, o paimtas ląstelių kiekis atsistato per 2 savaites.

Ar duodant kaulų čiulpus, paimami kaulo gabalėliai?

Ne. Procedūrai pakanka tik skystosios kaulų čiulpų dalies, esančios kaulo viduje.

Ar gali likti randas?

Ne. Procedūrai naudojama tik adata, tad dūrio vietoje tikrai neliks rando.

Ar kaulų čiulpai paimami iš stuburo?

Ne. Surenkant kaulų čiulpus, stuburas lieka nepaliestas.

Ar po donavimo procedūros kaule liks skylė?

Net ir donuojant kaulų čiulpus iš kaulo, nepaimama jokia kietoji kaulų čiulpų dalis, todėl kaule nepadaroma skylė.

Ar po kaulų čiulpų ląstelių donavimo jos neatsigamina?

Dovanotos kaulų čiulpų ląstelės pilnai atsigamins per 2-6 savaites, jūs tikrai nepatirsite jokių ilgalaikių sveikatos sutrikimų.

Ar tam, kad atsistatytų kaulų čiulpai reikės vartoti brangius vaistus?

Ne. Tam nereikia nei vaistų, nei nuolatinės gydytojo priežiūros.

Ar ligoninėje teks praleisti labai daug laiko?

„Būk geras“ informuoja, kad surinkus kamienines kraujodaros ląsteles iš kraujo (o tai trunka apie 5 valandas), įvertinama donoro savijauta. Jis dažniausiai išvyksta namo tą pačią ar kitą dieną. Surinkus kaulų čiulpus iš dubens kaulo paprastai donoras išvyksta namo kitą dieną ar dar po dienos.

Daugiau informacijos apie mitus, sėkmės istorijas bei kaip užsiregistruoti ir tapti donoru rasite internetiniame puslapyje www.bukgeras.lt.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.