Įvardijo, kuriai amžiaus grupei būtina tikrintis dėl tymų: buvo tam tikrų sutrikimų

Susirgimų tymais daugėja. Šios dienos duomenimis šia liga jau serga 284 asmenys, daugiausia jų, net 139 yra Kauno mieste.

Susirgimų tymais daugėja.<br>G.Bitvinsko ir D.Umbraso nuotr.
Susirgimų tymais daugėja.<br>G.Bitvinsko ir D.Umbraso nuotr.
Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Baltijos Amerikos klinikos bendrosios praktikos gydytoja Vaidilė Strazdienė ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.<br>Stop kadro nuotr.
Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Baltijos Amerikos klinikos bendrosios praktikos gydytoja Vaidilė Strazdienė ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.<br>Stop kadro nuotr.
Baltijos Amerikos klinikos bendrosios praktikos gydytoja Vaidilė Strazdienė.<br>Stop kadro nuotr.
Baltijos Amerikos klinikos bendrosios praktikos gydytoja Vaidilė Strazdienė.<br>Stop kadro nuotr.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.<br>Stop kadro nuotr.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.<br>Stop kadro nuotr.
Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.<br>Stop kadro nuotr.
Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.<br>Stop kadro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2019-03-28 22:17, atnaujinta 2019-03-29 08:53

Sveikatos apsaugos ministerija sudarė specialią komisiją, kuri turi pateikti priemonių planą, kas bus daroma siekiant suvaldyti tymų protrūkį.

Seime siūloma numatyti tam tikras griežtas taisykles, tiems kurie sąmoningai nesiskiepija. Tuo tarpu skiepų priešininkai, su kai kurių parlamentarų pagalba, Seime organizuoja konferencijas.

Kas realiai bus daroma, siekiant suvaldyti tymus? Ar atsisakymas skiepyti yra sąmoningas kito sveikatos sutrikdymas?

Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė kalbėjosi su Baltijos Amerikos klinikos bendrosios praktikos gydytoja Vaidile Strazdiene, Seimo nare Radvile Morkūnaite-Mikulėniene bei sveikatos apsaugos viceministru Algirdu Šešelgiu.

– Gydytoja, jūs tiesiogiai bendraujate su pacientais ir žinote situaciją. Kiek yra panikos dėl tymų?

– (V.Strazdienė) Gal nepavadinčiau panika, tai yra normalus nerimas, kadangi infekcijos anksčiau prieš metus buvo žymiai mažiau.

Pernai Lietuvoje buvo 30 atvejų. Šiuo metu per keletą mėnesių tas atvejų skaičius yra ženkliai didesnis, normalu, kad žmonės, suprasdami riziką, nori pasiskiepyti.

– Bet ar jiems užtenka informacijos? Jie žino, ką daryti? Kur eiti, kokius tyrimus daryti, kokios vakcinos ieškoti, ar skiepytis, ar ne?

– (V.Strazdienė) Mes tą informaciją ir suteikiame. Kai ateina į šeimos gydytojo konsultaciją mes aptariame, jeigu yra įmanoma, peržiūrime duomenis, kokie buvo atlikti skiepai, ligos istoriją.

Tuomet sprendžiame, ar reikia atlikti tyrimą, ar reikia iš karto skiepyti. Kiekvieną kartą tai sprendžiama individualiai.

– Patiems medikams užtenka informacijos, ką jums daryti?

– (V.Strazdienė) Manau, kad taip.

– Yra medikų, kurie ragina nesiskiepyti.

– (V.Strazdienė) Aš nesuprantu tokių medikų. Kalbant apie tymus, yra buvęs gal 1998 m. labai aukšto rango moksliniame žurnale išspausdintas straipsnis, kad skiepas nuo tymų didina autizmo riziką.

Po šito straipsnio galbūt ir medikų bendruomenėje atsirado nerimas, raginimas nesiskiepyti ar nesiskiepijimo tolerancija.

Bet po kurio laiko tas straipsnis iš to pačio žurnalo redakcijos išimtas, kadangi pasirodė, kad tas tyrimas buvo nepakankamai tikslus.

Atlikti sekantys tyrimai, labai didelės apimties, parodė, kad sąsajų, ryšio tarp skiepo nuo tymų ir autizmo nėra.

Šiais laikais yra kvaila raginti žmones nesiskiepyti visomis vakcinomis, kuriomis galime pasiskiepyti.

– Pone Šešelgi, jūs vadovaujate darbo grupei, kuri aiškinasi situaciją dėl tymų paplitimo ir turėtumėte pateikti priemones, kaip sumažinti šios ligos apimtis. Ar išsiaiškinote, kuri amžiaus grupė yra rizikingiausia arba kuriai reikėtų galvoti apie revakcinaciją?

– (A.Šešelgis) Taip, tikrai tenka kiekvieną savaitę susitikti su mūsų pavaldžių organizacijų, kurios tiesiogiai dalyvauja šiame procese, atstovais, ekspertais.

Mes turime pakankamai informacijos, kokios amžiaus grupės yra pačios pavojingiausios, jautriausios tymų virusui. Mes puikiai žinome visą Lietuvoje esančią situaciją, kur kokiame rajone yra kokia skiepų apimtis.

– Apie kokio amžiaus grupes mes šnekame?

– (A.Šešelgis) Jeigu daryti prielaidą, rizikingiausia grupė yra 30-45 metų. Tam yra paaiškinimas tas, kad nepriklausomybės metais, kai buvo pati pradžia, buvo tam tikrų sutrikimų.

Žinom, kad tam tikrą laikotarpį nebuvo skiepų ir skiepai buvo nutraukti. Dabar galime daryti prielaidą tų žmonių, kurie yra susirūpinę savo sveikata ir bando imuniteto lygį patys pasitikrinti.

Pagal preliminarius laboratorijos duomenis, iš 1000 žmonių, kurie tą tyrimą yra pasidarę, labiausiai pažeidžiami yra 30-45 metų.

Ten imunitetą turi apie 66 proc. Jei kalbėtume apie pačius veiksmus, tikrai yra labai operatyviai reaguojama.

– Kaune tymų atvejų daugiausia – 139. Išsiaiškinote, kodėl?

– (A.Šešelgis) Kaune yra mažiausias pasiskiepijimo lygis visuomenėje. Matyt, buvo tiesiog užmigta, kai tymų jau eilę metų kaip ligos nebuvo, matyt, daugeliui kilo klausimų, galbūt čia nebūtina skiepytis.

Atsirado tam tikri judėjimai, Kaune tas aktyviausiai buvo eskaluojama ir šiandien turime rezultatą.

– Vilniuje irgi nėra labai gerai situacija – 37 atvejai.

– (A.Šešelgis) Vilniui ypatingas dėmesys yra skiriamas, nes pati protrūkio banga, kuri yra Kaune – pagal šiandieninius tyrimus ir bendrą informaciją matome, kad stipriai slūgsta.

Bet mus labai neramina, kad protrūkis gali būti kitame regione. Vilnių turime irgi kaip pažeidžiamą miestą ir bendrai Vilniaus apskritį.

Imamasi visų priemonių, kad Vilniuje užkirsti kelią galimam plitimui. Vykdoma labai daug profilaktinių veiksmų.

Vienas pozityvus pavyzdys: buvo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai susitikę su oro uosto darbuotojais, paaiškino, kas yra tymai, kaip atpažįstami, kokia yra rizika.

Mes turime įvežtinių atvejų jau ir šiais metais 4, pernai turėjome 5. Tiesiog reikia pasidžiaugti, kad po tokių mokymų, po kelių dienų dviem keleiviams, kurie buvo atvykę iš užsienio, buvo nustatyti tymai ir nei vienas oro uostas darbuotojas tymais neužsikrėtė, kadangi buvo vietoje ir laiku reikiamų priemonių imtasi.

Tai dabar yra daroma labai plačiai, visos pajėgos yra mestos, nes Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turi 10 departamentų, kurie perdengia visą respubliką, kiekviename rajone – savo skyrius.

– Pajėgos tai pajėgos, bet vakcinos nėra.

– (A.Šešelgis) Vakcinos yra dvejopai. Negalime sakyti, kad vakcinos nėra. Vakcinos yra pakankamai.

– Neužtenka. Žinau, kad reikia užsakinėti papildomai. Kai kurios privačios laboratorijos siūlo, kad jeigu nori pasiskiepyti, tai turi užsisakyti, laukti 10 dienų ir tik tada atsiunčia. Ir netgi brangesnę vakciną, negu būtų galima dabar nupirkti.

– (A.Šešelgis) Atskirkime du dalykus. Privatų sektorių ir valstybinį.

– Valstybinis turi tiek, kiek reikia paskiepyti vaikams pagal kalendorių ir tiems, kurie artimai bendravo su užsikrėtusiais.

– (A.Šešelgis) Dabar yra jau vykdomi pirkimai vakcinos, mes artimiausiu metu, kito mėnesio pabaigoje jau žinosime tiksliai, kokie yra pasiūlymai.

Kiekiai numatyti yra nupirkti pakankami, kad galėtume įvertinę papildomas rizikos grupes, taip pat priimti sprendimą dėl nemokamo jų skiepijimo.

– Bet skolintis negalite. Kitos šalys nelabai nori skolinti, nes nežino, kas pas jas darysis?

– (A.Šešelgis) Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) šalis, o žinom, kas dedasi ES. Ten dar yra prastesnė situacija, nes yra konstatuojamos mirtys nuo šios ligos.

Dabar gauti vakcinos, o gamintojų skaičius yra labai ribotas, jie daugiau negu gali tikrai nepagamins.

Į privačią rinką jie patiekia tiek, kiek jie virš įsipareigojimų pagamina vakcinos. Kadangi trūksta visoje ES – Italija, Prancūzija, Danija, Rumunijoje ypatingai bloga padėtis, Lenkijoje – visi stengiasi papildomai vakcinos įsigyti, o jos trūkumas natūraliai yra atsiradęs.

– Ponia Mikulėniene, jūs Seime registravote pataisas, pagal kurias vaikus atsisakantiems skiepyti tėvams siūlote nemokėti vaiko pinigų. Tai pat nustatyti, kad jei vaiko neskiepijančių tėvų vaikas susirgtų, tėvai patys padengtų gydymo išlaidas. Nemanote, kad šiek tiek per griežti siūlymai? Vis tiek esame demokratinė šalis, kiekvienas turi teisę turėti savo nuomonę, pasirinkti, kaip jam gyventi.

– (R.Morkūnaitė-Mikulėnienė) Tai buvo išsakyti siūlymai susitikime su sveikatos ministru Aurelijumi Veryga, 8 pasiūlymai – nuo švietimo, informacinių kampanijų iki tokių, kaip paminėjote, griežtesnių dalykų.

Tie dalykai nėra registruoti. Reikia ir platesnės diskusijos, čia būtų į perspektyvą žiūrint, nekalbant apie šito atvejo suvaldymą.

Registruoti pasiūlymai dėl trečiųjų šalių, kad būtų galimybė patikrinti, jeigu žmogus atvyksta iš protrūkio šalies, kad jis turėtų įrodyti, ar turi skiepą ir nekelia grėsmės mūsų valstybės gyventojams.

Tada dėl to, kad į darželį gali patekti tik skiepytas. Trečiasis pasiūlymas, kad būtų privalomai skiepijami žmonės, turintys kontaktą su vaikais – mokytojais, medicinos įstaigose, specialiosios grupės.

Tas irgi yra pagal europinę praktiką. Tie griežtesni pasiūlymai, manau, kad buvo veiksmingi atkreipti visuomenės dėmesį. Mes turime suprasti, kad kalbame ne vien tik apie save individualiai, bet apie bendrąjį gėrį ir visuomenės sveikatą.

Aš tikrai pasitikiu medikais, mokslu, tos ligos, kurios buvo suvaldytos kelis dešimtmečius ir mes dabar turime protrūkį dėl to, kad kažkas sako, kad aš turiu teisę pasirinkti...

– Bet negalima iš jo atimti tos teisės.

– (R.Morkūnaitė-Mikulėnienė) Kodėl mes išgeriančius tikriname prie vairo, ar yra blaivūs, ar ne. Yra tikimybė, kad nieko neatsitiks, bet yra tikimybė, kad jis kažką nuskriaus. Manau, kad yra labai panašiai ir su užkrečiamomis ligomis.

– (V.Strazdienė) Su priėmimu į valstybinius darželius ne taip seniai buvo tokia sistema įvesta, kad mes tikriname vaikų sveikatą ir rašydami pažymą turėjome įrašyti, kad vaikas yra skiepytas nuo tymų, raudonukės, difterijos, stabligės.

Tai buvo trumpalaikis dalykas įsakymo pagrindu. Manau, kad tai labai gera praktika, kadangi aš pati dirbu privačioje įstaigoje ir mūsų pacientai, jauni žmonės, kurie stoja į universitetus ES ar Jungtinėse Valstijose – tu į universitetą negali patekti neturėdamas skiepų.

– Pone Šešelgi, ką daryti su tokiais politikais, kurie iš tribūnų šneka apie tai, kad skiepuose yra beždžionių liekanų, kartu su adatos dūriu atsiras genetinis kažkokios šalies kodas, jei vakcina bus atvežta iš kitos šalies?

– (A.Šešelgis) Nedrįsčiau vertinti Seimo narių ar tų politikų, kurie šitaip šneka. Bet manau, kad tai labai kenkia bendrai situacijai.

Kai šiandien reikia vienyti jėgas ir bandyti visiems kalbėti apie skiepų apimties didinimą, kas buvo prarasta per paskutinius 10-15 metų, tai tikrai bereikalingos diskusijos nepadeda.

O jeigu kalbėti apie Seimo narius, jie taip pat kažkuriai frakcijai priklauso, politikai turi teisę pasisakyti – jie turėtų tarpusavyje diskutuoti ir nuspręsti, kokios laikytis pozicijos, o ne kai ypatingai jautru visuomenei, imti reikšti savo asmeninę nuomonę, kuri pilnai gali būti traktuojama net ne taip, kaip žmogus norėjo pasisakyti.

– Tai kompromituoja netgi jūsų darbą. Jūs dirbate komisijoje, bandote rasti išeitis. Nežinau, ar svarstote tokį variantą kaip privalomasis skiepijimasis, ar ką ponia R.Morkūnaitė-Mikulėnienė siūlo.

– (A.Šešelgis) Mes tikrai esame nusimatę pasvarstyti šiuos variantus. Neleidimo į darželį ar tikrinimas nėra visai priimtinas, nes sprendimą dėl vaiko skiepijimo ar ne priima ne pats vaikas, o jo tėvai.

Tai reiškia, kad vaiko teisės, jeigu jis nebus įleidžiamas į darželį ir nebus paskiepytas, bus pažeidžiamos. Jis turės atsakyti už tėvų priimtus sprendimus.

Čia žinom, kad tada įsiplieks labai didelės diskusijos. Visuomenė ir taip jau yra pasidalinusi dėl nuomonės dėl skiepų.

– Bet tai nėra nauja praktika, kitose šalyse tai veikia. Kodėl mes taip bijome?

– (A.Šešelgis) Draudimais šios situacijos nepagerinsi. Tam, kad priimti Seimo įstatymą, žinom, kiek tai užtruks laiko. Mums reikia šiandien ir dabar veikti, ir mes darome viską.

– Jūs gaisrą užgesinsite, bet nesutvarkysite šios situacijos iš esmės.

– (A.Šešelgis) Darbo grupė yra nuolatinė, ji nesukurta vien tik tymams. Ji sukurta visiems galimiems protrūkiams.

Kadangi tai yra labai gerai pamoka galvoti perspektyvoje, galvoti, kokios priemonės turėtų būti priimtos, kurios turėtų būti, kad užtikrinti reikiamą skiepų apimtį.

– (R.Morkūnaitė-Mikulėnienė) Aš ko labiausiai pasigendu, jei kalbam apie čia ir dabar, apskritai mažėja skiepijimasis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Šalys imasi tokių ir griežtesnių priemonių. Bet elementariai informacija – kur dvejojantis žmogus, jeigu jam reikia paskiepyti savo vaiką, turėtų gauti informacijos, paneigiančios visus mitus, kurie yra žymiai gajesni socialiniuose tinkluose – visokiausių ten mitų gali rasti ir sąmokslo teorijų.

Tai žmones jautrina ir aš suprantu jų nerimą, bet čia nėra tik Seimo klausimas. Seime mes diskutuojame, mes negalime įpareigoti ministerijos ar kitų institucijų tą daryti, bet čia yra didžiausias trūkumas.

Šiandien jūs sakote, kad toje imtyje nuo 30-45 metų 66 proc. teturi imunitetą. Reiškia, 34 proc. ne. Man tikrai yra neramu.

– Ir tai yra žmonės, kurie eina į darbą, o vienas gali užkrėsti 18 žmonių.

– (A.Šešelgis) Bet kuriuo atveju, galimybės sužinoti informaciją tikrai yra. Šeimos gydytojas yra ta atrama, kuri galėtų paaiškinti, kaip kur ir ką reikėtų daryti.

Juo labiau, žmogus, abejojantis, ar jis turi pakankamą imuniteto lygį ar ne, gali kreiptis į gydytoją ir bus jam patarta, kad jis gali pasidaryti kraujo tyrimą.

– Mokamą tyrimą.

– (A.Šešelgis) Manau, dėl dešimties eurų...

– 16 eurų, jeigu tiksliai.

– (A.Šešelgis) Įvairiai. Žiūrint, kur daro.

– (R.Morkūnaitė-Mikulėnienė) Gal būtų galima kompensuoti.

– Gal bent tiek galėtų valstybė iš savo pusės prisidėti?

– (A.Šešelgis) Žiūrėkim pagal situaciją. Kol kas žmonės, kurie rodo iniciatyvą ir daro tai savo noru, puikiai turi galimybę ir susimoka. Jie per kelias dienas gauna atsakymą, ar jiems reiktų rūpintis dėl skiepo, ar ne.

Šiai dienai valstybė garantuoja pagal skiepų kalendorių – 15-16 mėnesių vaikams du skiepai ir 6-7 metų vaikams, kurie pradeda lankyti mokyklą. Ir tiems žmonėms, kurie turėjo kontaktą su sergančiais.

Jeigu yra noras paklausti apie tymus, yra atidaryta karštoji linija (8 5) 230 0123, tai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro telefonas, kur darbo metu gali pasiteirauti visais rūpimais klausimais.

– Gydytoja, didžiausia baimė yra šalutinis skiepo poveikis – kaip skiepas gali suveikti, kokios gali būti reakcijos.

– (V.Strazdienė) Dažniausias šalutinis poveikis yra skausmas dūrio vietoje, paraudimas, gali būti trumpalaikis karščiavimas.

Visi kiti yra labai reti, sunkūs, apie kuriuos šneka prieš vakcinas pasisakantys žmonės. Iš mano kasdieninės praktikos, ką matau, tikrai patarčiau visiems pasiskiepyti.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16 val. 30 min. ir 20 val. 30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.