Maždaug prieš metus Kaunas ėmėsi neeilinės pertvarkos: penkios miesto poliklinikos sujungtos į vieną administracinį darinį – viešąją įstaigą Kauno miesto polikliniką. Tai daryti vertė demografiniai pokyčiai ir ūkinio efektyvumo siekiai.
Vykdyti pertvarką buvo pakviestas medicinos mokslus baigęs, tačiau ilgą laiką verslo srityje dirbęs Paulius Kibiša. Jis vadybos patirties sėmėsi stambiose įmonėse – „Eli Lilly and Company“ (JAV), „Fazer Gardėsis“ (Suomija), „Kesko Agro“ (Suomija), „Alita“ (Lietuva) ir kitur. Nuo 2016 metų, atsiliepęs į Kauno mero Visvaldo Matijošaičio kvietimą, P.Kibiša pradėjo strateguoti, o nuo 2018-ųjų sausio ir įgyvendinti Kauno poliklinikų pertvarką.
– Kokių pokyčių įvyko sujungus Kauno poliklinikas į vieną administracinį darinį? – „Laikinoji sostinė“ paklausė P.Kibišos.
– Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) konferencijoje 2017 metais sutikau pripažintą sveikatos apsaugos vadybos autoritetą profesorių Marką Avery iš Griffitho universiteto Australijoje. Papasakojau jam apie Kauno poliklinikų sujungimo projektą. Jis nustebęs pasakė: „Jei jūs tai padarysite, tai bus ne Kauno ir net ne Lietuvos projektas, tai bus pasaulinio lygio projektas!“ O mes ėmėme ir padarėme. Kitą savaitę sėkminga sujungimo patirtimi bus pasidalinta „4th European Municipality Forum“ diskusijoje Krokuvoje.
– Buvo planuota, kad sujungus poliklinikas ir optimizavus administraciją, darbuotojų skaičių bus sutaupyta apie milijoną eurų per metus. Ar pavyko pasiekti tokį rezultatą?
– Taip, pavyko. Valdymo sąnaudos sumažėjo 2 kartus ir yra 2,5 karto mažesnės nei Sveikatos apsaugos ministerijos normatyvas. Metų pabaigoje išmokėjome darbuotojams 603 469 eurus premijų – tai atsitiko pirmą kartą keturių iš penkių sujungtų poliklinikų istorijoje.
Atlyginimai per metus gydytojams kilo 30,2 proc., slaugytojoms – 31 proc. Darbo užmokesčio didėjimas ir premijos mūsų darbo užmokesčio fondą išaugino beveik trimis milijonais eurų, nepaisant to, metus baigėme su teigiamu finansiniu rezultatu.
– Ar sujungus poliklinikas pavyko išspręsti eilių problemą? Lyg ir ne. Bet gal tik toks įspūdis, statistika sako ką kita? Ir gal didelės eilės tik didelių gyvenamųjų rajonų poliklinikose? Ar turite planų, strategiją, kaip mažinti eiles?
– Eilių problemos pirminėje sveikatos priežiūroje dar neišsprendė niekas pasaulyje, taip pat ir mes. Nėra šalies, kur nebūtų eilių, – tai reikštų, kad gydytojas nuobodžiauja kabinete laukdamas, kada pas jį ateis koks nors pacientas. Iš ko atlyginimą tokiam gydytojui mokėti?
Lyginant su kitų šalių valstybine sveikatos priežiūra, pavyzdžiui, su Jungtine Karalyste, eilės Lietuvoje yra nykstamai trumpos – mano dukrai pasitikrinti akis Jungtinėje Karalystėje buvo pasiūlyta po 8 mėnesių.
Eilių vidurkis Kauno miesto poliklinikose neviršija prezidentės pageidaujamų terminų – 7 dienos pas šeimos gydytoją, 30 dienų – pas specialistą. Žinoma, yra populiarių gydytojų, pas kuriuos eilės ilgesnės, tačiau čia jau paciento pasirinkimas, mes jį gerbiame ir džiaugiamės, kad pas mus dirba paklausūs gydytojai.
Eilės ištįsta ir gydytojui susirgus ar atostogaujant, kai pacientai nori būtent pas savo, o ne jį pavaduojantį gydytoją.
Visuose penkiuose padaliniuose įsteigėme neplaninės pagalbos kabinetus – į juos galima kreiptis ūmiai susirgus, gripo epidemijos metu, šeimos gydytojui atostogaujant ar jam sergant.
Sujungus poliklinikas pradėjo veikti bendra išankstinė pacientų registracijos sistema, kuria siekiame paskirstyti pacientų srautą visuose padaliniuose ir pasiūlyti pacientui trumpiausią laukimo eilę pas gydytoją specialistą. Taip pat nuo šio mėnesio pradėjome edukacinę programą „Norite greito ar gero gydymo“, kuria skatiname pacientus registruotis iš anksto ir taip geriau planuoti savo ir gydytojų laiką.
– Minėjote, kad pasikeitė medikų atlyginimų sistema, atsisakyta lygiavos principo, dabar mokama pagal rezultatus. Bet kaip nustatyti mediko darbo efektyvumą? Pagal išgydymo procentą? Pagal aptarnautų pacientų skaičių per tam tikrą laiką?
– Kintama atlyginimo dalis labiausiai motyvuoja, kai ji paprasta ir aiški. Rezultatus ir darbo užmokestį apskaičiuojame taip, kaip mums moka Teritorinė ligonių kasa: šeimos gydytojams – už apylinkėje prisirašiusių pacientų skaičių, gydytojams specialistams – už atliktų konsultacijų skaičių, su gydytojais dirbančioms slaugytojoms – proporcingai pagal tuos pačius parametrus. Taigi darbo užmokestis tiesiogiai priklauso nuo gydytojo patrauklumo pacientui ir darbo kokybės, būtent kvalifikuočiausi ir efektyviausiai dirbantys šeimos gydytojai pritraukia į savo apylinkes daugiausia pacientų, o gydytojai specialistai atlieka daugiausia konsultacijų.
– Padėkos gydytojams – vokeliai, buteliai brendžio ir saldainių dėžutės. Ar ši problema dar gaji Kauno poliklinikose, kaip ją vertinate?
– Sveikatos apsaugos ministerija labai aiškiai apibrėžia, kokios dėkingumo formos priimtinos, o kokios – ne, ir mes to laikomės. Kovo mėnesį Kauno miesto poliklinikos padaliniuose lankėsi komisija, vertinusi prielaidas skaidrios įstaigos vardui suteikti. Rimtesnių pastabų neišgirdome, laukiame vertinimo.
– Ligoninių vadovai dejuoja, kad labai trūksta pagalbinio personalo, ypač slaugių. O kokia padėtis poliklinikose? Ar gydytojų poliklinikose trūkumo nėra, jei taip, kuriose būtent poliklinikose?
– Nuolat ieškome vienos ar keleto slaugytojų, bet taip buvo visada, dramatiško stygiaus nejaučiame. Padeda bendradarbiavimas su Kauno kolegija, būsimosios slaugytojos atlieka praktiką Kauno miesto poliklinikoje, pritampa prie kolektyvo ir pasirenka mus kaip darbovietę.
Tarp gydytojų tampame paklausiu darbdaviu – dar niekada neturėjome tiek kandidatų į šeimos gydytojų ir gydytojų specialistų etatus kaip dabar. Per pastaruosius metus priėmėme visą būrį jaunų gydytojų specialistų – juos traukia moderni įranga, puikios sąlygos tobulėti, naujausias darbo rinkos tendencijas atitinkantis ir motyvuojantis darbo užmokestis. Viena svarbiausių Kauno miesto poliklinikos vertybių – pagarba darbuotojui.
Vertybių sąrašas mūsų įstaigoje ne tik kabo ant sienos prie mano kabineto – mes jomis ir vadovaujamės, o tai duoda akivaizdžių rezultatų.