Valstybinės ligonių kasos duomenys rodo, kad sudėtinius vaistus, skirtus širdies ir kraujotakos ligoms gydyti, vartoja apie 435 tūkst. pacientų. Vaistų gamintojų asociacija (VGA) skaičiuoja, kad jeigu visiškai neliktų sudėtinių vaistų, valstybei tai kainuotų apie 6,3 mln. Eur per metus. Jei šių vaistų sumažėtų bent 30 proc. ir pacientai vartotų vaistus kaip atskiras dalis, valstybė dėl to turėtų papildomai atseikėti iš biudžeto 2,7 mln. Eur.
„Lietuvoje siekiama įtvirtinti nepalankią pacientams sudėtinių vaistų kompensavimo tvarką, o į inovacijas investuojantys gamintojai, taikant nepalankius kainodaros reikalavimus, neskatinami tiekti pridėtinę vertę pacientams kuriančių vaistų. Tačiau 2018 m. VGA atlikta kompensuojamuosius vaistus vartojančių gyventojų apklausa rodo, kad per 60 procentų respondentų, iš kurių dauguma darbingo amžiaus, rinktųsi būtent sudėtinius vaistus“, – problemą įvardija VGA valdybos pirmininkas Darius Sinkevičius.
Kritiškas pastabas Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamam nutarimo projektui dėl sudėtinių vaistų kompensavimo pateikė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Konkurencijos taryba. Pastabose atkreipiamas dėmesys, kad nėra paaiškinta, kaip siūlomi sudėtinių vaistinių preparatų kainodaros pakeitimai paveiks vaistų gamintojų konkurenciją, vaistų prieinamumą pacientams. Be to, nepateikta jokių skaičiavimų, kaip „įšaldžius“ vaistinių preparatų bazinę kainą kas ketvirtį bus sutaupyta 1,2 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų. Išvadų teikėjai siūlomų pakeitimų numanomuose padariniuose įžvelgia paciento priemokos didėjimo tendenciją, o tai reiškia – didesnes pacientų išlaidas vaistams.
Sveikatos apsaugos ministerija argumentuoja, kad tvarka keičiama, nes skaičiuojant konkretaus sudėtinio vaistinio preparato bazinę kainą būtų pridedamas tik vienas didmeninės prekybos antkainis ir vienas mažmeninės prekybos antkainis, tačiau VGA atkreipia dėmesį, jog sudėtiniams vaistiniams preparatams ir dabar yra taikomas tik vienas antkainis.
„Neramina ir tai, kad nenorima įžvelgti sudėtinių vaistų naudos, o pakeitimais ignoruojami poreikiai ir lūkesčiai, kurių pateisinimą ar nepateisinimą valstybės sveikatos politikos sprendimais analizuoja net Pasaulio sveikatos organizacija“, – pastebi VGA atstovas ir taip pat priduria apie nenorą išklausyti vaistų gamintojus bei remtis kitų Europos Sąjungos šalių gerąja praktika, Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijomis.
