Tokią tendenciją rodo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), kurios nare pernai tapo ir Lietuva, 2018 m. vasarą atlikto tyrimo rezultatai. Net iki 31 proc. pas gydytojus apsilankiusių pacientų niekada nepasinaudoja išrašytu pirmuoju receptu, o ir iš tų, kurie nusiperka paskirtų vaistų, tik pusė juos vartoja reguliariai. Pastarųjų, nuo recepto išrašymo praėjus dvejiems metams, sumažėja dar perpus.
Savanoriškas mirties nuosprendis
Atsainus požiūris į savo sveikatą, pasak EBPO, kasmet vien Europoje kainuoja apie 200 tūkst. priešlaikinių mirčių. Ypač pažeidžiami, jei nutraukia gydymą, sergantys lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, hipertenzija ir hiperlipidemija. Kilusioms komplikacijoms gydyti ligoninėje ar ambulatoriškai bei teikti skubiąją pagalbą kasmet išleidžiama 125 mlrd. eurų Europoje ir 105 mlrd. dolerių JAV.
Lietuva pasižymi kaip pirmaujanti mirštančių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičiumi. Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mūsų šalyje mirė daugiau nei pusė, t. y. 56,1 proc. visų mirusiųjų (22 511 asmenų iš 40 142). Deja, Lietuvoje neatliekami tyrimai, kokią įtaką šiam rodikliui daro sergančiųjų apsisprendimas nesigydyti specialistų paskirtais vaistais, tad tik iš medikų pasisakymų viešojoje erdvėje galima daryti išvadą, jog ir pas mus yra gana dažnai gydymas nutraukiamas savavališkai.
Pacientai žaidžia rusišką ruletę
Sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje kasmet tik daugėja, jų amžius jaunėja, tad žmonių neatsakingumas savo sveikatos atžvilgiu tolygus žaisti rusišką ruletę. Iš dalies, pacientų norą savarankiškai reguliuoti paskirtąjį gydymą galima paaiškinti dabartiniais visuotinės skubos laikais, kai bet koks rezultatas turi būti matomas iš karto.
Tokia nuostata, persikėlusi į sveikatos sritį, tapo pavojinga: nebenorima, liaudiškai sakant, „ryti vaistų saujomis“, ieškoma vienos tabletės, kuri vienu metu gydytų keletą negalavimų, pageidautina – tuojau pat. Tokios neradus – gydymas tiesiog nutraukiamas. Net ir lėtinėmis ligomis sergantiems sukurti pažangiausių technologijų vaistai sunkiai skinasi kelią į ligonių sąmonę: „Dar viena tabletė, kurią vėl reikės reguliariai gerti“.
Prieš keletą metų pasirodė naujos kartos vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį kraujyje – statinai, specialistų įvardijami kaip revoliuciniai sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ir kol kas vieninteliai tokio akivaizdaus poveikio. Tačiau dalis pradėjusių juos vartoti, nesulaukę momentinio efekto, nutaria nutraukti gydymą sakydami, jog statinai nieko nepadeda. Toks subjektyvus vertinimas atvėrė kelią įvairiausiems mitams apie šiuos vaistus, kaip ir skiepų nuo tymų atveju. O tuo metu statistika iškalbinga – mūsų šalyje pradėjus kompensuoti statinus sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, jau keletą metų stebimas didesnis reguliariai juos vartojusių išgyvenamumas.
Drausminimo būdas
Sunerimę medikai ir mokslininkai suskato ieškoti priemonių, kaip išgelbėti aptingusius pacientus nuo jų pačių. Įvertinę dažniausių lėtinių ligų tyrimų rezultatus, jie priėjo prie išvados, jog šiuolaikinius pacientus labiau drausmintų paskirti vartoti sudėtiniai vaistai, galintys gydyti keletą negalavimų. Tai patvirtina ir Lietuvos vaistų gamintojų asociacijos tyrimas: 61 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių, vartojančių sudėtinius vaistus ilgiau nei 4 metus, ir toliau rinktųsi vietoje kelių tablečių gerti vieną.
Sergantiems lėtinėmis ligomis ypač svarbu, kad sudėtiniai vaistai būtų kompensuojami. Minėtame Vaistų gamintojų asociacijos tyrime daugiau kaip pusė (57 proc.) apklaustųjų, vartojančių kompensuojamus vaistus, nori nuolat turėti galimybę gerti tik vieną tabletę. Taigi, jei kompensuojamas vaistas būtų „du viename“, pavyzdžiui, nuo hipertenzijos ir cholesterolį mažinantys statinai, pacientai vartotų jį reguliariai.
Lietuvoje sudėtiniai vaistai kompensuojami vangiai
Mūsų šalyje pacientams vis dar sudėtinga persiorientuoti į sudėtinių vaistų vartojimą, mat jų kompensacija yra mažesnė nei atskirų veikliųjų medžiagų, todėl tenka sumokėti didesnę priemoką. Nors paskaičiuota, jog jei sudėtiniai vaistai būtų kompensuojami taip pat, PSDF išlaidos juos vartojančiam pacientui nesikeistų. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, apskritai sudėtinius vaistus mūsų šalyje vartoja apie 0,5 mln. pacientų. Jei neliktų bent 30 proc. sudėtinių vaistų ir pacientai vartotų vaistus, kaip atskiras dalis, valstybė turėtų atseikėti iš biudžeto papildomai 2,7 mln. Eur.
Šiuo metu planuojama keisti sudėtinių vaistų kainodarą ir tikėtina, kad jų kainos pacientams tik didės, taigi bus vėl grįžtama prie atskirų tablečių vartojimo, kas ir padidins valstybes išlaidas, ir dar labiau pablogins vaistų vartojimo režimą.
Tiek Lietuvos pacientų organizacijų atstovai, tiek medikų bendruomenė sutaria, kad su tokiu valstybiniu požiūriu į sudėtinius vaistus, ypač nuo kraujotakos sistemos ligų, grįžtame į praeitį, kai tuo metu visa Europa juda link pažangos šioje srityje.
Reikalingas valstybės dėmesys
EBPO savo atlikto tyrimo išvadose atkreipia dėmesį, kad vaistų vartojamumo punktas įtrauktas vos į kelių organizacijos šalių narių nacionalinę sveikatos politikos strategiją ir tik šios šalys periodiškai atlieka tyrimą, kaip jų gyventojai laikosi paskirtojo gydymo vaistais ir kaip tai paveikia jų sveikatos rezultatus. Taip pat EBPO tyrimo išvadose pabrėžiama, kad sprendžiant visuotinę savavališko gydymo nutraukimo problemą, labai svarbu, jog vaistų kaina būtų „įkandama“ pacientams.
Sveikatos apsaugos ministerijai pripažinus sudėtinių vaistų svarbą ir pagerinus jų kompensaciją, atsirastų didesnė tikimybė, kad sergantys lėtinėmis ligomis juos vartos reguliariai. Tai padėtų daugiau šalies gyventojų išlikti darbingiems ir socialiai aktyviems, o valstybei sumažėtų jų gydymo kaštai.
