Lietuva kontracepcijos žemėlapyje – tarp prasčiausiai vertinamų valstybių

Lietuva yra tarp valstybių, kuriose teikiama skurdi informacija apie kontracepciją, taip pat nėra teikiamos nemokamos kontracepcinės priemonės paaugliams ir socialiai pažeidžiamiems suaugusiems, rodo tyrimas.

Paauglių nėštumų Lietuvoje yra apie triskartus daugiau, nei Švedijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir kitosevalstybėse.<br> 123rf nuotr.
Paauglių nėštumų Lietuvoje yra apie triskartus daugiau, nei Švedijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir kitosevalstybėse.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 28, 2019, 12:56 PM, atnaujinta May 29, 2019, 2:13 PM

Apie šią problemą antradienį Seime kalbančios ekspertės ragina įteisinti nemokamą kontracepciją kai kurioms grupėms, taip sumažinant abortų bei sprendžiant be priežiūros paliekamų vaikų problemą.

Europos Parlamento forumo seksualinei ir reprodukcinei sveikatai vykdytas tyrimas parodė, jog Lietuva 2019-aisiais pagal kontracepcinių priemonių prieinamumą, informacijos užtikrinimą yra prasčiausiai įvertintų valstybių dešimtuke kartu su Rusija, Baltarusija, Lenkija, Slovakija, Vengrija, Bulgarija, Graikija, Kosovu, Gruzija.

Forumo atstovė Marina Davidašvili, antradienį Seime pristatydama vadinamąjį kontracepcijos atlasą, pabrėžė, kad Lietuva neteikia nemokamų kontracepcijos priemonių pažeidžiamoms grupėms, jaunimui, konsultacinės paslaugos tėra vidutinio lygio, o valstybinių institucijų teikiama informacija nėra pakankama, daugiau jos teikia nevyriausybininės organizacijos.

Pasak specialistės, tyrimas neatspindi realaus kontracepcijos priemonių naudojimo paplitimo, o žymi valstybės vaidmenį šioje srityje.

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė tvirtino, kad abortas Lietuvoje vis dar išlieka „šeimos planavimo metodu“

„Kasmet turime 4-5 tūkst. abortų, 6 proc. nuo visų abortų tenka merginoms iki 19 metų, medikamentinis nėštumo nutraukimas neįteisintas, kontracepcija per brangi, prezervatyvai – taip pat“, – vardijo ji.

PSO reprodukcinės sveikatos kokybę vertina pagal abortų skaičių šalyje, paauglių nėštumų ir abortų skaičių, kontracepcijos prieinamą, lytiškai plintančių infekcijų paplitimas, jaunimo informuotumą, skubią pagalbą nėščiosioms.

Anot E.Kuliešytės, apie skubią kontracepciją Lietuvoje itin trūksta informacijos, ji yra brangi, auga lytiškai plintančių ligų, mokykloje neužtikrinamas šiuolaikines realijas atitinkantis lytinis švietimas, t.y. vyrauja „lytinės abstinencijos skatinimas“, reprodukcinės sveikatos paslaugos nėra kokybiškos, neįteisinta savanoriška sterilizacija.

Jos teigimu, tyrimai rodo, jog apie pusė merginų pradeda lytinį gyvenimą nuo 16 metų, paauglių nėštumų Lietuvoje yra apie tris kartus daugiau, nei Švedijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir kitose valstybėse. E.Kuliešytė sako, kad beveik pusė paauglių Lietuvoje pirmųjų lytinių santykių metu nenaudoja kontracepcijos.

„Kontracepcijos prieinamumas ypatingai socialinės atskirties grupių moterims yra labai blogas, tarp jų – ir jaunimui. Asociacijos vykdė apklausą Šeškinės poliklinikoje, kur veikia jaunimui skirtas reprodukcinės sveikatos kabinetas, ir apie 60 proc. jaunuolių nurodė, kad kontracepcija jiems – per brangi“, – kalbėjo E.Kuliešytė.

Anot jos, 47 proc. jaunuolių iki 19 metų nurodė, kad kontracepcija iki 20-ies metų turėtų būti kompensuojama valstybės.

„Ką reiktų pirmiausia daryti – tai pagerinti kontracepcijos prieinamumą (...), reikėtų orientuotis į tas šalis, kur yra ir informacija tinkama apie kontracepciją ir kompensavimas, ir švietimas geras mokykloje, tada mes sumažinsime abortų skaičių“, – tvirtino specialistė.

Socialdemokratų frakcijos atstovė Dovilė Šakalienė tvirtina, kad Lietuva nesugeba užtikrinti „kokybiško, mokslu grįsto ir prieinamo lytinio švietimo“, tai pat informacijos apie kontracepciją ir priemonių prieinamumą, specialius mechanizmus, orientuotus į jaunimą, socialiai pažeidžiamas grupes.

Ji kritikavo valdančiuosius, kad reprodukcinės sveikatos įstatymas nepriimamas dėl „viduramžiškų baimių, susijusių su lytiniu švietimu, seksualumu“ ir stereotipų, jog šeimos planavimas yra pačios moters problema. Anot politikės, problema ypač aktuali matant nėščias paaugles.

Parlamentarė pabrėžė, kad Lietuva nėra įteisinusi ir savanoriškos sterilizacijos, tad tokios operacijos atliekamos nelegaliai.

De facto operacijos atliekamos, bet tai neįteisinta, ir medikas gali būti pasodintas už sunkų kūno sužalojimą“, – dėstė D.Šakalienė.

Buvusi probacijos pareigūnė Inga Molevaitė sako, kad kontracepcinė spiralė, kurią moteris gali naudoti iki penkerių metų, kainuoja apie 130 eurų, tuo metu vieno vaiko išlaikymas kelerius metus globos įstaigoje kainuoja tūkstantį kartų daugiau.

„Ir tai yra tik finansinė pusė, nekalbu jau apie moralinę pusę, nes bendravau ne su vienu vaiku, kuris buvo atstumtas. Šiandien kalbame apie tai, kad moterys, kurios negali įsigyti kontracepcijos, gimdo ir gimdo nežmoniškus skaičius, neturi jokios atsakomybės, o vaikai patenka į globos įstaigą“, – kalbėjo ji.

Anot I.Molevaitės, pažeidžiamos moterys patiria smurtą, vartoja alkoholį, taip sukeldamos pavojų ir vaikams, tuo metu tokiose šeimose augantys vaikai taip pat patiria fizinį, seksualinį smurtą.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.