lrytas.tv studijoje viešėjęs Saugirdas Vaitulionis papasakojo, kaip žmonės padeda nukentėjusiai merginai ir jos šeimai, o vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys paaiškino, kas lemia žiaurų paauglių elgesį ir kas tai galėtų pakeisti.
Paklaustas, kodėl taip elgiasi jauni žmonės, L.Slušnys įvardijo kelias priežastis.
„Paauglystė – tai metas, kai žmogaus smegenys yra tarsi fejerverkai, kurie tęsiasi kiekvieną dieną. Dėl smegenų pokyčių paaugliai yra linkę prarasti savitvardą, jiems sunku suvokti savo veiksmų ir pasekmių perspektyvą. Kai nesugebi atpažinti, kokias pasekmes tavo veiksmai turės, elgiesi spontaniškai“, – dėstė specialistas.
Jis išskyrė ir tai, kad nusikaltimas buvo atliktas esant neblaivios būsenos.
„Kas yra alkoholis? Alkoholis prislopina daugelį emocijų, atsiranda reliatyvi drąsa, kuri kitose situacijose galbūt ir nesuveiktų.
Žmogus elgiasi visiškai neadekvačiai.
Džiaugiuosi, kad šiais laikais alkoholio vartojimas nėra lengvinanti aplinkybė.
Jurbarko paauglių nelaimė yra baisi, tačiau nusikalstamumas Lietuvoje yra mažėjantis. Nesu toks optimistas, kad teigčiau, jog nusikaltimai visiškai išnyks.
Tikriausiai turės išmirti mano amžiaus tėvų karta, kad išaugtų kita, mokanti elgtis kitaip. Nes mes patys užauginam tuos vaikus“, – teigė psichiatras.
Jo teigimu, jeigu panagrinėtume skriaudiko elgesį poros metų laikotarpyje, pamatytume, kad jis turėjo problemų dėl savitvardos: keiksmai, necenzūriniai žodžiai.
Tai, pasak specialisto, rodo, kad žmogus labai greitai užsiplieskia.
Pažangiose šalyse, kaip teigė L.Slušnys, pastebėjus tokį elgesį, jaunuolis imamas mokyti savitvardos. Tuo tarpu Lietuvoje nieko nedaroma.
„Net ir kalbant apie pagalbą mergaitei – manau, kad valstybė turi prisiimti visą naštą, kad ji iš gydymo įstaigų išeitų maksimaliai atgavusi sveikatą.
O šitą naštą prisiėmusi visuomenė, tai yra mes visi, kurie mokame mokesčius, turime tam piliečiui pasakyti: „Tiek, kiek kainuos to vaiko sveikata, tiek tu turėsi visą gyvenimą mokėti. Šalia to, ką tu gausi, tau dar yra ir ši bausmė.
Rinkdami aukas mes visi bandome padėti tai mergaitei. Tačiau tai kartu yra ir meškos paslauga tam jaunuoliui“, – kalbėjo psichiatras.
Agresyvų elgesį, pasak jo, reikėtų pastebėti ne tada, kai asmuo skriaudžia kitą. Jį reikėtų pastebėti, kai jis planuoja tai padaryti.
„Mes visi turime išmokti, kas yra pyktis, kas yra susierzinimas. Jeigu kažkas gali skaudinti kitą žmogų, vadinasi, nebeturi empatijos.
Jeigu gali žaginti, vadinasi, nebeturi jokio suvokimo, kas yra kito skausmas. Jis norėjo, kad būtų smagu, jis ir išsiliejo.
Aš iškelčiau klausimą, kodėl išsiliejo. Net paklausčiau tėvų: kaip auklėjote savo sūnų, kad jis turi tiek įniršio ir leidžia sau taip agresyviai elgtis?
Tebūnie ir išgėręs. Bet kad šitaip elgtųsi, iš kažkur turi atsirasti parakas“, – kalbėjo psichiatras.
Kalbėdamas apie galimai merginą sumušusio vaikino buvimą laisvėje L.Slušnys teigė, kad tokioje situacijoje atsidūrę asmenys dar kartą prasikalsti yra nelinkę.
„Nemanau, kad jis yra pavojingas. Šią akimirką visuomenė yra nusiteikusi prieš jį. Ir tai yra teisinga. O toliau viską lemia teismai.
Jeigu žvelgtumėme iš visuomenės pusės, pirmiausia, nereikėtų „daryti dramblio“ ir vaikams tvirtinti, kad gyvename nesaugioje visuomenėje.
Reikia peržiūrėti ir įvertinti, ką mes iki šiol darėme ne taip. Kiekvienas tėvas ir motina prieš kažkur išleisdami vaikus turi suvokti, kokios gali būti grėsmės, kokio elgesio jie tikisi iš vaikų ir kaip jie turėtų elgtis grėsmingose situacijose.
Žinojimas, kur vaikai eina ir kuo jie užsiima, yra viena iš saugumo garantijų. Kai viską žinai, paprastai yra sunkiau ir nusikaltimą padaryti“ – savo nuomonę pareiškė medikas ir priminė, kad apie žiaurų elgesį labai dažnai signalizuoja ankstyvi ženklai: keiksmai, necenzūrinių žodžių vartojimas, dažnas savitvardos praradimas.
