Šie simptomai dažnai priskiriami širdies ligoms, o tikroji priežastis gali būti visai kita

Dusulys, galvos svaigimas, galūnių tirpimas, padažnėjęs širdies plakimas, pykinimas ir kiti panašūs simptomai daug kam asocijuojasi su rimtais, gal net ir mirtinai pavojingais, širdies ir neurologiniais sutrikimais.

Panikos atakos metu neretai ima smarkiau plakti širdis.<br> 123rf nuotr. 
Panikos atakos metu neretai ima smarkiau plakti širdis.<br> 123rf nuotr. 
Todėl dviem VšI „Nerimo klinikos“ psichologėms Darjai Norbutei ir Ieva Žvinienei kilo idėja sukurti specialią išmaniesiems telefonams skirtą programėlę „Ramu“, kuri padėtų žmonėms išmokti atpažinti nerimo sutrikimus ir juos valdyti.<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Todėl dviem VšI „Nerimo klinikos“ psichologėms Darjai Norbutei ir Ieva Žvinienei kilo idėja sukurti specialią išmaniesiems telefonams skirtą programėlę „Ramu“, kuri padėtų žmonėms išmokti atpažinti nerimo sutrikimus ir juos valdyti.<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
 Renginio pristatymo akimirkos. <br> R.Danisevičiaus nuotr. 
 Renginio pristatymo akimirkos. <br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Laukiant pasirodymo „Dvi su puse minutės“.<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Laukiant pasirodymo „Dvi su puse minutės“.<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
 Renginio pristatymo akimirkos. <br> R.Danisevičiaus nuotr. 
 Renginio pristatymo akimirkos. <br> R.Danisevičiaus nuotr. 
 Renginio pristatymo akimirkos. <br> R.Danisevičiaus nuotr. 
 Renginio pristatymo akimirkos. <br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Renginio pristatymo akimirkos. Teatralizuotas pasirodymas „Dvi su puse minutės“.<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Renginio pristatymo akimirkos. Teatralizuotas pasirodymas „Dvi su puse minutės“.<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Renginio pristatymo akimirkos. Teatralizuotas pasirodymas „Dvi su puse minutės“.<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Renginio pristatymo akimirkos. Teatralizuotas pasirodymas „Dvi su puse minutės“.<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Renginio pristatymo akimirkos. Teatralizuotas pasirodymas „Dvi su puse minutės“.<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Renginio pristatymo akimirkos. Teatralizuotas pasirodymas „Dvi su puse minutės“.<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Renginio pristatymo akimirkos. Teatralizuotas pasirodymas „Dvi su puse minutės“.<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Renginio pristatymo akimirkos. Teatralizuotas pasirodymas „Dvi su puse minutės“.<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Renginio pristatymo akimirkos. Teatralizuotas pasirodymas „Dvi su puse minutės“.<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Renginio pristatymo akimirkos. Teatralizuotas pasirodymas „Dvi su puse minutės“.<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Jun 7, 2019, 7:50 PM, atnaujinta Jun 7, 2019, 7:51 PM

Nenuostabu, kad pajutę šiuos simptomus žmonės imama manyti susirgę fizinėmis ligomis ir visų pirma skuba pas šeimos gydytojus, kardiologus ar neurologus.

O tikroji priežastis gali būti nerimo sutrikimai ir panikos atakos. Skandinavijoje ir JAV apie šiuos sutrikimus kalbama daug ir dažnai, o Lietuvoje tai neretai lieka nutylima problema. Net nėra tikslios statistikos, kiek su šia bėda susiduria mūsų šalies gyventojų.

Kaip rodo JAV duomenys, nerimą patiria kas ketvirtas žmogus. Viena iš 16 moterų ir vienas iš 32 vyrų patiria panikos atakas. Dažniausiai šios atakos prasideda 20-24 metų amžiaus žmonėms.

Neretai šeimos gydytojai Lietuvoje, diagnozavę nerimo sutrikimus, žmonėms skiria benzodiazepinus (BZD) – centrinę nervų sistemą slopinančius raminamuosius vaistus. Deja, pastarųjų vaistų suvartojimas Lietuvoje ir taip yra keliantis nerimą. „Baltic Statistics on Medicines“ duomenimis, benzodiazepinai Lietuvoje išrašomi net triskart dažniau, nei Latvijoje ir Estijoje, kur šių vaistų suvartojimas taip pat yra per didelis.

Geriausiai išmokyti, kaip elgtis panikos atakos ar kito nerimo sutrikimo metu ir padėti suprasti, kas tuo metu vyksta, žmogui gali padėti psichologai.

Deja, ištikus panikos atakai psichologai ne visada būna šalia, o ir psichologinė pagalba, kaip patyrė ne vienas jos ieškojęs, neretai nemažai kainuoja.

Todėl dviem VšI „Nerimo klinikos“ psichologėms Darjai Norbutei ir Ieva Žvinienei kilo idėja sukurti specialią išmaniesiems telefonams skirtą programėlę „Ramu“, kuri padėtų žmonėms išmokti atpažinti nerimo sutrikimus ir juos valdyti.

Penktadienio popietę ši programėlė buvo išradingai pristatyta „House of Puglu“ teatre.

Renginys prasidėjo unikaliu kelių menininkų pasirodymu, kurio dalis vyko tamsoje, pavadintu „Dvi su puse minutės“, leidusiu į pristatymą susirinkusiems svečiams leido atpažinti nerimą.

Vėliau buvo pristatyta pati programėlė, kurią nuo penktadienio gali bet kas parsisiųsti į savo išmanųjį įrenginį „Apple store“ ir Google play“ platformose. Programėlė yra nemokama, telefone užima mažai vietos ir veikia net be interneto.

Ši programėlė pradėta kurti dar pernai lapkritį. Ją sukūrė profesionalūs psichologai, kurie rėmėsi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas. Programėlės kūrimą finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

Nustatyta, kad nemokamos, mažos duomenų apimties IT pagalba teikiamos intervencijos padeda pasiekti platesnį visuomenės ratą bei leidžia prieiti prie tų asmenų, kurie vengia kreiptis į specialistus. Tai itin aktualu nerimo ir nerimo sutrikimų atveju, nes vidutiniškai tik ketvirtadalis turinčiųjų nerimo sutrikimų kada nors kreipėsi pagalbos dėl savo psichikos problemų.

„Psichologijoje žinomus būdus mažinti nerimą ir kaip elgtis panikos atakos metu ir sudėjome į programėlę „Ramu“. Siekėme sukurti alternatyvią vaistams priemonę, paremtą psichologiniais metodais, kuri padėtų panikos atakų ar stipraus nerimo metu. Telefonas yra tai, ką beveik kiekvienas kasdien turime šalia savęs, tad norėjome pasiūlyti kilus panikos atakai griebtis ne vaistų, o telefono, mūsų programėlė – tai lyg mobili vaisto alternatyva, kuri visada su tavimi“, – teigia Darja.

Ieva pastebėjo, kad psichologinė ir psichoterapinė pagalba nerimo sutrikimų atveju yra efektyvi, tačiau kai kuriuose Lietuvos regionuose dėl specialistų trūkumo ir požiūrio į juos, ji ne visada yra prieinama gyventojams. Kūrėjos norėjo suteikti daugiau psichologinės pagalbos galimybių žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių vengia ar negali kreiptis į psichologus ir psichoterapeutus.

„Programėlės tikslas greičiau ir efektyviau sustabdyti sunkių emocijų antplūdį, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių, įsigilinti ir analizuoti savo asmeninį panikos patyrimą, bet taip pat geriau suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir pasitikrinti, ar žinios apie nerimą yra moksliškai pagrįstos“, – pasakoja Ieva.

Programėlę sudaro trys dalys: patarimai, kaip elgtis prasidėjus panikos atakai, tai yra, kaip nusiraminti, pailsėti, atsipalaiduoti, teisingai kvėpuoti ir pan.; SOS – tai yra „Greitosios pagalbos“ mygtukas, kurį galima spausti prasidėjus panikos atakai. Trečioji programėlės dalis yra informacija apie paniką. Čia pasakojama, kas vyksta jai kilus, išvardinti pagrindiniai simptomai ir jų paaiškinimai bei paneigiami dažniausi mitai.

Projekto kūrėjos žada greitu metu važinėti po įvairius Lietuvos regionus ir pristatinėti išmaniąją programėlę „Ramu“ šeimos gydytojams, kad šie ją galėtų pasiūlyti įsidiegti nerimo sutrikimų kamuojamiems savo pacientams.

Norintys, išmaniąją programėlę gali parsisiųsti čia:

App Store:

https://itunes.apple.com/us/app/ramu/id1463319121?ls=1&mt=8

Google Play:

https://play.google.com/store/apps/details?id=com.nerimoklinika.ramu

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.