Moterys labiau linkusios pritarti teiginiui, kad skiepai tinkama priemonė apsisaugoti nuo ligų: tam pritaria apie 70 proc. moterų ir dešimtadaliu mažiau vyrų.
„Tarp vyrų yra daugiau neturinčių nuomonės dėl skiepų naudos – per ketvirtadalis vyrų, kai tarp moterų šis skaičius nesiekia penktadalio (18 proc.). Taip gali būti ir dėl to, kad moterys apskritai linkusios daugiau domėtis bei rūpintis asmenine ir šeimos narių sveikata. Tarp vyrų matome ir daugiau nusiteikusių prieš skiepus negu tarp moterų – 14 proc. vyrų, kai moterų yra apie dešimtadalis“, – sako Justina Dundulytė, „Kantar“ media tyrimų vadovė.
Vyresni ir išsilavinę labiau įžvelgia skiepų naudą
Ji pastebi, kad labiau išsilavinę žmonės dažniau pripažįsta skiepų veiksmingumą: daugiau kaip du trečdaliai (apie 68 proc.) turinčių aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą sutinka, kad skiepai padeda apsisaugoti nuo kai kurių ligų, tuo tarpu tarp turinčių pradinį išsilavinimą taip mąstančių yra dešimtadaliu mažiau.
Atitinkamai, tarp turinčių pradinį ar vidurinį išsilavinimą daugiau nepritariančiųjų skiepams – ne mažiau kaip vienas iš keturių, kai tarp turinčių aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą – maždaug vienas iš penkių.
Palankumas skiepams, pastebima, stiprėja ir augant respondentų amžiui: jaunesni žmonės (16–34 m.) rečiau įžvelgia skiepų naudą negu gyventojai nuo 45 metų – pastarojoje ir vyresnėse grupėse pritariančiųjų yra per 70 proc., kai jaunesniame segmente apie 58 procentus.
Susiję straipsniai
Prarandamas kolektyvinis imunitetas
Prof. Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, pastebi, kad suvokimas apie skiepų naudą per pastaruosius kelerius metus didėja, daugėja apsišvietusių, sveikata besidominčių žmonių – tačiau pats elgesys taip greitai nesikeičia.
„Vertinant vaikų skiepijimo situaciją pagal numatytą skiepų kalendorių, esame tarp pažangiausių valstybių Europoje, o žiūrint į suaugusiųjų skiepijimo apimtį – pagal kai kurias ligas nesame pasiekę reikiamos 95 proc. aprėpties, kuri užtikrina visuomeninį imunitetą“, – sakė prof. Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius.
Pasak jo, ligų prevencijos ar jos nebuvimo rezultatai dažnai pasimato po dešimtmečių, todėl labai svarbu ne tik suteikti valstybės kompensuojamus skiepus, bet ir padėti žmogui aiškiai suprasti skiepo naudą. Pasaulio sveikatos organizacija šiais metais viena iš dešimties didžiausių grėsmių sveikatai įvardijo skiepų vengimą.
„Pagrindinė skiepų vengimo priežastis – kad žmonės neįvertina biologinės skiepų naudos ir pervertina psichologinę skiepų riziką, taip pat mano, kad kai kurios ligos jau išnaikintos, tad skiepytis nuo jų nėra prasmės. Toks mąstymas jau padėjo sugrįžti tokioms skiepų sutramdytoms ligoms kaip tymai, poliomielitas ar difterija. Dalį neapsaugotų skiepais gyvybių pakerta ir erkinio encefalito ar pneumokoko infekcijos“, – sakė S. Čaplinskas. Pasak jo, dažniausiai prieš skiepus nusiteikiama dėl įvairių mitų. Vakcinacijas tuo tarpu renkasi žmonės apskritai besirūpinantys savo sveikata, taip pat šeimos, keliautojai.
Konservatorių kuriami planai dėl neskiepytų vaikų A. Verygai nepriimtini
Nepritariantys skiepams dažniau vengia profilaktikos
J. Dundulytė taip pat pastebi, kad skiepai sulaukia daugiau palankumo tarp asmenų apskritai besirūpinančiųjų sveikatos profilaktika.
„Trys ketvirtadaliai (75 proc.) iš profilaktiškai besitikrinančių sveikatą pritaria ir dėl skiepų naudos, o tarp tų, kurie pas gydytojus eina tik sunkiai susirgę – pritariančių skiepams yra tik daugiau kaip pusė“, – sakė tyrimų ekspertė.
ULAC duomenimis, šiuo metu galima pasiskiepyti nuo 28 ligų. Nuo 14 ligų pagal skiepų kalendorių vaikai yra skiepijami valstybės lėšomis. Į rizikos grupes patenkantys suaugusieji gali būti nemokamai skiepijami nuo gripo, pneumokoko, taip pat skiepijami nuo stabligės ir difterijos, įkandus gyvūnui – nuo pasiutligės. Lietuvoje vidutiniškai per metus atliekama per 700 tūkst. vakcinų injekcijų.