Po A. Verygos reformos Daivos gyvybės palaikymui reikalingi vaistai – nebekompensuojami

Liepos pradžioje Sveikatos apsaugos ministerija vėl pakeitė kompensuojamųjų vaistų tvarką. Sako, kad tvarka dabar patobulinta. Vieni gydytojai tvarką kritikuoja, kiti giria, o mes domėjomės, kaip su nuolatiniais tobulinimais ir patobulinimais gyvena žmonės, kurių gyvybę palaiko vaistai.

Vilnietė Daiva Ulbikienė su donoro inkstais gyvena jau daugiau kaip 10 metų.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Vilnietė Daiva Ulbikienė su donoro inkstais gyvena jau daugiau kaip 10 metų.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Vilnietė Daiva Ulbikienė su donoro inkstais gyvena jau daugiau kaip 10 metų.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Vilnietė Daiva Ulbikienė su donoro inkstais gyvena jau daugiau kaip 10 metų.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Vilnietė Daiva Ulbikienė su donoro inkstais gyvena jau daugiau kaip 10 metų.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Vilnietė Daiva Ulbikienė su donoro inkstais gyvena jau daugiau kaip 10 metų.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jul 23, 2019, 12:22 PM

Nesitikėjo sulaukti anūkų

Vilnietė Daiva Ulbikienė su donoro inkstais gyvena jau daugiau kaip 10 metų. Nežinodamas nė neįtartum, kad moteris perėjusi tokius kančios kelius. Ligos diagnozę ji išgirdo prieš 17 metų. Nuo tos pačios ligos mirė jos mama, visai jaunos anapilin išėjo mamos seserys.

„Aš nesitikėjau, kad anūkų sulauksiu. Mano tikslas buvo užauginti vaikus iki pilnametystės, tai buvo pirmasis mano motyvacinis ir kertinis akmuo, tada sugalvojau, kad kol baigs mokslus. Po to nebeliko motyvacijos, gyvenimas betikslis, neįdomus, o ir darbas neužpildė. Gimė anūkėlis, tai dabar motyvacijos – nors su kaupu vežk“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pasakojo su donoro inkstais gyvenanti D.Ulbikienė.

Moters gyvybę palaiko ne tik optimizmas, bet ir vaistai.

Su donoro organu giminėje ji ne vienintelė. Moters pusbrolis su donoro inkstais gyvena jau 30 metų, jis vienas pirmųjų Lietuvoje, kuriam atlikta transplantacijos operacija. Recipientų gyvybę palaiko vaistai.

„Jeigu negerčiau imunosupresorių, kurie užkerta kelią organų atmetimui, tai įvyktų arba pakaitinė inkstų terapija, arba dializės, arba Rokantiškės“, – sakė moteris.

Per dieną – 14-15 tablečių

Ir nors Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad visos reformos tik tam, kad pacientams ir valstybei atpigtų vaistai, moteriai atvirkščiai. Kompensuojamieji vaistai pabrango ir gana daug – 60 eurų. Dar vieno vaisto iš viso moters geriamo vaistų kokteilio Lietuvoje tiesiog nebeliko.

„Aš geriu 14-15 tablečių per dieną. Dar prisideda keletas, jeigu įvyksta kažkas nenumatyto, man kartojasi transplantuoto inksto uždegimai. Vienas vaistas prieš pora metų dingo iš rinkos, žinau, kad jo yra Lenkijoje, Latvijoje. To, kuris yra Lietuvoje, poveikis nėra tas pats. Savo pojūčiais remdamasi galiu pasakyti, kad jo poveikis aštresnis, jaučiu pašalinius simptomus, kurių neturėtų būti – tokį gydomo organo perštėjimą, skausmą, kurio neturėtų būti. Anas vaistas draugiškesnis organizmui, poveikis skiriasi, kad ir ką sakytų mūsų valdžia“, – pasakojo D.Ulbikienė.

Moteris vaistą nuo uždegimų vartoja ne nuolat, todėl, jei galios sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, pagal kurią ji turės gerti vaistą, tarsi gertų jį pirmą kartą. Ir turės pirkti pigiausią.

„Tai pinigų skaičiavimas yra buhalterija, o ne medicina. Visi tik pinigus skaičiuoja, o kad dar yra pacientas...“, – naująją tvarką kritikavo moteris.

Tinkami vaistai – nebekompensuojami

Anot jos, ekonominiu kriterijumi grįstas kompensuojamųjų vaistų sąrašas kai kuriems pacientams tikra tragedija.

„Pusbroliui jau 30 metų kaip transplantuotas inkstas. Jis vartojo kitą imunosupresorių, bet kai prasidėjo vaistų politikos perversmas, jis išbrauktas iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo. Įsivaizduokite, žmogus 30 metų vartoja vaistą, jam jis tinka, yra geras ir staiga reikia į kažką keisti. Čia jau tragedija, nes organizmas iš tikrųjų nepriima, reikia keisti labai daug šalutinių efektų“, – sakė moteris.

Kompensuojamųjų vaistų sąraše nebeliko ir dar vieno vaisto, reikalingo pacientams, gyvenantiems su donoro inkstais.

„Aš pati susidūriau su tuo, kas inkstininkai turi problemų su cholesteroliu. Tam, kad neužsikimštų inkstų arterijos, reikia vartoti cholesterolį mažinančius vaistus. Tai kompensuojama viena veiklioji medžiaga, o nefrologas iš savo patirties žino, kad geriau veikia vaistas su kita medžiaga. Jis sako, kad gali gerti šitą, bet iš savo patirties žinau, kad kitas veikia geriau būtent šiai konkrečiai pacientų grupei. Taip mes ir gyvename. Jeigu galiu nusipirkti kitą vaistą, taip ir darau, nors man skirtų kompensuojamus. O dauguma žmonių neturi pasirinkimo ir ims tą, kas bus pigiausia“, – pasakojo D.Ulbikienė.

Pagal naujausius pakeitimus, kitą, kiek brangesnį kompensuojamąjį vaistą pacientas galės gauti, jeigu sutrinks pigiausio vaisto tiekimas. Moteris teigia, kad pacientai jaučiasi tiesiog kaip eksperimentiniai triušiai.

Kai politiniais sumetimais vieni reikiami vaistai išbraukiami iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo, moteris juos nusiperka pati.

„Sužinojus savo diagnozę prieš 17 metų aš keičiau viską – išėjau iš darbo, išmokau kitą profesiją, kuri mane maitina. Gali ir sirgti, ir dirbti – yra lankstūs darbo santykiai, prie kurių lengvai prisitaikau. Čia išimtis iš taisyklės, nes taisyklė yra labai gilus skurdas. Aš priklausau nefrologinių ligonių draugijai ir matau, kas vyksta. Žmonės sunkiai verčiasi, stebėtina, kad išgyvena“, – sakė D.Ulbikienė.

Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad naująja kompensuojamųjų vaistų tvarka ne tik bandoma sumažinti vaistų kainas, bet ir kovojama su korupcija, kai gydytojai vaistus esą išrašo farmacininkų įtakoti ar netgi papirkti. Pacientus toks gydytojų nuvertinimas žeidžia.

„Tai nesąmonė, melas. Aš sutikau mažai gydytojų, kurie nebūtų atidūs, kuriems ta profesija būtų ne pašaukimas ir kurie ateitų iš paskatų, kad gautų kyšį. Dauguma gydytojų dirba iš pašaukimo, jie nuoširdžiai nori padėti kitam žmogui. Kiekvienas gydytojas norėtų kuo geriausio, todėl pataria vartoti vieną ar kitą vaistą, kuris gal ir nėra kompensuojamas“, – sakė moteris.

Specialiųjų tyrimų tarnybos ataskaitoje skelbiama, kad valstybės išlaidos vaistams pastaruoju metu padidėjo.

Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento Vaistų kompensavimo ir kainodaros skyriaus vedėjo Tomo Alonderio komentaras:

Pacientės interviu minimas kompensuojamasis imunosupresantas konkrečiu prekiniu pavadinimu yra įtrauktas į 2019 m. III ketvirčio kainyną, kuris galioja nuo 2019 m. liepos 1 dienos. Paciento priemoka už šį vaistą, priklausomai nuo jo stiprumo, svyruoja nuo 1,11 Eur iki 1,61 Eur už pakuotę. Šio vaisto tiekimas sklandus, jo turi tiek didmeninio platinimo įmonės, tiek ir vaistinės.

Kito pacientės interviu minimo prailginto veikimo antimikrobinio vaisto gamyba buvo sutrikusi ir dvejus metus šis vaistas nebuvo tiekiamas į rinką ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Tačiau jau nuo šių metų birželio pabaigos jo tiekimas į Lietuvą atnaujintas, vaistas yra įtrauktas į 2019 m. III ketvirčio kainyną, galiojantį nuo 2019 m. liepos 1 d. Paciento priemoka už šį vaistą siekia 0,49 Eur. Lenkijos kompensuojamųjų vaistų kainyne pacientės minimo vaisto nėra.

SAM vykdoma vaistų kompensavimo politika padidino konkurenciją tarp vaistų gamintojų, kad jie konkuruotų vaisto kaina bei siektų tapti pigiausiu vaistu kainyne, įtrauktu tuo pačiu bendriniu pavadinimu. Didėjant konkurencijai atitinkamai mažėjo pacientų priemokos. Be to, buvo sutaupytos Privalomojo sveikatos draudimo (PSDF) lėšos, kurios gali būti skiriamos naujų inovatyvių vaistų kompensavimui ir vaistų prieinamumo gerinimui. 2018-2019 m. pradėta kompensuoti net 45 naujos veikliosios medžiagos sunkioms ligoms gydyti, taip pat padidinti kompensavimo lygiai, t. y. vaistai pacientams atpigo, pradėta kompensuoti daugiau medicinos pagalbos priemonių.

„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.