Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad pokyčiai skubiosios pagalbos srityje bus vienas svarbesnių elementų ruošiantis sveikatos įstaigų reformai.
„Kai kalbame apie patį svarbiausią žmogaus turtą – sveikatą – ir ypač ūmius atvejus, kai atsiranda reali grėsmė gyvybei, kiekviena detalė tampa svarbi, nes viskas matuojama auksinėmis valandomis ar net minutėmis.
Dėl šios priežasties turime siekti pačio efektyviausio galimo modelio, kad į didžiąsias ligonines kuo greičiau patektų tie pacientai, kuriems išties reikalinga kelių specialybių medikų pagalba, stacionarinis gydymas, kaip, pavyzdžiui, patyrusiems politraumą, insultą, infarktą ar susidūrusiems su kita grėsminga patologija“, – sakė A. Veryga.
Pasak ministro, ūmiai susirgę ar traumas patyrę žmonės, nesvarbu, gyvenantys didmiestyje ar mažame miestelyje, turėtų gauti vienodai kokybišką skubiąją pagalbą per įmanomai trumpiausią laiką. Siekiant šio tikslo, numatyta pagalbą pacientams teikti ne tik skubiosios pagalbos skyriuose (SPS), kaip dabar, bet ir teritoriniuose skubiosios pagalbos padaliniuose bei skubiosios pagalbos kabinetuose.
Anot ministro, besiskundžiantiems lėtinių ligų paūmėjimu, peršalusiems ar jaučiantiems kitus nežymius sveikatos sutrikimus pagalba turėtų būti teikiama jų gyvenamojoje teritorijoje, taip išvengiant ilgo laukimo didžiuosiuose SPS ir kartu atlaisvinant šių skyrių medikų rankas.
Naująjį skubios pagalbos aprašą rengusios darbo grupės pirmininko, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų direktoriaus medicinai ir slaugai doc. Kęstučio Stašaičio teigimu, būtinybę gerinti skubios pagalbos tinklo veikimą skatina tendencingai augantis skubios pagalbos poreikis.
„Žmonės net ir dėl menkiausių sveikatos sutrikimų kreipiasi į kitame miesto ar regiono gale įsikūrusių didžiųjų ligoninių SPS, kur kartais praleidžia ir po kelias valandas vien dėl to, kad tokiuose SPS apžiūros, diagnostinių procedūrų ir gydymo įstaigose pirmenybė teikiama sunkiausių būklių pacientams.
Dėl to gaištamas pacientui itin brangus laikas, o didžiųjų ligoninių SPS darbas apkraunamas atvejais, kuriuos žmonės galėtų per keliolika minučių išspręsti, pavyzdžiui, skubios pagalbos kabinete, įsikūrusiame čia pat, jo gyvenamajame didmiesčio mikrorajone ar provincijos miestelyje“, – sakė K.Stašaitis.
Tokiems atvejams spręsti numatyta alternatyva – skubiosios pagalbos kabinetai. Juose būtų teikiamos skubiosios medicinos pagalbos paslaugos pagal šeimos gydytojo kompetenciją.
Šių kabinetų atskirai steigti esą nereikėtų, jie galėtų veikti pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Kitose šalyse tokiuose kabinetuose pagalba teikiama 8, 16 ar 24 val. per parą, Lietuvoje – konkretų darbo laiką, atsižvelgęs į realų poreikį, nustatytų įstaigos vadovas.
Taip pat numatyta galimybė kurti teritorinius visą parą dirbančius SPS. Jie galėtų būti įsteigti tokioje vietoje, kad kiti daugiaprofilinės ligoninės padaliniai greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobiliu būtų pasiekiami ne ilgiau nei per valandą.
Pasak naujos tvarkos kūrėjų, tokie skyriai būtų kaip tarpinė grandis tarp skubiosios pagalbos kabinetų ir didžiųjų SPS. Juose dirbantys medikai galėtų suteikti pagalbą patyrusiems ne daugybinius sužalojimus, pavyzdžiui, išnirimus, patempimus, lūžius, taip pat galėtų stabilizuoti terapines būkles ir spręsti dėl tolimesnio gydymo poreikio.
