Nors reikalauta teisės aktų, kad moterys galėtų gimdyti namuose, nė viena pribuvėja nesikreipė, kad būtų oficialiai akredituota ir galėtų dirbti legaliai. Kodėl pogrindyje dirbančios pribuvėjos nelegalizuoja savo veiklos ir kodėl ligoninėse dirbančios medikės nesutinka priimti gimdymų namuose?
Akušerės nenori priimti gimdymų namuose
Akušerė Violeta į pasaulį priėmė daugiau kaip 8 tūkst. kūdikių. Ji yra priėmusi pakankamai savarankiškų gimdymų be gydytojo, todėl jai būtų leista prižiūrėti gimdymus namie.
Keliamus reikalavimus priimti gimdymus namuose atitinka vos kelios dešimtys akušerių, tačiau nė viena iš jų nesiryžta teikti paslaugų ne ligoninėse.
„Aš to nedarau, nes nėra saugu. Įstatymai neapgina akušerio namuose su gimdyve, jeigu kažkas atsitinka. Viskas gerai, jeigu gimdyvė pageidavo gimdyti namuose ir gerai baigiasi, o jeigu ne?“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė Akušerių asociacijos vadovė Violeta Staniulevičienė.
Patyrusi akušerė sako, kad niekada nežinai, ko gali laukti, todėl ir nesiryžta teikti paslaugų už ligoninės ribų.
„Visos įrangos, kurios gali prireikti, į namus neatsineši, reikia atskiro automobilio. Visos gaivinimo įrangos nepasiimsi. Yra kaukės, deguonies pagalvėlės, bet to gali neužtekti“, – sakė akušerė.
Licencijų neprašo
Nors gimdymą namuose legalizavęs įstatymas veikia nuo šių metų pradžios, iki šiol nė viena akušerė ir gydymo įstaiga neprašė licenzijos tokiai veiklai. O gimdyvės ir toliau gimdo namuose su pribuvėjomis. Vienas toks bandymas pagimdyti su pribuvėja namie rugpjūčio pabaigoje baigėsi kūdikio mirtimi.
„Jie nelegalūs dėl to, kad nė viena gydymo įstaiga neišsiėmusi licencijos teikti tokias paslaugas. Nė viena licencija nėra išduota. Tai nereikia spėlioti, jie legalūs ar nelegalūs. Viskas, kas vyksta be licencijos, yra nelegalu“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Ingula Rinkevičienė pribuvėjų amato mokėsi Meksikoje, patirties sėmėsi ir kitose šalyse. Tačiau ji negali legaliai priimti gimdymų, nes neatitinka valstybės keliamų reikalavimų. Ji baigusi dailės studijas. Tačiau nediplomuotų pribuvėjų Lietuvoje yra.
„Jos yra, tai faktas ir visi mes tai žinome. Norisi, kad jos turėtų gerą pasiruošimą. Akušerės nebūtinai žino viską, jei kalbame apie namus ir ligoninę, turi būti skirtingi paruošimai. Vokietijoje dvejus metus mokaisi bendros akušerinės praktikos, po to specializuojiesi ir paskui kitais metodais mokaisi“, – sakė Akušerijos meno ir meistrystės mokyklos įkūrėja I.Rinkevičienė.
Pribuvėjos Lietuvoje veikia tarsi pogrindyje, nė viena nepasakys atvirai: „Sveiki, aš pribuvėja.“ Tačiau gimdymo namuose šalininkai jas visas pažįsta ir vieni kitiems rekomenduoja.
„Jeigu žmogus savo srities profesionalas, jis profesionalas ir nesvarbu, ką baigęs ar nebaigęs. Pribuvėjų niekas neruošia, kiek pačios mokosi, tiek. Ir nuo moters priklauso, kuri pasirenka – kalbi ir matai, ką žmogus geba, ko ne. Profesionalas nebūtinai tas, kuris turi popieriuką. Gali nutikti, kad moteris rinksis žmogų, kuris artimesnis jos sielai ir nebūtinai žiūrės į popierių“, – sakė I.Rinkevičienė.
Žinios – iš lūpų į lūpas
Diplomuotos akušerės priimti gimdymų legaliai namuose nesiryžta, o pribuvėjoms drąsos netrūksta. Skaičiuojama, kad namuose kasmet gimsta 100-300 vaikų.
„Pribuvėjos profesionalumas gali būti įvertintas iš lūpų į lūpas. Žinokite, susitinkate su žmogumi ir jaučiatės saugiai. Lygiai tas pats su žmogumi, kuris yra gimdyme – moteris nori ir medicininio, ir emocinio saugumo. Esu dalyvavusi gimdymuose, buvo labai gražu, kaip akušerė pribuvėja dirba su moterimi, įsiklauso į ją, nepamiršta ir medicininių dalykų“, – pasakojo I.Rinkevičienė.
Įstatymu nustačius, kas gali, o kas ne, priimti gimdymą namuose, detaliai aptarus, kaip tai turi būti daroma, pribuvėjų amatas neišnyko.
„Ir tas reiškinys egzistuoja, nes neįvertina rizikos ir grėsmių, pasikliauna žmonėmis, kurie neturi galimybės suteikti pagalbą. Net jei tai ir bus medikas, jeigu nebus greitos galimybės nugabenti iki artimiausios gydymo įstaigos, jeigu kiltų komplikacijos – žmonės žaidžia su ugnimi ir gimdymai pasibaigia tragedijomis“, – sakė A.Veryga.
„Yra istorijos iš senų laikų – žmonės iš pribuvėjystės ir gimdymų namuose sėkmingai gyvena. Jos ne iš visiškai altruistinių paskatų daro. Tokių žmonių, kurie nori taip uždirbti, visada atsiranda“, – teigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas, gydytojas neonatologas Arūnas Liubšys.
Nelaimės atveju pribuvėjos slepiamos
Gimdyvės pribuvėjas dangsto net ir tais atvejais, kai gimdymas baigiasi vos per plauką nuo tragedijos arba netgi tragedija.
„Yra dangstomasi paaiškinimais, kad prasidėjo gimdymas, nespėjom atvažiuoti ir panašiai. Tai sąmoningumo trūkumas, nes prie nėščiųjų nepastatysime po prievaizdą. Dulų veikla gali sudominti tik Mokesčių inspekciją, kuri sužiūrės, ar ji sumoka mokesčius.
Nėščioji gali išvažiuoti į išvyką, sakys, kad nebuvo ryšio, negalėjau išsikviesti pagalbos. Kas nustatys, kai vaikas gimė, ar buvo prižiūrėtojas, ar ne“, – teigė A.Veryga.
„Turėjau skaudų atvejį. Buvo mano vedamuose mokymuose pora, jie pasakė, kad tai trečias nėštumas ir jie planuoja gimdyti namuose, nes yra nepatenkinti Lietuvos stacionarų darbu. Aš pasakiau, kad nerekomenduoju to daryti. Vėliau naktį sulaukiau skambučio: ką daryti, moteris kraujuoja, ji pati su manimi kalbėjo. Pasakiau, kad neteikiu tokių paslaugų telefonu, kvieskite greitosios medicinos pagalbą, nes kalbate labai rizikingus dalykus.
Ji buvo atvežta į Santaros klinikas, ta informacija spaudoje neatsidūrė, nors buvo be galo pavojingas atvejis, su dideliu klaustuku moters gyvybei. Vėliau, kaip profesionalas, nes jaučiausi įsipareigojusi, vedžiau tėvystės mokymus, skambinau, klausiau, kaip jaučiasi, kaip pogimdyvinis laikotarpis, ar galėtumėte papasakoti, išviešinti savo atvejį, kad ne visada gimdymai namuose yra saugūs, iki galo kompetencijų tie žmonės neatlieka, ar jus palydėjo į stacionarą, ar buvo su jumis ta pribuvėja.
Atsakymas buvo: “Ne, mes atvykom kartu su vyru, bet aš nenorėčiau to viešinti, nes tas žmogus puikiai dirba savo darbą.“ Tai čia kyla klausimas, jeigu taip pasielgtų medikas stacionare, tikrai tokio atsakymo nebūtų, nes jam būtų iškelta byla“, – pasakojo Akušerių sąjungos atstovė Ieva Girdvainienė.
Nesutaria, kur gimdyti saugiau
Tarp akušerių ir pribuvėjų vyksta tarsi nematomas karas. Bent jau tokio karo dundesius sako jaučiantys medikai. Kritikos strėlės lekia į jų pusę, o štai gimdymai namuose aukštinami.
Gimdžiusieji namuose socialiniuose tinkluose dalijasi savo patirtimi ir gražiomis šeimų nuotraukomis. Čia su savo šeima ir ne vienas garsus žmogus, tarp jų – socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
O štai kūdikių susilaukę ligoninėje savo teigiama patirtimi viešai nesidalija ir gimdymo neromantizuoja.
„Gal čia yra ne apie tai, kaip moterys nebijo gimdyti su pribuvėjomis. Gal klausimas labiau būtų apie tai, kodėl moterys labiau bijo gimdyti ligoninėje. Tiek gimdymai namuose, tiek dulos, gimdymo planai – visa tai yra simptomai sistemos, kuri serga. Jeigu pažiūrėsime, namuose gimdančios moterys statistiškai dažniausiai turi aukštąjį išsilavinimą ir didesnių negu vidutinių pajamų.
Jeigu jos, tikėtina, yra protingos ir racionalios, tai kodėl jos nesirenka kvalifikuotos pagalbos, jeigu ji tikrai yra tokia gera ir kvalifikuota. Galbūt tai, ką jos patiria stacionare, nėra pagalba arba nėra taip kvalifikuota“, – sakė Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos vadovė Laima Steponavičienė.
Anot Laimos, ligoninėse moterys patiria tiek neigiamos patirties, kad antro ar trečio vaiko nebesiryžta gimdyti valdiškoje įstaigoje.
„Pavyzdžiui, yra manevras, kai gimdymo metu spaudžiamas moters pilvas. Pasaulinė sveikatos organizacija jį yra priskyrusi prie nerekomenduojamų, o mūsų stacionaruose jis vis dar taikomas. Tokių pavyzdžių yra daug“, – sakė L.Steponavičienė.
„Kažkas paleidžia antį, kad ligoninėje gimdyti nesaugu. Būdamas darbo grupės nariu, mano uždavinys yra surinkti literatūrą, kuri palygina pavojus, kylančius namuose ir ligoninėje. Sakoma, kad net ir planiniam gimdymui, gimdymų namuose mirtingumas yra du kartus didesnis negu gimdant ligoninėje. Kas sako, kad nesaugu ligoninėje, meluoja ir skleidžia klaidingą informaciją“, – teigė A.Liubšys.
Teigiama, kad stacionare gimdymai dar vis skatinami ne vien dėl medicininių priežasčių, o štai gimdant namuose viskas paliekama savieigai. Tai vienas iš argumentų, kodėl moterys renkasi gimdyti namie.
„Jeigu kalbame, kad kažkokie gydytojai daro ne taip, kaip moteris nori, tai pirma reikia apsvarstyti konkrečią situaciją. Gal gimdymas buvo skatinamas dėl to, kad vaisiaus būklė blogėjo, dėl to reikėjo skubiai vaisių gelbėti. Galima neskatinti ir leisti, kad vaisius žūtų mamos gimdoje. Esu tikras, daug metų dirbau su naujagimiais ir bendraudamas su mūsų kolegomis akušeriais ginekologais, galiu absoliučiai pasakyti, kad nė vienas neskatins gimdymo, jei tam nėra priežasčių.
Anksčiau gal buvo situacija tokia, kad daugiau piktnaudžiaudavo skatinimais, nes darbo laikas baigiasi, gal nori kažkur suspėti, bet dabar tikrai tokių dalykų nebėra. Aišku, už visą Lietuvą negaliu kalbėti, bet mūsų Vilniaus centre situacija tikrai yra visiškai pasikeitusi, lyginant su tuo, kas buvo prieš 20 metų“, – sakė A.Liubšys.
Gali pasirodyti, kad medikai ir gimdymo namie šalininkai apie gimdymo saugumą kalba tarsi skirtingomis kalbomis, jų argumentai skiriasi kaip diena ir naktis.
„Ne tik namuose miršta, bet ir ligoninėse, tiesiog niekas apie tai nekalba. Pasakoma, kad padaryta viskas, kad įmanoma, o kai namuose tai įvyksta, yra pilkoji zona. Tada daug paprasčiau mitus kurti, kad namuose nesaugu. Bet iš tikrųjų yra daugybė tyrimų padaryta, kad jeigu yra profesionalas šalia, tai išeitys yra praktiškai identiškos“, – sakė I.Rinkevičienė.
Neužtikrina naujagimio teisių
Gimdymą legalizavusios šalys gimdyti namuose leidžia tik tais atvejais, kai nėštumas sklandus, tuo tarpu ligoninėse gimdo moterys, kurių nėštumas tiek sklandus, tiek komplikuotas, kai tai nustatoma iš anksto. Tačiau medikai sako, kad jie viešai plakami net ir tais atvejais, jeigu gimdyvės nėštumas buvo ypač sunkus, o pribuvėjos dangstomos net ir tada, kai pritrūksta elementarios kompetencijos.
„Jeigu vaikas žūsta namuose, tai pribuvėjos išgaruoja, jų nebelieka ir tėvai slepia, nesako, kas ji. Dažniausiai aktyvūs dalyviai kažkur dingsta“, – teigė A.Liubšys.
Medikai sako, kad gimdymo metu turi būti paisoma ir naujagimio teisė gimti saugiai.
„Už vaikus šiuo atveju atsako tėvai. Jeigu tėvai priima netinkamus sprendimus ir pakenkia vaiko sveikatai, jie pažeidžia vaiko teises, nes vaikas nenorėtų, kad taip atsitiktų“, – sakė A.Liubšys.
„Tai, aišku, atrodys žiauriai, bet kiek žinau, žmogaus teisės pradės galioti nuo jo gimimo. Man atrodo Strasbūras netgi yra išaiškinęs, kad vaisius – vaikas iki gimimo – nors turi savo teises ir yra ginamas įvairiais kitais keliais, tačiau tokiu atveju, jeigu iškiltų klausimas tarp mamos teisių ir negimusio vaiko teisių, šioje vietoje dar turi galioti mamos teisės“, – sakė L.Steponavičienė.
Gimdymo stacionarai dažniausiai priekaištų sulaukia ne dėl medicininių paslaugų kokybės, bet dėl atjautaus bendravimo stokos. Taip pat dėl esą perteklinių intervencijų. Net pačios akušerės socialiniuose tinkluose dalijasi gimdyvių neigiama patirtimi ir siekia atsikratyti nuo senų laikų dar užsilikusio bendravimo stereotipo.
„Manau, kad Lietuvos akušerijos sistemoje moterys vengia stacionaro dėl tam tikrų priežasčių. Gal neužtikriname jaukių sąlygų, gal per mažai paimame už rankos. Nors pati pagalba geriau suorganizuota, puikiai dirba komandos, galima rinktis – gimdyti su akušere arba tik ginekologu. Kviečiame ir dulas, jos dalyvauja, kad palaikytų.
Bet turbūt visuomenė girdi baugias istorijas, kad žvilgsnis piktesnis ir tas šaukštas deguto sugadina. Tuomet galvoja, kad stacionare bus blogai, o namuose aš jausiuosi saugi“, – teigė I.Girdvainienė.
Dulos padeda emociškai
Dėmesio gimdyvei stoką bando užpildyti dulos, kurios paslaugas pradėjo teikti prieš kiek daugiau nei penkerius metus. Jos pačios sako, kad paklausa auga šuoliais, šiuo metu dulų asociacija vienija 40 dulų, dar 20 mokosi. Neaišku, kiek dulų nepriklauso asociacijai.
„Dulų poreikis atsirado dėl to, kad gimdymas yra daug sričių apimantis įvykis – ne tik vaiko pagimdymą, bet ir savęs vertinimą, tai įvadas į motinystę. Gimdymas daro didelę įtaką ir mes negalime nuneigti jo medicininės pusės. Būtent to mums dabar ir reikia: prisiminti, kad tai apima ir žmogaus emocijas ir jos nėra antrinės“, – teigė Dulų asociacijos pirmininkė Lina Gabrijolavičienė.
Dulos save vadina papildomomis akušerių rankomis arba padėjėjomis.
„Akušėrė atsakinga už kūdikio priėmimą ir už medicininę dalį, o dula atsakinga už moterį, jos savijautą. Dulos yra tam, kad bendrautų su moterimi, žiūrėtų jai į akis, vandens paduotų“, – sakė L.Gabrijolavičienė.
Ne visos dulos laikosi nustatytų ribų. Mirtimi pasibaigusį gimdymą namuose bandė priimti dula, tiesa, ji turėjo ir akušerio išsilavinimą, bet neturėjo reikiamos patirties. Iš dulų asociacijos moteris buvo pašalinta dėl to, kad nesilaikė duloms privalomų taisyklių, tačiau tai jos nesustabdė. Gal sustabdys kūdikio mirtis.
Tik paradoksas, kad daugiausia atsakomybės gimdymo metu už kūdikio ir motinos sveikatą ir gyvybę turintys gydytojai, o ypač akušerės, toli gražu neuždirba tiek, kiek pribuvėjos ar dulos.
Pribuvėjos savo įkainių neskelbia, o štai dulų paslaugų kainos viešos. Konsultacijos iki gimdymo ir pokalbis po gimdymo – 350 eurų, lydėjimas į ligoninę – 200 eurų, papildomos konsultacijos – nuo 15 eurų valanda. Iš vienos gimdyvės dula gali uždirbti mažiausiai 500-600 eurų. Tiek negauna Šiaulių ligoninėje dirbanti akušerė per mėnesį. Trečio lygio ligoninėse akušerės uždirba kiek daugiau.
