Dvi svarbiausios priežastys, trukdančios įveikti kraujo vėžį

Lietuvoje kasmet kraujo vėžiu suserga apie 1500 žmonių. Susirgusiems kraujo vėžiu ne visada padeda gydymas vien vaistais (chemoterapija, imunoterapija), daliai jų gali padėti tik donoro kaulų čiulpų transplantacija.

Kaulų čiulpų donorystė gali padėti išgelbėti gyvybę.<br>123rf nuotr.
Kaulų čiulpų donorystė gali padėti išgelbėti gyvybę.<br>123rf nuotr.
Kaulų čiulpų donorais gali tapti tik ne vyresni kaip 35 metų asmenys, vyresni taip pat raginami dovanoti kraujo.<br>123rf nuotr.
Kaulų čiulpų donorais gali tapti tik ne vyresni kaip 35 metų asmenys, vyresni taip pat raginami dovanoti kraujo.<br>123rf nuotr.
Seimo narė Aušrinė Armonaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimo narė Aušrinė Armonaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Sep 19, 2019, 10:44 AM, atnaujinta Sep 19, 2019, 10:55 AM

Deja, kaip pastebėjo Seimo narė, Sveikatos reikalų komiteto narė Aušrinė Armonaitė, Lietuvoje sergantieji kraujo vėžiu susiduria su dviem pagrindiniais iššūkiais – vis dar palyginti negausiu negiminingų kaulų čiulpų donorų registru ir nepakankamu sveikatos sistemos finansavimu.

„Išties mažai kas žino (aš ir pati tai neseniai sužinojau), kad į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą galima įsirašyti tik iki 35-erių metų. Taigi tai yra pirmiausiai ir jaunosios kartos žmonių pilietiškumo, ir bendruomeniškumo klausimas yra kalbėti apie tai“, – Seime vykusioje spaudos konferencijoje pastebėjo A.Armonaitė.

Seimo narė pridūrė: „Lietuvos kaulų čiulpų donorų registre yra kiek daugiau nei 12 tūkst. donorų, tai yra gerokai per mažai norint laiku surasti tinkantį donorą sergantiems pacientams. Tai gerokai mažiau nei Skandinavijos ar Vakarų Europos valstybėse, į kurias lygiuojamės“.

Po donorystės bėgo maratone

A.Armonaitė pastebėjo, kad įsitraukti į kaulų čiulpų donorų registrą yra labai paprasta – nereikia net duoti kraujo. O pati procedūra nėra tokia skausminga, kaip žmonės įsivaizduoja.

Tai patvirtino ir trijų vaikų tėtis Sigitas Pašakinskas, kuris yra kaulų čiulpų donoras. Kaip sakė donoras, kaulų čiulpų donacija, priešingai nei jis pats anksčiau manė, nėra labai skausminga procedūra. Tačiau po procedūros donorui reikia kelias valandas pagulėti. Po transplantacijos donorui kurį laiką būna leidžiami vaistai.

Po procedūros donoro organizmas pakankamai greitai atsistato. Tai įrodo S.Pašakinsko pavyzdys. Netrukus po to, kai nepažįstamai pacientei dovanojo savo kaulų čiulpus, vyras sėkmingai nubėgo maratoną.

Kam tiksliai padėjo savo kaulų čiulpais, S.Pašakinskas nežino, nes tokia negimininga donorystė privalo būti anonimiška.

Jei ne brolis, būtų neišgyvenusi

Kokia svarbi yra kaulų čiulpų donorystė, puikiai žino jauna mama Raminta Vilkevičienė. Būdama vos 33 metų ji susirgo ūmia leukemija.

„Pirmoji bloga žinia buvo, kad liga išties grėsminga ir be kaulų čiulpų transplantacijos neišgyvensiu. Bet, ištyrus šeimos narius, paaiškėjo, kad du broliai tinkami man donuoti kaulų čiulpus“, – džiaugėsi moteris.

R.Vilkevičienei buvo sėkmingai atlikta kaulų čiulpų transplantacija, kuri, pasak moters, nebuvo sudėtinga. Jai tiesiog į veną perpylė mažytį maišelį brolio paaukoto kraujo.

Praėjus 18 dienų po transplantacijos moteris buvo išleista namo, o 26-ą dieną Vingio parke jau važinėjo riedučiais.

Tiesa, po metų liga sugrįžo ir prireikė dar vienos transplantacijos, bet R.Vilkevičienės brolis seseriai vėl dovanojo savo kaulų čiulpus.

Vyresni nei 35 metų raginami aukoti kraujo

Ieva Drėgvienė, asociacijos „Kraujas“ pirmininkė, sakė, kad rudenį minimos kraujo ligų žinomumo dienos, todėl padaugėja informacijos sklaida apie šias ligas.

„Mums labai svarbi gydytojų kompetencija, kuri Lietuvoje yra labai aukšta, turime puikius gydytojus, dedančius visas pastangas, kad žmogus pasveiktų.

Taip pat labai svarbus ir visuomenės palaikymas, kad žmonės registruotųsi į kaulų čiulpų registrą. Beje, žmonės, kurie yra vyresni nei 35 metų, gali taip pat padėti sergantiems kraujo vėžiu pacientams, donuodami kraują, nes sergantiems dažnai reikia kraujo transfūzijų“, – paragino I.Drėgvienė.

Anot asociacijos „Kraujas“ vadovės, didžiausia bėda Lietuvoje yra vaistų prieinamumas. Dalis vaistų, galinčių išgelbėti sergančių onkologinėmis ligomis gyvybes, Lietuvoje, deja, nėra finansuojami.

Anot Seimo narės A.Armonaitės, medicinai ir mokslui sparčiai žengiant į priekį, turime savo sveikatos sistemos finansavimą paruošti taip, kad užtikrintume efektyviausių ir inovatyviausių vaistų kompensavimą sergantiems pacientams.

„Turime galvoti ne tik apie dabartį ar artimiausią ateitį, bet ir gera dešimtimi metų į priekį“, – pabrėžė A.Armonaitė.

Pacientų daugėja

VUL Santaros klinikų gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas pastebėjo labai ryškią tendenciją, kad pacientų daugėja. Taip yra ne todėl, kad daugėja naujų susirgimo atvejų, bet todėl, kad vis daugiau pacientų išgyvena ir vis dažniau sėkmingai kontroliuojama jų liga.

Anot gydytojo, du pagrindiniai veiksniai, leidžiantys sėkmingai kontroliuoti ligą, yra vaistų ir naujų technologijų prieinamumas bei donorai. Aišku, svarbi yra ir gydytojų kompetencija.

„Norėčiau pasidžiaugti, kad lietuviškas donorų registras, nors nėra didelis, bet greitai auga. Per metus jis padidėja 10-11 proc., tai yra maždaug tūkstančiu“, – sakė V.Pečeliūnas, pridūręs, kad Lietuvoje vis dar per mažai kaulų čiulpų donorų, ypač palyginti su kitomis šalimis.

Gydytojas išreiškė ypatingą susižavėjimą negiminingais donorais, kurie dovanoja savo kaulų čiulpus nepažįstamiems žmonėms. Ypač daug kaulų čiulpų Lietuvos pacientams donuoja užsienio piliečiai. Beje, dalis donorų iš Lietuvos kaulų čiulpus donuoja kitų šalių ligoniams.

Nors mūsų šalies pacientus neretai savo dovanotais kaulų čiulpais gelbsti užsienio šalių piliečiai, gydytojas hematologas sakė, kad žymiai geriau būtų, jeigu daugiau donorų būtų iš Lietuvos dėl genetinių ir logistinių priežasčių. Juk Lietuvos donorų dovanotus kaulų čiulpus tos pačios šalies piliečiui galima transplantuoti žymiai greičiau.

Gydytojas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuva patenka į šalių, kurios blogiausiai finansuoja sveikatos apsaugos sistemą, trejetuką. Todėl dalis naujausių technologijų ir vaistų mūsų pacientams nėra prieinami.

Taigi medikas ragino politikus renkančius piliečius atsižvelgti ir į tai, kaip jų išrinktieji žiūri į sveikatos apsaugą.

Įsitraukti į donorų registrą yra labai paprasta

Norint tapti donoru, nebereikia duoti savo kraujo – siekiant palengvinti ir pagreitinti donorų registracijos procesą, Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, jau kurį laiką potencialūs donorai registruojami naudojant paprastą metodą, kai specialiu nedideliu pagaliuku (pakrapštuku), kurio gale yra švelnus šepetėlis, paimama asmens vidinės žando gleivinės ląstelių.

Ant šepetėlio lieka žando gleivinės ląstelių, iš kurių padaromas to paties žmogaus leukocitinių antigenų (toliau – ŽLA) tyrimas, kaip ir iš kraujo mėginio. ŽLA tyrimas yra pagrindinis parametras, kuriuo remiantis pacientams parenkami donorai.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.