41-ąją šių metų savaitę (2019 m. spalio 7-13 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 64,4 atv./10 tūkst. gyventojų. Praėjusiais metais tuo pačiu metu sergamumas buvo panašus – 64,8 atv./10 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 41-ąją savaitę registruotas Telšių administracinėje teritorijoje – čia susirgo 575 asmenys (sergamumo rodiklis 10 tūkst. gyventojų – 43,9).
Didžiausias sergamumas – Kauno administracinėje teritorijoje. Per savaitę registruoti 3982 ligos atvejai (sergamumo rodiklis 10 tūkst. gyventojų – 70,9).
Praėjusią savaitę dėl gripo hospitalizuoti du vaikai.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus pripažįsta kaip veiksmingiausią gripo specifinę profilaktikos priemonę. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripo virusas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų.
Dažniausios gripo komplikacijos: plaučių uždegimas, sinusitas, miokarditas (širdies raumens uždegimas), gali išsivystyti inkstų uždegimas ar sutrikti smegenų funkcijos. Vyresniems žmonės gali paūmėti lėtinės ligos.
Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens–žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai, kovai su gripo virusu.
Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?
• 65 m. ir vyresniems asmenims;
• nėščiosioms;
• asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis,
lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Pajutus pirmuosius gripo simptomus rekomenduojame kreiptis į savo šeimos gydytoją. Norėdami apsaugoti savo ir aplinkinių sveikatą, rekomenduojama likti namuose ir neužsiimti savigyda.
