Specialistai neabejoja, kad dalies šių mirčių galėjo nebūti, jeigu visuomenė aktyviau skiepytųsi.
Deja, Lietuvos skiepijimosi nuo gripo apimtys yra neprastai mažos.
Kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse visų visuomenės narių skiepijimo apimtys siekia ir 80 proc. Lietuvoje, deja, nesiekia ir 10 procentų.
Siūlo nemokamai skiepyti ir vaikus
Vangiai skiepijasi net ir rizikos grupėms priklausantys visuomenės nariai.
Pagal asmenų, patenkančių į rizikos grupes, skiepijimą mus lenkia ne tik Vakarų Europos ir Skandinavijos šalys, bet ir Rumunija.
Siūloma išplėsti galinčių skiepyti specialistų sąrašą
Šiuo metu nemokamai Lietuvoje skiepijamos penkios grupės asmenų, priskiriamų didesnei rizikos grupei: besilaukiančios moterys, sergantieji lėtinėmis ligomis suaugusieji ir vaikai, medicinos darbuotojai (ne tik gydytojai, bet ir slaugytojai bei jų padėjėjai), socialinių globos ir slaugos įstaigų gyventojai ir asmenys nuo 65 metų.
O štai kaimyninėje Latvijoje, kaip pastebėjo Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja daktarė Inga Ivaškevičienė, nuo šių metų valstybės lėšomis skiepijami ne tik lėtinėmis ligomis sergantys, bet ir sveiki vaikai nuo pusės iki 2 metų.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja netgi nemokamų skiepų apimtis išplėsti dar labiau: valstybės lėšomis skiepyti sveikus vaikus iki 5 metų. Taip konstatavo spaudos konferencijoje „Kiek kainuoja gripas ir jo komplikacijos?“ dalyvavę specialistai.
Aktyviausiai skiepijasi senjorai
Šiemet dėl išaugusio poreikio Lietuvos Valstybinė ligonių kasa nupirko daugiau vakcinų nuo gripo negu pernai. Jų nupirkta už beveik 900 tūkstančių eurų. Tai – nemaža suma, bet, kaip pastebėjo specialistai, gripo ir peršalimo ligų gydymas kainuoja dar brangiau. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šių lygų gydymas per metus kainuoja 25 mln. eurų.
Šiemet pirktos tik keturvalentės vakcinos. Kaip paaiškino daktarė I.Ivaškevičienė, į keturvalentę vakciną įeina keturių tipų antigenai, todėl ji yra veiksmingesnė. Būtent tokią vakcinos sudėtį rekomenduoja ir PSO.
T.Bauro nuotr.
Tai, kad šiemet iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų užpirktos keturvalentės gripo vakcinos, Daiva Razmuvienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja, pavadino žingsniu į priekį.
Visgi skiepijimosi nuo gripo apimtys Lietuvoje vis dar yra tragiškai mažos.
Kaip pastebėjo D.Razmuvienė, net aktyviausiai besiskiepijanti visuomenės grupė – senjorai, kuriems skiepai nuo gripo priklauso nemokamai, Lietuvoje sudaro vos 20 procentų, kai pasiskiepijusių turėtų būti 75 procentai, kad susidarytų visuotinis imunitetas.
„Pagal senjorų pasiskiepijimo apimtis, Europos Sąjungoje esame tik ketvirti nuo galo“, – reziumavo gydytoja D.Razmuvienė.
T.Bauro nuotr.
Tiesa, pernai senjorų skiepijimo apimtys kiek išaugo. Praėjusį sezoną nuo gripo buvo paskiepyta net 2 tūkstančiais daugiau vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių, negu užpernai.
Pagal besilaukiančių moterų skiepijimo nuo gripo apimtis patenkame į ES dešimtuką. Kasmet pasiskiepija iki 1000 nėščių moterų, praėjusiais metais, tiesa, jų buvo paskiepyta 200 mažiau.
Tačiau specialistus liūdina faktas, kad net ir į rizikos grupę patenkantys medicinos darbuotojai (ne tik gydytojai, bet ir slaugytojai bei jų padėjėjai) skiepijasi vangiai. Pernai jų pasiskiepijo 1,5 tūkstančio kartų mažiau nei užpernai. Maža to, kai kurie medikai net nuteikinėjo savo pacientus prieš skiepus.
Įrodymus interpretuoja savaip
Santaros klinikų Vidaus ligų centro direktorius profesorius Virginijus Šapoka įspėjo, kad gripas pralaužia apsauginius barjerus, todėl neretai komplikuojasi įvairiomis ligomis. Gripo komplikacijos gali būti sunkios – pradedant plaučių uždegimu, baigiant – kraujo užkrėtimais. Tokių komplikacijų gydymas labai sudėtingas, jos gali baigtis ir mirtimi.
Profesoriaus teigimu, komplikacijos dažniausiai kyla sergantiems lėtinėmis ligomis, neretai – nėščiosioms, kurių organizmą sekina nėštumas, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms.
Norint išvengti gripo komplikacijų, svarbu skiepytis nuo šio viruso ir šviesti visuomenę, ypač gydytojus apie skiepų naudą.
„Kartais tuos įrodymus apie skiepų naudą medicinos personalas interpretuoja savaip“, – pastebėjo V.Šapoka.
Reakcijos į skiepus – nežymios
Žmonės pastebi, kad kartais net ir pasiskiepijus vis tiek susergama gripu. D.Razmuvienė neneigė, kad taip nutinka, tačiau paprastai esą pasiskiepijus nuo gripo komplikacijų nemirštama.
Specialistė priminė, kad būtina skiepytis kasmet, kitaip nuo gripo viruso, gyvenančio laukiniuose paukščiuose, nepasisaugosime.
Nors naująjį sezoną aplinkoje gali cirkuliuoti tie patys gripo virusai su tais pačiais potipiais, kaip ir prieš tai buvusį, nuo praėjusio sezono skiriasi jų padermės. Štai kodėl kasmet skiepytis reikia iš naujo.
T.Bauro nuotr.
Pasidomėjus, ar gripo skiepai sukelia šalutinių reakcijų, gydytoja I.Ivaškevičienė sakė, kad jų būna, bet paprastai jos esti nedidelės.
„Gripo vakcina yra negyvai. Tai – saugi ir veiksminga vakcina. Pasiskiepijus gali prasidėti karščiavimas, dūrio vieta parausti, paskaudėti, gali apimti panašūs pojūčiai, kokie būna prieš ligą. Bet tos reakcijos yra kur kas švelnės, negu į infekciją, o pojūčiai – trumpalaikiai“, – sakė daktarė.
Gydytoja D.Razmuvienė papildė kolegę statistiniais duomenimis, kad pranešimų apie reakcijas į gripo skiepą būna vos 1-2 per metus.
Susiję straipsniai
Siekia įteisinti skiepus vaistinėse
Gripo sezonas šiemet paskelbtas spalio 30 dieną. Praėjusią savaitę kliniškai gripas diagnozuota 33 žmonėms. Gripo epidemija paprastai būna sausį-vasarį.
Praėjusį sezoną sergančių gripu buvo 17 proc. mažiau, palyginti su prieš tai buvusiu. Peršalimo ligų buvo 8 procentais mažiau, negu praėjusį sezoną, bet numirė 10 žmonių daugiau, negu užpernai.
Pasiskiepyti nuo gripo galima beveik 500 gydymo įstaigų visoje Lietuvoje.
Paprastai nuo gripo Lietuvoje būdavo skiepijama jau nuo rugpjūčio. Šiemet pirmosios vakcinos Lietuvą pasiekė spalio vidury, kas, anot D.Razmuvienės, yra gerai, nes lėtinėmis ligomis sergančiųjų arba senjorų imuninė sistema geba išlaikyti antikūnus pusę metų. Taigi, kai skiepijamasi nuo spalio vidurio, išaugus sergamumui gripu sausį-vasarį, antikūnai tebebūna išlikę.
„Dabar išleistos ir JAV, ir Europos, ir PSO rekomendacijos, kad skiepijimai turi būti pritraukti arčiau gripo sezono pakilimo, kuris Lietuvoje būna sausį-vasarį. Todėl skiepytis dabartiniu metu yra tikrai pats optimaliausias laikas“, – paaiškino specialistė.
Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija žurnalistams pranešė apie siekį įteisinti, kad sveikus pacientus galėtų paskiepyti ir akušeriai bei slaugytojai, taip pat vaistininkai vaistinėse. Taip tikimasi sumažinti eiles pas šeimos gydytojus ir jų darbo krūvį.