„Per pastaruosius penkerius metus nusižudė du mano kolegos psichiatrai. Dar keturi bandė žudytis“, – sukrečiančią tiesą atskleidė Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Aidana Lygnugarytė-Grikšienė, skaičiusi pranešimą Jaunųjų gydytojų asociacijos ir Jaunųjų psichiatrų asociacijos viešoje diskusijoje apie Lietuvos medikų psichikos sveikatą „Daktare, kaip jaučiatės?“
Diskusijos metu paaiškėjo ir daugiau nerimą keliančių faktų: medikai kur kas dažniau nei kitų specialybių atstovai kenčia dėl profesinio perdegimo sindromo. Dėl to ne tik prastėja jų darbo kokybė ir atsiranda neigiamas požiūris į aplinkinius – kolegas ir pacientus, bet ir medikai labiau linkę galvoti apie emigraciją. Dar blogiau – perdegimas skatina galvoti apie savižudybę. Ne vienas tyrimas parodė, kad medicinos darbuotojai kur kas labiau linkę pakelti prieš save ranką.
Konferencijos vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia:
Pusė apklaustųjų patyrė emocinį išsekimą
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų gydytoja rezidentė Gintarė Kasparavičė diskusijos metu papasakojo apie jos tyrinėtą skubios medicinos pagalbos darbuotojų perdegimo sindromą. Skubios medicinos pagalbos darbuotojai yra viena iš grupių, kuri, kalbant apie medikų problemas, dažnai nepelnytai lieka pamiršta.
Tyrimo metu buvo apklausti 88 skubiosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurių 15 buvo medicinos gydytojų, 34 – paramedikai, likę – slaugos specialistai.
Kadangi greitosios medicinos pagalbos stotyse dirba daugiau moterų, natūralu, kad tarp apklaustųjų dauguma apklausos dalyvių buvo moterys. Dauguma darbuotojų yra dirbančių po 24 val. per parą.
Apklausa parodė, kad net 50 proc. apklaustųjų prisipažino patyrę emocinį išsekimą, 17 procentų – aukšto laipsnio. Rezultatai nepriklausė nuo lyties, amžiaus ar darbo valandų per parą kiekio.
76,1 proc. apklaustųjų dėl perdegimo sindromo pasireiškė aukšto laipsnio depersonalizacija – neigiamas požiūris į aplinkinius: kolegas ir pacientus. Statistiškai dažniau depersonalizacija pasireiškė jaunesniems nei 45 metų medicinos darbuotojams.
40,9 proc. apklaustųjų jautė vidutinio laipsnio profesinių siekių sumažėjimą: bejėgiškumą, pojūtį, kad trūksta kompetencijos ir pan.
Labiau linkę emigruoti
Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoja gydytoja Jurgita Sejonienė atkreipė dėmesį į tai, kad perdegimas, kaip ir medikų mobingas (ilgą laiką darbe vykstantis žeminimas) pasaulyje nėra naujai atrasta problema. Šie reiškiniai nagrinėjami dar nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio.
„Europos Sąjungoje per metus ši problema sveikatos apsaugai kainuoja 20 milijardų eurų. Dėl medikų perdegimo kenčia ne tik perdegę medikai, bet ir jų pacientai, nes blogėja medicinos darbuotojų darbo kokybė“, – pastebėjo J.Sejonienė.
Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad dažniausiai dėl pervargimo kenčia 30–50 metų medikai, dažniau gydytojai, nei slaugytojai.
Anot J.Sejonienės, nuo perdegimo sindromo kenčiantys medikai yra labiau linkę emigruoti. Tai parodė ir Lietuvoje atliktas tyrimas. 42 procentai apklaustųjų medikų prisipažino, kad emigruotų, jeigu tik leistų galimybės, o 28,5 proc. sakė gailisi, kad jau anksčiau neemigravo.
Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad labiausiai perdegimo sindromas paplitęs tarp Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų. Čia su perdegimu susidūrė 77 proc. medikų. Rajonuose „perdegusių“ medikų yra iki 53 proc.
Turbūt nieko nestebina tyrimo išvada, kad kuo didesnis yra medikų darbo krūvis, tuo sunkesnis yra perdegimas.
Mobingą patyrė daugiau kaip pusė
J.Sejonienė aptarė ir kitą pastaruoju metu ypač dažnai viešojoje erdvėje linksniuojamą problemą – medikų mobingą.
„Tai nėra vienkartinis įžeidimas. Tai – ilgalaikis ir sistemingas psichologinis teroras. Viena iš pirmųjų mobingo tyrinėtojų išskyrė 45 elgesio sutrikimus, identifikuojamus, kaip mobingas“, – sakė pranešėja.
Lietuvos medikų sąjūdis paskelbė internete anoniminę apklausą apie tai, ar gydytojai darbe susiduria su mobingu. Vos per porą valandų į anketos klausimus atsakė 1272 medikai. Tiesa, dėl kritikos, kad į apklausą buvo neįtraukta labai didelė grupė medikų – rezidentai, ji buvo sustabdyta, bet po poros savaičių ją, šį kartą patobulintą, ketinama atnaujinti.
Vis tik jau pirmosios anketos rezultatai parodė, kad pusė respondentų buvo didžiųjų šalies miesto ligoninių darbuotojai. Iš dalyvavusių apklausoje, 53 procentai prisipažino patyrę mobingą. 50 proc. tokius pažeminimus patyrė iš vadovybės.
Medikai prisipažino, patyčių patiriantys ne tik iš vadovų, bet ir vieni iš kitų, taip pat iš pacientų, dažnai keliančių nepagrįstų lūkesčių medicinos personalui.
Apie savižudybę pagalvojo trečdalis studentų
Su perdegimu, mobingu ir visomis neigiamomis šio reiškinio pasekmėmis medikai susiduria dar universiteto suole.
Tai parodė Lietuvos medicinos studentų asociacijos narės 5 kurso medicinos studentės Ignės Balsytės pristatytas tyrimas, kaip medicinos studentai išgyvena perdegimo sindromą, kurį į ligų klasifikaciją atskirai įtraukė ir Pasaulio sveikatos organizacija.
Anot I.Balstytės, kol kas duomenų apie medicinos studentų perdegimo sindromą dar nėra daug, bet jų daugėja. Vis tik ir turimi duomenys aiškiai rodo, kad problema egzistuoja.
Medicinos studentai studijų metu patiria didžiulį šeimos narių, dėstytojų, kurso arba grupės draugų spaudimą, pagaliau – kelia didelius reikalavimus sau patiems kuo daugiau padaryti, kuo geriau mokytis, nemesti studijų, kas lemia perdegimą.
„Kodėl svarbu kalbėti apie medicinos studentų perdegimą? Nes dėl to daugėja studijas metančių studentų. Fizinis ar emocinis pervargimas trukdo paruošti gerus specialistus. Be to, reikia skirti daugiau išlaidų perdegimo sindromams kompensuoti“, – pastebėjo I.Balsytė.
Studentė įvardijo ir kitą svarbią priežastį, kodėl būtina kalbėti apie būsimųjų medikų pervargimą. 1416 biomedicinos studentų apklausa parodė siaubingą dalyką – net trečdalis apklaustųjų pagalvojo apie savižudybę!
Tarp medikų depresija yra kur kas dažnesnė
Kolegę tarsi papildė Jaunųjų psichiatrų asociacijos atstovė gydytoja rezidentė Neringa Čenaitė.
2019 metų sausį–vasarį, tyrinėjant medikų polinkį buvo atlikta anoniminė internetinė apklausa, kurios metu apklausti 643 respondentai, tarp jų – ne tik gydytojai, bet ir studentai, rezidentai, slaugytojai. Dauguma apklaustųjų dirbo universitetinėse ir privačiose gydymo įstaigose.
Apklausoje buvo pateikta išgalvota trisdešimtmečio Andriaus, kurį kamuojančios problemos ir psichikos būklė atitinka klinikinę depresiją, istorija.
Net 70 procentų respondentų, paklausti, ar yra jautęsi, kaip Andrius, atsakė teigiamai. N.Čėnaitė pastebėjo, kad depresijos epizodų per gyvenimą gali patirti apie 10–15 proc. populiacijos, taigi medikų apklausos rezultatai parodė seniai žinomą tiesą, kad šios specialybės atstovai, ypač jaunesnio amžiaus specialistai, visame pasaulyje labiau linkę į depresiją.
Apklausa parodė, kad su Andriumi tapatinosi maždaug pusė medicinos studentų, daugmaž tiek pat rezidentų ir odontologų. Mažiausiai depresiški pasirodė esantys būsimieji psichologai.
Daugiausia į depresiją linkusių medikų, kaip paaiškėjo, dirba šalies universitetinėse ir respublikinėse ligoninėse, mažiausiai – privačiose gydymo įstaigose.
Nesikreipia į kolegas
Ne mažiau liūdina faktas, kad medikai dėl depresijos buvo nelinkę kreiptis į specialistus. Profesionalios pagalbos dažniau medikai ieškojo nebent pas privačiai dirbančius specialistus.
Taip elgtis skatina kelios priežastis. Visų pirma – baimė, ką pagalvos artimieji, visuomenė, taip pat baimė netekti licencijos, darbo. Grėsmę dėl depresijos netekti licencijos medikai, pasirodo, jaučia todėl, kad sveikatos apsaugos ministro įsakyme yra nurodytos tam tikros ligos, trukdančios verstis gydytojo praktika.
Į specialistus buvo vengiama kreiptis ir dėl laiko, finansų stokos. Taip pat dėl to, kad medikai nepasitiki sveikatos sistema ir kolegomis, kurie vieni kitus pažįsta, vieni apie kitus kalba ir apie psichikos ligą gali sužinoti pagal ligos kodą. Taigi gydytojai nerimavo dėl konfidencialumo.
Net 73,4 proc. medikų, kaip parodė apklausa, kurioje buvo apklausta per 2 tūkst. respondentų, dėl psichikos problemų, verčiau kreiptųsi į draugą ar šeimos narį, nei į kolegą.
Piktnaudžiauja vaistais
Gydytoja A.Lygnugarytė-Grikšienė pastebėjo, kad depresija – pakankamai paplitusi tarp gydytojų. Tai parodė 54 skirtingų tyrimų rezultatai.
Tarp medikų labiau paplitęs ir polinkis į savižudybes. Tyrimai rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių polinkį į savižudybę turėjo 1 iš 16 medikų.
Gydytoja psichiatrė pastebėjo ir kitą bėdą – vengdami kreiptis pagalbos į kolegas, gydytojai yra linkę patys sau diagnozuoti ligas ir skirti raminančius ar miego sutrikimus gydančius vaistus. Todėl tarp medikų neretai pasitaiko piktnaudžiaujančių medikamentais.
A.Lygnugarytė-Grikšienė neabejojo, kad dėl gydytojų depresijos kaltas didelis darbo krūvis, neprognozuojamos darbo valandos, per dideli pacientų lūkesčiai. Situaciją blogina ir tai, kad sveikatos priežiūros specialistai, nuolat susiduriantys su blogomis naujienomis, nemokomi, kaip šią žinią pranešti pacientams.
Parengė rezoliuciją
Renginio metu Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė pristatė ir septynių organizacijų – Jaunųjų gydytojų asociacijos, Lietuvos medikų sąjūdžio, Jaunųjų psichiatrų asociacijos, Santaros klinikų gydytojų sąjungos, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Lietuvos medicinos studentų asociacijos – parengtą preliminarią rezoliuciją, adresuotą politikams.
Joje kalbama, kokie būtini pokyčiai sveikatos apsaugos sistemoje, kad minėta situacija pasikeistų. Rezoliucija norima, kad gydymo įstaigose būtų sukurtas psichologinės pagalbos tinklas, sutvarkytas medikų darbo krūvis, sumažinta biurokratinė našta, išskaidrinti gydymo įstaigų vadovų paskyrimo procesai ir pan.
