Kauno anesteziologas-reanimatologas gyvybes gelbsti ne tik kaip medikas

Daugiavaikis tėvas Mažvydas Alekna stengiasi ne tik dėl savo gausios šeimos. Vyras nuolat prisideda medikams gelbėjant žmonių gyvybę, nes yra kraujo donoras. Kas jį ir bendraminčius, kurie kraujo aukoja daugybę kartų, skatina tai daryti?

Medikas A.Pečkauskas, nusipelnęs donoras, darbo metu pacientams yra perpylęs ir savo kraujo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Medikas A.Pečkauskas, nusipelnęs donoras, darbo metu pacientams yra perpylęs ir savo kraujo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekonomistas ir daugiavaikis tėvas M.Alekna tapo garbės donoru, nes kraujo paaukojo jau per 40 kartų. Vyras tikisi, kad jo pavyzdžiu paseks ir atžalos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekonomistas ir daugiavaikis tėvas M.Alekna tapo garbės donoru, nes kraujo paaukojo jau per 40 kartų. Vyras tikisi, kad jo pavyzdžiu paseks ir atžalos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Medikas A.Pečkauskas, nusipelnęs donoras, darbo metu pacientams yra perpylęs ir savo kraujo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Medikas A.Pečkauskas, nusipelnęs donoras, darbo metu pacientams yra perpylęs ir savo kraujo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Antanas Damarackas kraujo davė daugiau kaip 100 kartų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Antanas Damarackas kraujo davė daugiau kaip 100 kartų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Medikas A.Pečkauskas, nusipelnęs donoras, darbo metu pacientams yra perpylęs ir savo kraujo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Medikas A.Pečkauskas, nusipelnęs donoras, darbo metu pacientams yra perpylęs ir savo kraujo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekonomistas ir daugiavaikis tėvas M.Alekna tapo garbės donoru, nes kraujo paaukojo jau per 40 kartų. Vyras tikisi, kad jo pavyzdžiu paseks ir atžalos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekonomistas ir daugiavaikis tėvas M.Alekna tapo garbės donoru, nes kraujo paaukojo jau per 40 kartų. Vyras tikisi, kad jo pavyzdžiu paseks ir atžalos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Medikas A.Pečkauskas, nusipelnęs donoras, darbo metu pacientams yra perpylęs ir savo kraujo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Medikas A.Pečkauskas, nusipelnęs donoras, darbo metu pacientams yra perpylęs ir savo kraujo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekonomistas ir daugiavaikis tėvas M.Alekna tapo garbės donoru, nes kraujo paaukojo jau per 40 kartų. Vyras tikisi, kad jo pavyzdžiu paseks ir atžalos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekonomistas ir daugiavaikis tėvas M.Alekna tapo garbės donoru, nes kraujo paaukojo jau per 40 kartų. Vyras tikisi, kad jo pavyzdžiu paseks ir atžalos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Antanas Damarackas kraujo davė daugiau kaip 100 kartų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Antanas Damarackas kraujo davė daugiau kaip 100 kartų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Neseniai Kauno klinikų Kraujo centras pagerbė būrį donorų, kurie neatlygintinai aukoja savo kraujo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Neseniai Kauno klinikų Kraujo centras pagerbė būrį donorų, kurie neatlygintinai aukoja savo kraujo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Antanas Damarackas kraujo davė daugiau kaip 100 kartų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Antanas Damarackas kraujo davė daugiau kaip 100 kartų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Nov 23, 2019, 10:48 AM, atnaujinta Nov 23, 2019, 11:07 AM

Neseniai Kauno klinikų Kraujo centras pagerbė būrį donorų, kurie neatlygintinai aukoja savo kraujo.

Šiais metais garbės donoro titulą pelnė kaunietis ekonomistas M.Alekna, o nusipelniusiu donoru tapo medikas Aurimas Pečkauskas.

Abu vyrai prisipažino, kad pirmą kartą kraujo ryžosi duoti visai ne dėl kilnaus tikslo. Vienas norėjo šiek tiek užsidirbti, o kitas su bičiulių kompanija tai padarė tiesiog dėl pramogos.

Dabar abu vyrai savo gyvenimo be apsilankymo Kraujo centre nebeįsivaizduoja. Iš viso jie yra paaukoję beveik 40 litrų kraujo ir paneigė mitus, kad tai gali kenkti jų sveikatai.

Kaune gyvena ir vienas daugiausia šalyje kraujo davusių donorų – Antanas Damarackas. Jis lapkričio pabaigoje ketina kraujo duoti 114-ą kartą.

Kraujo centrų atstovai tvirtino, kad kauniečiai yra vieni dosniausių žmonių, dovanojančių savo kraujo kitiems.

Į šventę skubėjo visa šeima

49 metų ekonomistas M.Alekna yra suskaičiavęs, kad kraujo jau yra davęs mažiausiai 45 kartus. Vienos donacijos metu donoras paaukoja apie 450 mililitrų kraujo. Tie, kurie savo kraujo neatlygintinai duoda 40 ir daugiau kartų, tampa garbės donorais.

Kai Kauno klinikose buvo surengtas kraujo donorų pagerbimo vakaras, į jį kaunietis atskubėjo su visa šeima – žmona Laura ir 6 vaikais – 14, 10, 5 ir 3 metų dukromis bei 12 metų ir 8 mėnesių sūnumis.

„Vaikai puikiai žino, kad esu kraujo donoras, vyresnieji suvokia, kas tai yra, todėl visiems buvo smagu pabūti tokioje šventėje, sutikti kitų žmonių, kurie taip pat yra donorai.

Manau, kad ateityje vaikai taip pat norės jais būti“, – pasakojo kaunietis.

Norėjo užsidirbti pinigų

M.Alekna neslėpė, kad 2004 metais pirmą kartą kraujo ryžosi duoti dėl visai žemiškų paskatų.

„Tada santaupas buvau investavęs į nedidelį verslą. Už kraują buvo mokami šiokie tokie pinigai, kiek atsimenu, 30 litų. Pamaniau, kodėl gi neprisidūrus?“ – pasakojo M.Alekna.

Bet kai procedūra buvo atlikta, imti pinigų už savo kraują vyras jau nebenorėjo.

„Supratau, kad kraujas yra dovana. Imti pinigų už ją būtų nesąžininga, geriau juo dalintis su tais, kam kraujo gyvybiškai reikia“, – sakė vyras.

Žmona donorą palaiko

Donorai kraujo vėl gali duoti po šios procedūros praėjus ne mažiau kaip 2 mėnesiams. Moterys – 4, vyrai – 6 kartus per metus. M.Alekna ir laikosi tokio režimo, paprastai kas du mėnesius lankosi klinikose.

„Atvykti pas gydytojus, trumpam pasėdėti patogioje kėdėje, kol medikai paims kraujo, paskui kiek pailsėti užtrunka apie 1 valandą. Kai susimąstai, ką reiškia 6 valandos per metus ir kiek jų praleidžiame nenaudingai, stimulas rasti laiko donorystei tik padidėja“, – kalbėjo M.Alekna.

Kartais, kai kokios nors kraujo grupės atsargų pristinga, Kraujo centras apie tai nuolatiniams donorams praneša per socialinius tinklus.

Kartą M.Alekna, gavęs tokį pranešimą, taip pat skubėjo duoti kraujo, kad padėtų visai nepažįstamam žmogui.

Ekonomistas neslėpė, kad jo žmona yra medikė. Kol pora nebuvo susilaukusi vaikų, Laura taip pat buvo donorė. Dabar, kai augina jau šešis vaikus, duoti kraujo tiesiog fiziškai negali, nes tai laukiasi, tai vaikus maitina savo pienu.

„Žmona taip pat svajoja, kad vėl taps donore, ir mane labai palaiko, net skatina“, – sakė kaunietis.

M.Alekna prisipažino: kai kitiems žmonėms papasakoja, kad yra kraujo donoras, išgirsta daug su donoryste susijusių mitų.

„Vieni bijo, kad organizmas gali nusilpti, kiti net mano, kad atiduoti dalį savęs kitiems yra negerai. Bet visa tai yra mitai, atvirkščiai, donorų organizmas geriau prisitaikęs atkurti raudonuosius kraujo kūnelius, jei to reikėtų“, – mitus neigė donoras.

Šviesti padeda ir suvenyrai

Apie kraujo donorystę kaunietis kalbasi ir su vaikais. Vyresnieji puikiai supranta, kad dalintis krauju su tais, kuriems jo reikia, yra svarbu. Mažesnieji kol kas labiau džiaugiasi tėvo parnešamais suvenyrais.

„Davus kraujo donorams centre dovanojami įvairūs suvenyrai – puodeliai, gertuvės, skėčiai, ženkliukai. Vaikai labiausiai džiaugiasi ženkliukais, įsisega juos. Taip pamažu jie vis geriau supranta, kas yra donorystė“, – pasakojo vyras.

Rinko maisto produktus

M.Alekna savo, kaip donoro, misijos nesureikšmina. Bet taip greičiausiai yra dėl to, kad ši daugiavaikė šeima dalyvauja ir kitose savanoriškose veiklose.

Neseniai vyras su viena dukra prisidėjo prie „Maisto banko“ akcijos – prekybos centre pirkėjams dalino šios gerumo akcijos skrajutes ir rinko žmonių nupirktą maistą, kuris pasieks vargstančius.

„Dukrai tai buvo nauja, manau, naudinga patirtis, ji pamatė, kaip žmonės iš tiesų reaguoja į prašančius pagalbos, ar yra linkę padėti kitiems. Įsitikino, kad ne visi yra nusiteikę taip geranoriškai, kaip rodoma per televizijos transliuojamas akcijas, kad gyvenimas yra įvairesnis ir kartais žiauresnis. Bet yra ir gerų, nesavanaudiškų žmonių“, – sakė vyras.

Kol kas vaikai labai užsiėmę – mokosi, lanko sporto treniruotes, groja įvairiais muzikos instrumentais. Bet M.Alekna įsitikinęs, kad augdami jie vis labiau įsitrauks į įvairias savanorystės sritis.

Vaikams rodo pavyzdį

Pats M.Alekna su žmona jau ne vienus metus savanoriauja Kauno arkivyskupijos kurijoje rengiamuose kursuose sužadėtiniams.

„Ateina žmonių, turinčių įvairių problemų, guodžiasi, prašo patarimų. Nuostabiausia būna, kai po kurio laiko sutinki sutuoktinių poras, kurioms padėjai išsaugoti santykius, sutvirtinti šeimą. Jauti jų dėkingumą ir supranti, kaip gera padėti kitiems nieko nesitikint“, – sakė M.Alekna.

Kaunietis mano, kad ir donorystė, ir bet kokia kita savanoriška veikla pirmiausia yra pavyzdys vaikams.

„Kartą išgirdau sakant: savo vaikus auginu Lietuvai. Šis posakis privertė susimąstyti. Juk iš tiesų užaugę vaikai gyvens šioje šalyje, bus šios šalies piliečiai. Todėl pavyzdys šeimoje pirmiausia formuoja požiūrį į gyvenimą, į artimuosius ir visai nepažįstamus žmones, į tai, kas yra pareiga ir atsakomybė. Juk kiekvieno iš mūsų pasaulis nesibaigia šeimoje, savo namuose. Visi esame susiję. Todėl dalintis savo laiku, patirtimi ar krauju nėra nieko didvyriško, tai sąmoningo žmogaus pareiga“, – įsitikinęs M.Alekna.

Pasekmes mato kasdien

Į Kauno klinikų Kraujo centrą neretai skuba ir 32 metų medikas A.Pečkauskas. Jis yra Klinikų gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Vyras kraujo paaukojo jau daugiau nei 30 kartų ir pelnė nusipelniusio donoro titulą.

Medikas pasakojo, jog tapti donoru jį paskatino darbas, kuriame jis kasdien mato, kad kraujo atsargos gali išgelbėti žmogaus gyvybę.

„Yra gausybė žmonių, sergančių lėtinėmis kraujo ar kitų sistemų ligomis, jų gyvenimas tiesiogiai priklauso nuo nuolatinių kraujo donorų“, – pasakojo A.Pečkauskas.

Pavyzdžiui, atliekant kepenų persodinimo operaciją vien jos metu reikia 40 donorų aukų, vėliau kraujo reikia ir pooperaciniu periodu.

Po budėjimo – į kraujo centrą

A.Pečkauskas prisiminė, kad pirmą kartą donoru tapo, kai duoti kraujo sumanė visa bendramokslių grupė. Tai buvo labiau pramoga nei sąmoningas žingsnis.

„Besibaigiant studijoms dar dirbau ir pagalbiniu darbininku reanimacijos skyriuje. Pro jo langus matydavome Kraujo centro pastatą.

Po paskutinio budėjimo vėl nuėjau ir daviau kraujo. Kitą dieną pradėjau dirbti klinikose jau kaip gydytojas rezidentas. Tokiu žingsniu pradėjau mediko darbą“, – prisiminė A.Pečkauskas.

Paskui reguliariai duoti kraujo tapo įpročiu.

Medikas tai stengiasi daryti kas 2 mėnesius. Ilgesnės pertraukos buvo du kartus. A.Pečkauskas darėsi vieną tatuiruotę, po kurios duoti kraujo negalima pusmetį. Neseniai pasidarius kitą tatuiruotę vėl teko daryti pertrauką.

Atsargas naudoja ir pats

Medikas taip pat sakė, jog nemažai žmonių, kurie apie donorystę žino nedaug, duoti kraujo bijo, nes mano, kad tai pakenks jų sveikatai.

„Gajus mitas, kad kraujo donorai iššvaisto savo kraują kitiems, dėl to jaučiasi silpni ar paliegę.

Laisvalaikiu mėgstu kopti į kalnus. Neseniai įveikiau 6 kilometrų aukščio Kilimandžaro viršūnę. Taip pat bėgioju, ruošiuosi pusmaratoniui. Kraujo donorystė šiai veiklai neturi jokios neigiamos įtakos“, – sakė A.Pečkauskas.

Vyro šeimos nariai palaiko jo donorystės idėją. Kai kurie kolegos, matydami jauno mediko pavyzdį, taip pat ryžtasi tapti donorais.

Apie 14 litrų kraujo iki šiol paaukojęs A.Pečkauskas sakė, kad per operacijas greičiausiai ir pats pacientams yra sulašinęs savo kraujo.

„Apima labai geras jausmas, galvoju, jog pats prisidedu prie to, kad šis žmogus sveiktų ir džiaugtųsi gyvenimu“, – sakė medikas.

Pinigai vilioja vis mažiau

Kauno klinikų Kraujo centras veikia nuo 2012 metų. Jo vadovė Diana Remeikienė pasakojo, kad per metus čia kraujo duoda apie 6–7 tūkstančius žmonių.

Per metus centro garbės donorais tampa 10–15 žmonių, nusipelniusių donorų titulas suteikiamas apie 20 žmonių.

Už vienkartinį kraujo davimą dabar mokama 12 eurų, bet, pasak D.Remeikienės, šiuo atlygiu susižavi nedaugelis, dažniausiai žmonės kraujo duoda nemokamai.

„Pastaruoju metu žmonės vis labiau suvokia savanoriškos donorystės svarbą. Tapo madinga, kad artėjant žiemos šventėms kolektyvai duoda kraujo, kviečiasi medikus į darbovietes, kad galėtų tai padaryti. Tai tampa dovana ir jiems, ir tiems, kuriems reikia kraujo“, – sakė centro vadovė.

Dažniausiai stinga 0+ ir A+ grupių kraujo.

Apsaugininkas laukia lapkričio 30 dienos

Kaunietis Lietuvos garbės donoras 65-erių A.Damarackas nekantriai laukia lapkričio 30 dienos. Apsaugininku dirbantis vyras tą dieną kraujo duos 113-ą kartą.

„Šalies rekordo jau greičiausiai nepasieksiu. Lietuvos rekordų knygoje radau, kad vyras, gimęs 1932 metais, kraujo davė 148 kartus. Norėdamas pasiekti rekordą turėčiau kraujo duoti iki man sukaks 71-eri. Deja, kol kas įstatymas leidžia kraujo duoti iki 65-erių. Man tiek metų jau sukako vasarą, bet medikai leido dar kurį laiką pabūti donoru. Manau, kad kai kraujo duosiu 115 kartų, sustosiu. Nebent įstatymai pasikeistų“, – sakė A.Damarackas.

Savo, kaip donoro, misiją kaunietis pradėjo 1972 metais tarnaudamas sovietų armijoje.

„Vokiečiui kareiviui pasidarė labai bloga – jis per pratybas stipriai susižeidė. Anksčiau kraujo donorystė vykdavo iš žmogaus į žmogų – adata tau, adata jam. Kareivio kraujo grupė buvo tokia pati kaip mano – ketvirta. Taip ir tapau donoru“, – prisiminė kaunietis.

Tada už donorystę jis gavo kelias laisvas dienas.

Grįžęs į Kauną A.Damarackas donorystę vėl prisiminė 1996-aisiais. Nuo tada kas du mėnesius jis nuolat gelbėja gyvybes.

„Daviau jau penkis kibirus kraujo. Vienas medikas sakė, kad išgelbėjau 500 žmonių. Kitais skaičiavimais – 300. Tai teikia džiaugsmo“, – pripažino Lietuvos garbės donoras.

Smagiausia A.Damarackui duoti kraujo, kai donorai kviečiami dėl kraujo stygiaus.

„Buvo klinikose atvejis, kai iš Klaipėdos atvežė žmogų, sužalotą per avariją. Bet net jei reikėtų duoti kraujo banditui, duočiau. Saulė šviečia ir geriems, ir blogiems. Man svarbiausia, kad mano kraujas kam nors pagelbėtų“, – sakė kaunietis.

Iš 113 kartų apie trisdešimt jis kraujo davė iškviestas, likusius – „pagal grafiką“. Retoką kraujo grupę A.Damarackui lėmė jo tėvas, kurio venomis taip pat tekėjo ketvirtos grupės kraujas.

Tradiciją perduoda iš kartos į kartą

Aistė Žymantienė

Nacionalinio kraujo centro Rinkodaros ir komunikacijos grupės vyriausioji vadybininkė

„Aktyviausius neatlygintinus kraujo donorus pagerbiame kiekvienais metais minėdami Pasaulinę kraujo donoro dieną, kuri minima birželio 14 dieną.

Kiekvienais metais sulaukiame apie 70 tūkstančių donacijų visoje Lietuvoje. Matome, kad donorų vis daugėja. Donorų daugėja ir Kauno kraujo surinkimo punkte.

Labai vertiname kiekvieną asmenį, atvykusį duoti kraujo, nepaisant to, kiek kartų jis apsilankė. Turime ir tokių nuolatinių kraujo donorų, kuriems kraujo davimas yra tapęs tradicija, perduodama ir tęsiama iš kartos į kartą, – kraujo donorai šeimoje yra ir seneliai, ir jų vaikai, o vėliau tampa ir anūkai.

Taip pat labai džiugu, kad dauguma žmonių ateina su savo antrąją puse ar visa šeima, tokiu būdu rodydami puikų pavyzdį visuomenei. Kaune yra ir davusių kraujo daugiau kaip 100 kartų.

Donorais gali būti visi sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų, o su gydytojo leidimu ir leidžiant sveikatos būklei ir anksčiau buvus kraujo donoru, galima ir po 65 metų.“

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.