„Labai sunku pasakyti, bet galvoti, kad tymų problema turi būti išimta iš dienotvarkės, būtų neatsakinga. Per daug gąsdinti žmones irgi būtų neatsakinga. Čia lazda su dviem galais“, – BNS sakė S. Čaplinskas.
ULAC duomenimis, pernai tymais sirgo 834 žmonės, iš kurių 196 vaikai ir 638 suaugusieji. Daugiausia – Kauno ir Vilniaus apskrityse.
Būtent dėl pernai gerokai išaugusio susirgimų tymais skaičiaus, remiantis ULAC duomenimis, taip pat gerokai padidėjo ir skiepijimosi apimtys.
Sausio–lapkričio mėnesiais nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės pasiskiepijo pusantro karto daugiau žmonių nei užpernai per tą patį laikotarpį – atitinkamai 76,3 tūkst. ir 46,8 tūkst.
Pasak Sauliaus Čaplinsko, net ir padidėjus skiepijimosi apimtims, žmonėms, kurie nėra tikri dėl savo imuniteto, rekomenduojama pasiskiepyti.
„Jeigu žmonės abejoja savo imuniteto būkle, nežino, ar buvo paskiepyti dviem dozėm, nežino, ar sirgo, nėra tikri, ar susiformavo pilnavertis imunitetas, tai reiktų arba pasiskiepyt nieko nelaukus, arba atlikti antikūnų tyrimą, kad būtų tikri, jog tymai tikrai negresia“, – teigė ULAC vadovas.
Ankstesniais metais buvo registruojama kur kas mažiau susirgimų tymais: 2015 metais buvo užfiksuota 50 tymų atvejų, 2016 – 22 atvejai, 2017 – 2 atvejai, o užpernai – 30 atvejų.
2015-2019 metais daugiau nei pusės – 53 proc. – sirgusiųjų tymais skiepijimo būklė buvo nežinoma, o maždaug ketvirtadalis – 24 proc. – buvo neskiepyti.
Šiuo laikotarpiu daugiausia sirgusiųjų buvo suaugę žmonės nuo 30 iki 44 metų – 47 proc, taip pat 16 proc. sudarė vaikai iki ketverių metų.
