Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 902 nauji COVID-19 atvejai, mirė 27 žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 2937 žmonės.
Praėjusią parą taip pat detalizuota 13 mirčių nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė.
A. Bilotaitė atskleidė, kad karantino švelninimas nenumatomas: „Dabartiniai ribojimai yra būtini“
Iš viso Lietuvoje registruoti 161 tūkst. 348 šios infekcinės ligos atvejai, 95 tūkst. 627 asmenys pasveiko, 62 tūkst. 451 – tebeserga.
Nuo koronaviruso iš viso mirė 2272 žmonės.
Nuo COVID-19 Lietuvoje pirma vakcinos doze paskiepyta 24 tūkst. 995 žmonės.
Praėjusią parą Lietuvoje atliktas 7 tūkst. 601 tyrimas dėl koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 1 mln. 751 tūkst. 38.
Per praėjusią parą izoliuoti 1477 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 95187 žmonės.
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruota 97 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).
Atvejai, fiksuoti protrūkiuose
Pirmadienį registruota 10 koronavirusinės infekcijos atvejų, susijusių su protrūkiu Skuodo globos namuose, iš kurių 9 yra gyventojai ir vienas darbuotojas. Iš viso nuo spalio 28 d. registruota per 50 su protrūkiu susijusių infekcijos atvejų.
Dar 10 atvejų, registruotų vakar, siejama su protrūkiu Plungės rajono savivaldybės ligoninės Palaikomojo gydymo ir reabilitacijos skyriuje. Visi asmenys yra pacientai.
Taip pat tęsiasi protrūkis Kauno socialinės globos centre „Vija“. Iš viso nuo spalio 14 d. registruoti 34 COVID-19 ligos atvejai, iš kurių 22 yra darbuotojai ir 12 gyventojų.
Be to, fiksuoti COVID-19 ligos atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiu Biržų parapijos Šv. Vincento Pauliečio globos namuose. Iš viso nuo gruodžio 19 d. registruotas 31 koronavirusinės infekcijos atvejis, įskaitant antrinius, t. y. darbuotojų šeimų narius.
Be to, praėjusią parą registruoti atvejai (po du ar kelis), siejami su protrūkiais Šilutės baldų gamybos įmonėje, Klaipėdos autobusų įmonėje, Varėnoje veikiančioje antstolio kontoroje, Šiaulių baldų gamybos įmonėje, Biržuose veikiančioje gumos ir plastiko gamybos įmonėje, Šiaulių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, Kupiškio rajono savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje, medienos apdirbimo įmonėje Radviliškyje.
Vilniaus apskrityje aktualūs protrūkiai šiuo metu fiksuoti: Grigiškių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, Vilniaus arkivyskupijos Carite (Šv. Stepono g. 35), Vilniaus miesto socialinės paramos centre, Vilniaus globos namuose „Užuovėja“, Ukmergės rajono Jasiuliškių socialinės globos namuose, Vilniaus Mykolo Sopočkos Hospise, Vilniaus Antavilių pensionate, Trakų rajono Onuškio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, Vilniaus specialiuosiuose socialinės globos namuose „Tremtinių namai“, Vilniaus rajono Prūdiškių socialinės globos namuose, Respublikiniame priklausomybės ligų centre, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre.
Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruoti 75.
Ligoninėse gydoma per 2,1 tūkst. COVID-19 pacientų, 177 – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 2155 COVID-19 pacientai, 177 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 1288, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 112 žmonių.
Iš daugiau nei 16,5 tūkst. ligoninių lovų šiuo metu užimta kiek daugiau nei 8,5 tūkstančio.
Iš 691 reanimacijos lovos užimta 414. Iš 648 lovų, kuriose gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, užimtos 275, o iš lovų, kur tiekiamas deguonis, užimta 2411 iš 6380.
Praėjusią parą nuo koronaviruso mirė 50–99 metų žmonės, dauguma – vyresnio amžiaus
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 27 žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Iš viso mirė 12 moterų ir 15 vyrų.
Daugiausia mirusiųjų – 13 – priklausė 80–89 metų grupei.
Dar penki žmonės buvo 60–69 metų amžiaus, po keturis mirusiuosius registruota 70–79 ir 50–59 metų amžiaus grupėse.
Vienam mirusiajam buvo nuo 90 iki 99-erių metų.
Praėjusią parą taip pat detalizuota 13 mirčių nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė.
Nuo COVID-19 šalyje iš viso mirė 2272 žmonės.
Daugiausia – 821 – mirusiųjų buvo 80–89 metų amžiaus. Be kita ko, nuo šios ligos mirė trys 20–29 metų žmonės.
Griežtesnė vakcinacijos kontrolė
Paaiškėjus atvejams, kai nuo COVID-19 asmenys galėjo būti skiepijami ne pagal eilę, Prezidentūra ragina stiprinti šios tvarkos kontrolę.
„Pastarosiomis dienomis išaiškėjo tikrai nemalonūs atvejai, kai vakcinavimo procesas vyksta nesąžiningai, ir panašu, kad tam tikri asmenys vakcinuojasi gerokai anksčiau, užlenda eilėje prieš tuos, kuriems tos vakcinos, be abejo, reikia labiau“, – pirmadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.
Jo teigimu, per pirmadienį vykusį susitikimą su premjere Ingrida Šimonyte ir sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu tartasi, kaip užkardyti nesąžiningą elgesį. Ministras savo ruožtu pabrėžė, kad kontrolė negali lėtinti skiepijimo proceso.
„Centralizuota atitikties sistema, tikrinant, kaip vyksta vakcinavimas, ar nepažeidinėjami eiliškumo principai, ji, be abejo, duotų didesnę kontrolę, tačiau kartu tai kainuotų laiko, todėl reikia būtent atrasti tą tinkamą balansą“, – sakė prezidento patarėjas.
Pasak jo, prezidentas palankiai vertina priemones, kurių dar sekmadienį ėmėsi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama spręsti nesąžiningo skiepijimo problemas, tačiau teigia, kad šių priemonių nepakanka.
„Žvelgiant į ateitį, ir ypač į tą periodą, kai bus vakcinuojama gerokai daugiau žmonių negu vakcinuojama šiuo metu, būtina padaryti dar mažiausiai tris papildomus žingsnius“, – kalbėjo S. Krėpšta.
Nauja vakcinų siunta
Lietuvą pirmadienį pasiekė ketvirtoji kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ pagamintos vakcinos nuo COVID-19 siunta, joje – 25 tūkst. 740 vakcinos dozių.
Apie tai BNS pirmadienį informavo sveikatos apsaugos ministro atstovė Aistė Šuksta.
Pirmoji siunta į Lietuvą atgabenta gruodžio pabaigoje. Iš viso Lietuvą jau pasiekė kiek daugiau nei 66 tūkst. skiepų dozių.
Dvejonės dėl skiepų
Nesiskiepyti nuo COVID-19 svarsto apie penktadalį globos įstaigų gyventojų ir maždaug dešimtadalis darbuotojų, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.
„Šiandien atsisakiusiųjų skiepytis arba dar neapsisprendusiųjų – geriau būtų taip sakyti, nes įstaigų vadovai ir specialistai nuolatos bendrauja ir tikslina šiuos duomenis, – yra apie 8 proc. darbuotojų ir iki 20 proc. gyventojų“, – pirmadienį teigė viceministrė.
„Yra įvairios baimės ar įsivaizdavimai tam tikri, išankstinės nuostatos. Ne paslaptis, kad nemažai ir visoje internetinėje erdvėje yra informacijos ir melagingų sąmokslo teorijų, kurios turėjo tam tikros įtakos“, – pridūrė ji.
Antradienį Lietuvoje bus pradėti skiepyti slaugos ir globos įstaigų gyventojai bei darbuotojai.
Atsisakė trauktis
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirmadienį pranešė pradėjusi tarnybinį patikrinimą dėl pasitraukti iš pareigų atsisakiusio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovo Roberto Petraičio veiklos.
Sprendimas pradėti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigų pažeidimo priimtas įvertinus SAM ekspertų siūlymus po NVSC vadovo raštu gautų paaiškinimų dėl neapskaitytų mirčių, susijusių su koronavirusu.
NVSC direktorius R. Petraitis pirmadienį pranešė nesitrauksiantis iš savo pareigų, nes mano, jog jam skirta kritika yra nepagrįsta.
Paraginimą trauktis iš pareigų R. Petraičiui penktadienį išsakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, be kita ko, teigęs, kad jeigu NVSC vadovas nesutiks to padaryti, bus „ieškoma kito kelio“ ir imamasi „labiau biurokratinių veiksmų“.
NVSC vadovybė kritikos buvo sulaukusi dėl daugiau nei 1 tūkst. neapskaitytų mirčių, susijusių su koronavirusu. Įstaigos vadovas R. Petraitis teigė, kad situacija susidarė ne dėl jo vadovaujamos įstaigos kaltės, o dėl ligoninių laiku nepateikiamos informacijos.
Susiję straipsniai
Karantino švelninimo klausimas
Užsikrėtusių koronovirusu (COVID-19) žmonių per savaitę sumažėjo penktadaliu, bet švelninti karantino sąlygas dar anksti, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Lietuva Europoje dar išlieka tarp pirmaujančių pagal užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičių, bet tam tikras pozityvas – epideminė kreivė pradėjo keistis į gerąją pusę ir savaitinis užsikrėtusių asmenų skaičius jau mažėja. Taikant dabartines priemones kritimas yra minus 20 procentų“, – po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdžio pirmadienį sakė A. Bilotaitė.
Pasak jos, VESK pirmadienį nesvarstė galimybės švelninti karantino sąlygų, peržiūrėti ribojimus planuojama sausio 17 dieną.
Ministrė teigė negalinti išskirti, kokie ribojimai galėtų būti švelninami, nes sprendimus siūlys ekspertai, o ne politikai.