Gydytojai įspėjo: dėl šių priežasčių mirštamumas nuo vėžio nemažėja

Pasaulyje sergamumas onkologinėmis ligomis, kaip skelbia statistika mokslo leidiniuose, auga, bet didėja ir išgyvenamumas tų, kurie jomis susirgo.

Lietuvoje kasdien 50 žmonių sužino, kad susirgo vėžiu.<br>123rf nuotr.
Lietuvoje kasdien 50 žmonių sužino, kad susirgo vėžiu.<br>123rf nuotr.
Lietuvoje kasdien 50 žmonių sužino, kad susirgo vėžiu.<br>123rf nuotr.
Lietuvoje kasdien 50 žmonių sužino, kad susirgo vėžiu.<br>123rf nuotr.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) l. e. p. direktorė profesorė Sonata Jarmalaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) l. e. p. direktorė profesorė Sonata Jarmalaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) l. e. p. direktorė profesorė Sonata Jarmalaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) l. e. p. direktorė profesorė Sonata Jarmalaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimo pirmininko pavaduotoja, Sveikatos reikalų komiteto narė Irena Degutienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Seimo pirmininko pavaduotoja, Sveikatos reikalų komiteto narė Irena Degutienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos urologų draugijos prezidentas profesorius Mindaugas Jievaltas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvos urologų draugijos prezidentas profesorius Mindaugas Jievaltas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvos urologų draugijos prezidentas profesorius Mindaugas Jievaltas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvos urologų draugijos prezidentas profesorius Mindaugas Jievaltas.<br>M.Patašiaus nuotr.
VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas Laimonas Griškevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas Laimonas Griškevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Feb 3, 2020, 7:34 PM

Taip yra dėl to, kad vis dažniau onkologinės ligos nustatomos dar ankstyvosiose stadijose, dėl vis didesnio į jas kreipiamo dėmesio ir dėl medicinos naujovių, padedančių išsaugoti gyvybes.

Deja, Lietuva negali pasigirti kiekvienais metais proporcingai didėjančiu išsaugotų gyvybių skaičiumi, nepaisant visų gydytojų dedamų pastangų.

Kodėl taip yra, Seime Pasaulinės vėžio dienos proga surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo geriausi mūsų šalies onkologai.

50 naujų vėžio atvejų kasdien

Lietuvoje kasdien 50 žmonių sužino, kad susirgo vėžiu. Taigi, naujai išgirdusių šią gąsdinančią kasmet yra 18 tūkst. žmonių.

Šiuo metu onkologinėmis ligomis serga apie 80 tūkst. Lietuvos gyventojų. Kas penktas Lietuvos gyventojas nuo vėžio miršta.

Vyrai dažniausiai suserga priešinės liaukos (prostatos) vėžiu, moterys – krūties vėžių. Vaikams dažniausiai smogia kraujo vėžys.

Šokas – ne tik išgirdus diagnozę

Susirgę onkologine liga žmonės susiduria ne tik su gausybe problemų, kurias apnuogino prieš pusę metų pradėta socialinė akcija „Minios balsas“.

Vykdant akciją buvo sukurta platforma, kurioje sergantieji vėžiu galėjo išsakyti savo poreikius ir siūlymus.

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) l. e. p. direktorė profesorė Sonata Jarmalaitė pastebėjo, kad pageidavimų ir nusiskundimų sąrašas buvo labai ilgas, bet specialistai juos apibendrino ir suskirstė į keturias pagrindines kryptis, nurodančias, ko labiausiai reikėtų pacientams, bei parengė kreipimąsi į atsakingas institucijas.

Daugiausiai sergančiųjų skundėsi, kad trūksta psichologinės pagalbos ne tik pirmąkart išgirdus diagnozę, bet ir tuomet, jei po kelerių metų sužinoma apie progresuojančią ligą. Anot profesorės, pastaroji žinia pacientams sukelia netgi didesnį šoką, nei pirmąkart išgirsta diagnozė.

Antrasis prašymas buvo pagerinti psichologinių paslaugų prieinamumą.

„Šiuo klausimu kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir mums buvo atsakyta ilgu trijų puslapių laišku, kad tas paslaugų prieinamumas yra.

Medicinos psichologas dalyvauja paliatyvioje komandoje ir skiriant reabilitaciją.

Bet mes kalbame ir girdime pacienčių poreikius. Didžiausias šokas [kada reikia psichologo] būna išgirdus diagnozę“, – pastebėjo profesorė.

Reaguojant į pacientų poreikius, NVI dirba komanda psichologų, kurie konsultuoja ne tik pacientus, bet ir jų šeimos narius.

Jeigu reikia, ne tik pateikiant diagnozę, bet ir paskiriant gydymą, įtraukiama multidiciplinė komanda.

„Bet tas psichologų darbas apmokamas tik tuo atveju, kai skiriama paliatyvi slauga arba reabilitacijos paslaugos“, – apgailestavo NVI vadovė.

Užkliuvo eilės

Akcijos „Minios balsas“ metu teko sulaukti ir daug pacientų klausimų apie laukimo eiles ir operatyvumą tiek nustatant diagnozę, tiek ir skiriant gydymą.

„Be abejo, šituos klausimus sprendžiame kaip įmanoma greičiau. Turime ryšių su šeimos gydytojais, bandome juos edukuoti savo pastangomis.

Kad pacientas nepasiklystų daugelio diagnozių eigoje, kuriame specialius etatus, kaip atvejo arba sveikatos vadybininkas, atidarėme langelį, turime Vėžio informacijos ir komunikacijos centrą, kad pacientas visais klausimais kreiptųsi į mus.

Vėlgi šita paslauga nėra apmokama. Tai gula ant ligoninės kaštų ir tai ligoninių vadovai sprendžia vidiniais resursais, ribodami specialistų atlyginimus bei lėšas, kurias galima būti skirti inovacijoms“, – pastebėjo S.Jarmalaitė.

Rūpi ir gyvenimo kokybė

Profesorė pastebėjo, kad susirgusios krūties vėžiu moterys kėlė ir klausimus, susijusius su gyvenimo kokybe. Tai esą rodo, kad progresas atėjo ir į Lietuvą, o pacientės nori gyventi kokybiškai.

Moterys kėlė klausimus, ar po rekonstrukcinės operacijos galima kompensuoti krūtų implantus, ar galima būti gauti kompensaciją perukams, jeigu taikoma chemoterapija.

Lietuvoje rekonstrukcinė operacija yra kompensuojama, bet implantas, kainuojantis 2000 eurų, – ne.

„Ligoninėje mes sudarome sutartis su tiekėjais, kad, užpirkdami didelį implantų kiekį, galėtume bent šiek tiek sumažinti kaštus ir pacientėms tai kainuotų pigiau“, – kaip sprendžia šias problemas įvardijo S.Jarmalaitė.

Reabilitaciją skiria per retai

Pacientėms užkliuvo ir tai, kad susirgus vėžiu per retai skiriama reabilitacija.

„Pas mane guli dokumentas, kad eilinį kartą viršijome kvotas, siųsdami moteris reabilitacijai.

Aš suprantu nelengvą gydytojų darbą kasdien, kai moterys ateina su skausminga diagnoze, dideliais lūkesčiais ir gydytojas turi pasakyti, kad, deja, kvotos reabilitacijai yra ribotos.

Tarsi tiek mes, tiek pacientai būtume kalti. Bet, man atrodo, iš tiesų kalta yra sveikatos vadyba“, – sakė S.Jarmalaitė.

Seimo pirmininko pavaduotoja, Sveikatos reikalų komiteto narė Irena Degutienė sakė, kad dėl šių visų pacientų ir su jais dirbančių gydytojų lūkesčių ji kreipėsi ir į SAM, ir į Valstybinę ligonių kasą.

„Deja, viena deklaruojama, kita – daroma. Sakoma, kad reikia atsižvelgti į pacientų interesus, bet neatsižvelgiama į iškeltas problemas“, – skėstelėjo rankomis parlamentarė.

Lietuvių išgyvenamumo rodikliai mažesni

NVI gydytoja onkologė-chemoterapeutė daktarė Monika Drobnienė Seime pristatė sergančiųjų krūties vėžiu gydymo aktualijas.

Pasak M.Drobnienės, krūties vėžiu pasaulyje suserga kas dešimta moteris. Lietuvoje jis kasmet nustatomas daugiau nei 1 500 moterų.

Deja, daliai pacienčių diagnozuojamas jau išplitęs ketvirtosios stadijos vėžys, o apie 20-30 proc. moterų, kurioms buvo kažkada nustatytas ankstyvas krūties vėžys, liga atsinaujina, metastazuoja, nepaisant anksčiau taikyto kompleksinio gydymo.

Metastazavęs krūties vėžys kol kas, pasak daktarės, yra nepagydomas, tačiau gydant dalis pacienčių gali ilgai ir pakankamai kokybiškai gyventi.

Išgyvenamumo rodikliai susirgus krūties vėžiu Europos šalyse labai skiriasi. Vidutinis 5 metų išgyvenamumas Europoje siekia apie 81 proc., Šiaurės Europoje – 84, o Lietuvoje vos apie 66 proc.

Kompensuoja visur, išskyrus Lietuvą

M.Drobnienė sakė, kad pacientų išgyvenamumą ilgina individualiai, atsižvelgus į sergančiosios būklę ir ligos tipą, parinktas gydymas.

„Krūties vėžys yra labai heterogeniška liga, kurios eiga ir gydymas labai priklauso nuo naviko potipio bei išplitimo“, – paaiškino medikė.

Pasak onkologės, visos šiandieninės tarptautinio gydymo gairės rekomenduoja išplitusį krūties vėžį gydyti inovatyvius taikinių terapijos ar imunoterapijos medikamentus derinant su hormonų terapija ar chemoterapija. Tačiau ne visi vaistai Lietuvoje prieinami.

„Net kai medikamento saugumas ir efektyvumas tiek ilginant laiką iki ligos progresavimo, tiek bendrą išgyvenamumą, patvirtinamas Europos Sąjungoje, Lietuvoje vaisto kompensavimo tenka laukti labai ilgai. Tai gali užtrukti ir metų metus“, – pasakojo daktarė M.Drobnienė.

Gydytoja pastebėjo, kad ilgai ribojamos ar neatnaujinamos ir tam tikros vaistų indikacijos. Pavyzdžiui, dalis vaistų skiriami gydyti išplitusį krūties vėžį, bet ne ankstyvą vėžį ir ne mažinti ligos atsinaujinimo riziką, nepaisant veiksmingumą ir saugumą patvirtinančių klinikinių tyrimų rezultatų.

Sužinoję, kad pasaulyje egzistuojantis ir pripažintas modernus gydymas Lietuvoje nekompensuojamas, pacientai neretai smarkiai nusivilia savo šalimi, tai sukelia jų nepasitikėjimą gydytojais ir visa sveikatos sistema apskritai.

„Tokia psichologinė būklė nepadeda nei gydytis, nei sveikti“, – apgailestavo gydytoja.

Medikė pastebėjo, kad Europoje ankstyvų stadijų vėžiui gydyti taikomas kombinuotas gydymas, kuris yra mažiau toksiškas ir gerina moterų gyvenimo kokybę.

„O mes Lietuvoje pradedame vėžį gydyti chemoterapija arba vien hormonų terapija, nes taikinių terapija šiuo atveju nekompensuojama. Šis gydymas kompensuojamas visose ES šalyse, išskyrus Lietuvą“, – pastebėjo daktarė M.Drobnienė.

Naujų vaistų tenka laukti per ilgai

Lietuvos urologų draugijos prezidentas profesorius Mindaugas Jievaltas pasidžiaugė, kad prostatos vėžys šiandien dažnu atveju, skirtingai nei prieš 20 metų, yra sunki liga, bet ne nuosprendis. Ją dažniausiai galima valdyti ir pagydyti.

Pastaruosius kelerius metus sergamumas šia liga yra suvaldytas ir naujų atvejų skaičius stabilizavosi, o mirštamumas nedidėja, gal net šiek tiek mažėja.

Vis dėlto mirštamumo vidurkis nuo prostatos vėžio Lietuvoje yra didesnis, negu kitur Europoje.

„Tai rodo, kad gal dar ne viskas su gydymu yra gerai ir turbūt dar per daug nustatome užleisto vėžio.

Naujosios technologijos, nauji vaistai leidžia anksčiau nustatyti ligą, efektyviau ją kontroliuoti. Bet visi nauji dalykai kainuoja.

Mes dažnai nežinome motyvų, kodėl nusprendžiama atidėti gydymo finansavimo klausimą.

Nauji vaistai pas mus paprastai atsiranda po 4-5 metų ir labai sudėtinga sergančiam pacientui pasakyti, kad palauktų“, – kalbėjo profesorius.

M.Jievaltas pastebėjo, kad šiuo metu atsirado nauja vaistų grupė prostatos vėžio gydymui, bet Lietuvoje kol kas nesvarstoma apie jų finansavimą.

„Pacientui tai reiškia greitesnes metastazes, ligos progresiją ir daliai jų greitesnę mirtį.

Daliai pacientų pasakymas, kad negydysime, nes reikia taupyti lėšas, reiškia dramatišką nuosprendį.

Todėl prašome asmenų, kurie sprendžia dėl gydymo kompensavimo, sprendimus daryti greičiau, skaidriau, maksimaliai įtraukiant visuomenę, profesines gydytojų organizacijas ir nekurti fantasmagorinių sprendimų, kurie stabdytų vaistų atėjimą.

Mes nesame trečiojo pasaulio valstybė. Turime tam tikrus finansinius resursus ir turime adekvačiai juos skirti“, – kalbėjo M.Jievaltas.

Profesoriaus teigimu, bendrojo vidaus produkto (BPV) dalis, skirta sveikatai, Lietuvoje siekia vos iki 4 procentų, kai kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Anglijoje, ji siekia 6-7 proc., kai kur siekia net 8 proc.

„Jeigu išsikeliam strateginius tikslus, bet adekvačiai jų nefinansuojam, tai yra kelias į krachą“, – įspėjo gydytojas.

Pinigų yra, bet jie paskirstomi neracionaliai

I.Degutienė sakė, kad šie finansavimo klausimai ne kartą buvo kelti Seimo Sveikatos reikalų komitete.

„Deja, mes patys, politikai, atsakymo į juos negauname. Sprendimus priima ministras.

Taip, pinigų nepakanka, bet, palyginti su tuo, kas buvo prieš 10-15 metų, finansavimas sveikatos apsaugai skiriamas ženkliai didesnis. Tačiau lėšos paskirstomos neracionaliai.

Paskirstymas turėtų būti pagal sergamumą, mirtingumą ir ligų grupes.

Šiandien man asmeniškai visai nesuprantama sveikatos politika, kai kompensuojamas pigiausias vaistas, nepaliekant galimybės pasirinkti.

Šiandien gydytojas, kuris dirba su pacientu, tampa prastai veikiančios sveikatos sistemos įkaitu“, – kalbėjo I.Degutienė.

Naujų vaistų laukia kritiškai ilgai

Nepakankamą finansavimą, kaip vieną didžiausių blogybių, įvardijo ir VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas Laimonas Griškevičius.

Gydytojas pasakojo, kad dėl medicinos pažangos pastaruoju metu daugiau sužinota apie onkologines ligas ir jų atsiradimo mechanizmus. Todėl rinkoje net du kartus padaugėjo naujų vaistų.

Šalys, kurios jais naudojasi, gali pasidžiaugti gerais rezultatais.

Štai JAV, kaip rodo naujausi duomenys, smarkiai pagerėjo išgyvenamumo statistika. Prie to prisidėjo gerokai sumažėjęs mirštamumas nuo onkologinių ligų, ko pasiekta pacientus pasiekiančių naujų gydymo technologijų dėka.

Deja, tuo negali pasigirti Lietuva.

„Lietuvoje naujas vaistas nuo onkologinės ligos pasiekia pacientą per 902 dienas, Vokietijoje – per 82 dienas.

Tai yra, Lietuvoje beveik 10 kartų ilgiau trunka naujam vaistui trunka pasiekti pacientą ir gauti tinkamą gydymą. Nenuostabu, kad pas mus mirtingumas taip nemažėja, kaip daugelyje pasaulio šalių.

Pastaraisiais metais vadinamame rezerviniame vaistų sąraše yra 18 vaistų, iš kurių net 14 skirti onkologinėms ligoms gydyti. Šie vaistai yra įvertinti ir sakoma, kad jie tikrai išgelbėtų žmones, bet jie pacientų nepasiekia ir neaišku, kada pasieks.

Pastarąjį kartą rezervinio sąrašo vaistai buvo pradėti kompensuoti beveik prieš metus. Taigi, metus laiko neturime jokių inovacijų“, – kalbėjo L.Griškevičius.

Gydytojo įsitikinimu, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pacientų nepasiekia vaistai, yra nepakankamas finansavimas.

„Kita problema – dabartinė SAM pigiausio generinio vaisto politika, kuri turėjo taupyti lėšas ir todėl daugiau tų lėšų turėjo atkeliauti inovacijoms.

Mes to, deja, nematome. Per pastaruosius metus lėšos nebuvo sutaupytos ir inovacijos nepasiekė pacientų“, – konstatavo medikas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?