Pateiktais duomenimis, 2018 metais pasaulyje vėžio diagnozę išgirdo 18,1 mln. žmonių, 9,6 mln. mirė. 2040-aisiais vėžiu gali susirgti nuo 29 iki 37 mln. žmonių, sakoma raporte, paskelbtame Pasaulinės kovos su vėžiu dienos proga.
Viena to priežasčių – ilgėjanti gyvenimo trukmė. Dažniausiai žmonės serga plaučių vėžiu, toliau eina krūties vėžys ir storosios žarnos vėžys. Plaučių vėžys yra dažniausia vėžio nulemta mirties priežastis. Toliau rikiuojasi storosios žarnos ir skrandžio vėžys. Vėžio tipų dažnis priklausomai nuo šalies gali smarkiai skirtis.
Išgyventi vėžį, agentūros IARC duomenimis, yra ir gerovės klausimas. Ir pacientų skurdžiose šalyse, ir skurdžiau gyvenančiųjų turtingose šalyse šansai išgyventi yra mažesni. Tikimybė mirti nuo vėžio didelių pajamų šalyse 2000-2015 metais sumažėjo 20 proc., o mažų pajamų valstybėse – tik 5 proc.
Tai, kad didelių pajamų šalyse mažiau uždirbantieji dažniau suserga vėžiu už gaunančius didesnę algą, lemia daug veiksnių, sakoma raporte. Tarp jų yra skirtumai, susiję su rūkymu, alkoholio vartojimu, mityba, nutukimu ir fiziniu aktyvumu. Mažiau uždirbantieji taip pat vėliau kreipiasi į gydytojus ir dėl to diagnozę išgirsta pavėluotai, o tai menkina šansus pagyti.