To pasaulis dar nematė: Lietuvoje prokurorai ėmė mokyti chirurgus

Onkologinė chirurgija jau atsidūrė prie kapo duobės, o sunkiai sergantys pacientai bus palikti nežinioje. Tokią ateitį regi Onkologų ginekologų draugijos prezidentas Vilius Rudaitis stebėdamas, kaip vyksta profesoriaus Žilvino Saladžinsko teismas dėl jo pacientės mirties.

Lietuvos chirurgams, žinantiems, kad po nesėkmingos operacijos gresia teismas, gali tiesiog pradėti drebėti rankos.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos chirurgams, žinantiems, kad po nesėkmingos operacijos gresia teismas, gali tiesiog pradėti drebėti rankos.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos chirurgams, žinantiems, kad po nesėkmingos operacijos gresia teismas, gali tiesiog pradėti drebėti rankos.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos chirurgams, žinantiems, kad po nesėkmingos operacijos gresia teismas, gali tiesiog pradėti drebėti rankos.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos chirurgams, žinantiems, kad po nesėkmingos operacijos gresia teismas, gali tiesiog pradėti drebėti rankos.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos chirurgams, žinantiems, kad po nesėkmingos operacijos gresia teismas, gali tiesiog pradėti drebėti rankos.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos chirurgams, žinantiems, kad po nesėkmingos operacijos gresia teismas, gali tiesiog pradėti drebėti rankos.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos chirurgams, žinantiems, kad po nesėkmingos operacijos gresia teismas, gali tiesiog pradėti drebėti rankos.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos chirurgams, žinantiems, kad po nesėkmingos operacijos gresia teismas, gali tiesiog pradėti drebėti rankos.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos chirurgams, žinantiems, kad po nesėkmingos operacijos gresia teismas, gali tiesiog pradėti drebėti rankos.<br>V.Balkūno nuotr.
 Onkologų ginekologų draugijos prezidentas V.Rudaitis.
 Onkologų ginekologų draugijos prezidentas V.Rudaitis.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Feb 17, 2020, 6:51 AM, atnaujinta Feb 17, 2020, 4:01 PM

Lietuvoje dar neregėta byla dėl mediko klaidos palietė gydytojus, jų pacientus, taip pat sukėlė diskusijų audrą. Vieni smerkia, kiti teisina ir net moko gydytojus, kaip reikia dirbti.

Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ apie šią neįprastą istoriją medicinos mokslų daktaras V.Rudaitis pirmiausia užjautė Kauno klinikų profesoriaus Ž.Saladžinsko gydytos pacientės artimuosius dėl netekties, taip pat ir prieš teismą stojusį gydytoją, papuolusį į savo specialybės – pilvo chirurgijos – pinkles.

Vilnietis gydytojas taip pat užjautė onkologinėmis ligomis sergančius pacientus, pacientes ir juos gydančius gydytojus, nors daug kam gali kilti klausimas, kuo čia dėti labiausiai pažeidžiami visuomenės nariai – vėžiu sergantys žmonės.

– Teismas jau greitai paskelbs nuosprendį ir bus įvykdytas teisingumas. Bet ar bus nustatyta teisybė? – paklausiau gydytojo V.Rudaičio.

– Nesu teisininkas, bet galiu spėti, kad galimi keli variantai.

Pirmasis – bus pripažinta profesoriaus kaltė, jis neteks licencijos, porą metų negalės įeiti į operacinę, galbūt netgi gaus kelerius metus nelaisvės lygtinai.

Medikų sąjūdis sunerimęs ir pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos istoriją bando įsitraukti į mūsų profesijos brolio gynimą – kreipėsi į įvairias institucijas.

Bet man atrodo, kad tam tinkamas laikas jau praėjo.

Kitos šalies medicinos darbuotojus vienijančios organizacijos kaip visada oriai tyli, nors daugelis gydytojų kas mėnesį perveda po tam tikrą sumą. Aš taip pat kas mėnesį moku apie 30 eurų profsąjungos nario mokestį.

Patekus į keblią situaciją turbūt tektų ieškoti rimtų advokatų, kurie padėtų išgelbėti nuo kalėjimo, gresiančio ne už nusikaltimą, o už kasdienį sunkų ir svarbų darbą, atiekamą pagal pareigines instrukcijas.

– Ar įstatymai negina medikų? Juk yra patvirtintas žalos atlyginimo be kaltės modelis – nuo šių metų įsigaliojo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimas, bet Ž.Saladžinskui tai nepadės.

– Šiuo atveju vyksta kova ne dėl pinigų, nors ieškovų finansinė pretenzija yra įspūdinga – 240 tūkst. eurų. Galime palyginti nelaimingai pasibaigusių gydymo istorijų Skandinavijos šalyse finansinių kompensacijų išraiškas. Mūsų supratimu, jos yra minimalios, pavyzdžiui, Švedijoje tai siekia apie 5000 eurų.

Nepagalvokite, kad smerkiu velionės artimuosius. Ne, tai smarkiai nukentėję žmonės ir jų netektį mes, gydytojai, galime tik įsivaizduoti.

Tačiau šalia netekties visada yra apmaudas, kad galėjo būti kitaip. Tada atsiranda pyktis ir noras nubausti kaltininką.

O jeigu jau bausti, tai labiausiai, kaip tik teisiškai įmanoma.

Kaimyninėse valstybėse gydytojui po tokių įvykių suteikiama psichologo pagalba, leidžiama pailsėti nuo sunkaus darbo paliekant atlyginimą, o blogiausiu atveju pasiūloma tobulintis kokiame nors ekspertiniame centre.

– Kaip manote, kodėl susidarė įvaizdis, kad profesorius Ž.Saladžinskas yra „žudikas baltu chalatu“? Ar jis turi vilties išvengti primestų kaltinimų?

– Pacituosiu, ką nustatė Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktorius Romas Raudys: „Pacientės gydymas baigėsi mirtimi. Jos buvo galima išvengti. Tokia mano pozicija. Kitų mirties priežasčių nėra.“

Jis pripažino, kad kiekvienu atveju medikai siekia sėkmės – išgydyti pacientą.

„Niekas nenori pakenkti, tačiau manau, kad šiuo atveju buvo galima išvengti skaudžių pasekmių. Iš dokumentų matome, kad šalinant blužnį buvo pažeista kasa. Kas galėjo lemti klaidą? Galbūt stresas. Tačiau medikų klaidų spektras labai platus. Kaip buvo šioje konkrečioje situacijoje – sunku pasakyti.

Manau, kad čia yra emocinis fonas ne itin sklandžios operacijos metu“, – konstatavo R.Raudys.

Specialisto teigimu, tokių operacijų metu blužnis pažeidžiama labai retai. Ir aš pritariu R.Raudžiui, kad viso to buvo galima išvengti – neoperuoti pacientės arba siųsti ją į kitą įstaigą.

O ką daryti, jei pacientas atvyksta pasitikėdamas gydytojo kompetencija? Ar vyti jį į kitą įstaigą, kitą miestą, galbūt kitą šalį?

– Ką reiškia „labai retai pažeidžiama blužnis“?

– Tai sudaro apie vieną procentą visų storžarnės operacijų. Ekspertui tai atrodo labai reti atvejai, bet tai yra 1 iš 100 tokių procedūrų. Daug tai ar mažai?

Kasmet Lietuvoje įvykdoma apie 1300 operacijų dėl storžarnės vėžio, atliekama 13 blužnies pašalinimo operacijų.

Jei operacija vyksta dėl storosios žarnos naviko, kuris yra blužnies linkyje, tokių blužnies pažeidimų daugėja iki 10–13 proc.

Tai kur kas labiau apčiuopiamas pažeidimų skaičius, šio rodiklio nepavadinsi retu.

– Ką galite pasakyti apie stresą darbe?

– Jei byla tokia rimta, kad ir prokuratūra joje dalyvauja, galbūt teismo medikas kažką žino apie stresą ar emocinį foną šios konkrečios operacijos metu.

Mano močiutė savo ilgo garbingo gyvenimo pabaigoje sirgdama senatvine silpnaprotyste paklausdavo manęs, ar šiandien labai pavargau darbe.

Gydytojus iš tikrųjų veikia stresas, fizinis krūvis, emocinis fonas darbe. Ar tai švelninanti aplinkybė, dėl kurios mums galima atlikti ką nors žalingo?

Žinoma, kad ne. Nesvarbu, kad onkologinė operacija vidutiniškai atliekama per 180 minučių, tačiau ji gali trukti ir net 10 valandų.

Aš norėčiau, kad visuomenė bent kiek suprastų, kaip viskas vyksta už operacinės durų.

Nemanau, kad profesorius buvo naujokas šioje srityje, kad pirmą kartą atliko šią operaciją, kad nežinojo jos subtilybių, žmogaus anatomijos ypatumų.

Viskas yra daug žmogiškiau – taip tiesiog įvyksta. O tam įvykus gydytojai turi nedaug galimybių apsiginti ar patenkinti finansines pretenzijas.

Sutikime, kad tokių sumų neapmokės jokia žalos atlyginimo procedūra ar papildomas draudimas.

Kas yra klaida medicinoje, o kas – komplikacija? Daug kas gali sakyti, koks skirtumas, ar buvo klaida, ar komplikacija, juk pacientas jau miręs. O skirtumas labai didelis. Ir jis apibrėžiamas tokiais dalykais – garbe, pažeminimu, finansiniais praradimais, darbo netekimu, emigracija.

Norėčiau atskleisti tai, kas vyksta už uždarų durų. Kai su paciente aptariame operacijos planą, galimi keli scenarijai.

Vienas jų – pacientė prisipažįsta: „Man tas pat, darykite viską, ką galite, kad tiktai neliktų šio auglio manyje, ir man tas pat, kas man bus, net jeigu ir mirsiu.“

Gerai, jei pokalbyje kartu dalyvauja pacientės artimieji, nes jie irgi tai patvirtina, tada visi pasirašo.

Tačiau artimieji tokiuose pokalbiuose dažniausiai nedalyvauja, vėliau jiems būna sunku susitaikyti su artimojo sprendimu ryžtis tokiam rizikingam gydymui.

Įvykus gydymo komplikacijai paciento artimieji pyksta ir kreipiasi į įvairias instancijas, galinčias paveikti gydytojo profesinį, asmeninį, visuomeninį gyvenimą.

Kitas scenarijus – pacientė nori konkrečiai žinoti, kas bus atliekama. Ruošiantis onkoginekologinėms operacijoms kalba apie komplikacijas užtrunka, nes operacijos būna sudėtingos, apima ne tik pilvą, bet ir įvairius organus, dažnai – taip pat dešinę krūtinės ląstą, kepenis, blužnį, didžiąsias kraujagysles, storąjį, plonąjį žarnyną.

– Ar galite pateikti pavyzdį, kokia yra slidi riba tarp klaidos, komplikacijos ir aplaidumo?

– Pasiremsiu savo praktika. Kartą atlikus įprastą operaciją mano operuotai pacientei išsivystė žaizdos infekcija. Pagal tam tikrą chirurginių komplikacijų skalę tai buvo antrojo laipsnio komplikacija (penktojo laipsnio komplikacija yra paciento mirtis).

Tai reiškia, kad šiai komplikacijai gydyti reikia paskirti papildomų medikamentų (pavyzdžiui, antibiotikų) ir ji turėtų būti išgydyta be jokių pasekmių ar be papildomų operacijų.

Po kelių dienų sulaukiau tuometės Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovės skambučio. Pasirodo, pacientė buvo jos draugė ar pažįstama. Teko aptarti pacientės būklę ir pasakyti, kad įvyko gydymo komplikacija – operacinės žaizdos infekcija.

Klausimas, kurį pateikė politikė, pribloškė net mane: „O ką, argi jūsų skyriuje būna pooperacinių komplikacijų?“

Jei Seimo sveikatos politikai nesupranta, kas yra komplikacijos, ką kalbėti požiūrį žmonių, neturinčių nieko bendra su medicina.

– Ką manote apie žalos atlyginimo be kaltės modelį? Ar šis teisės aktas padės gydyti sunkiai vėžiu sergančius ligonius?

– Sveikatos apsaugos ministerija yra numačiusi sankcijų šiurkščiai klystantiems gydytojams.

Pavyzdžiui, gydytojo licencija yra naikinama tik antrą kartą pasikartojus šiurkščiai klaidai, o kitais atvejais – laikinai sustabdoma.

O kaip elgtis specialistui, kuris per metus atlieka šimtą ar daugiau sudėtingų operacijų? Padarai vieną šiurkščią klaidą ir eini pasėdėti ant atsarginių suolelio metus.

Kas tą vadinamąją šiurkščią klaidą atskirs nuo paprastos klaidos, o komplikaciją – nuo klaidos? Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytų ekspertų ar gydytojų kompetencijų nustatymo komisijos nariai?

O ką daryti, jeigu komplikacija ar klaida įvyksta tokio paties lygio ekspertui ar chirurgui, kuris atlieka tokių procedūrų daug daugiau nei ekspertas?

Pagaliau pasakykite, ką daryti onkologine liga sergančiam pacientui? Ypač tada, kai jis žino, kad 10 proc. radikalesnė operacija šešiais mėnesiais prailgina bendrą išgyvenamumą – toks atvejis galimas sergant kiaušidžių vėžiu.

Įvertinęs situaciją ir galimas teisines pasekmes gydytojas gali tiesiog nerizikuoti, palikti kad ir kilogramo dydžio likutinį naviką, nors anksčiau kovodavo dėl kelių milimetrų metastazių. Kad tik nepadarytų išvengiamos ar neišvengiamos klaidos.

Iškils abejonių ir pacientams, pavyzdžiui, gal galima kreiptis į kitą specialistą, kuris dar tik pradeda dirbti šioje srityje, bet rizika, kad jis suklys, dar didesnė?

Gal vykti į užsienį? Bet ten kainuos ir Sveikatos apsaugos ministerija gali neapmokėti.

Užsienyje taip pat klystama, tik gydytojai nesėdi nei ant atsarginių suolelio, nei belangėje. Tai tiesiog reiškia, kad jie klysta ir vis tiek gali operuoti.

Užjaučiu ir mūsų pacientus, nes mes visi sėdime tose keistose rogėse, kai aplinkui žolė žaliuoja,bet mums sako, kad yra žiema.

Teismas nuosprendį skelbs kitą mėnesį

Bylos, kuri netrukus bus baigta nagrinėti Kauno apylinkės teisme, duomenimis, 2015 metais Ž.Saladžinskas pacientei atliko storosios žarnos naviko šalinimo operaciją, tačiau prieš tai nepadarė visų būtinų tyrimų diagnozei patikslinti.

Per operaciją medikas pažeidė moters blužnį, išsivystė kraujavimas ir blužnis buvo šalinama, o šios procedūros metu pažeidus kasą išsivystė ūmus kasos uždegimas ir pacientė mirė.

Nuosprendį byloje numatoma skelbti kovo 16 dieną.

Prokurorė Auksė Lipkevičienė siūlė už pareigų neatlikimą ir neatsargų gyvybės atėmimą medikui skirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant tokiam pat laikotarpiui.

Taip pat prašoma taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dvejus metus uždrausti dirbti medicinos įstaigose.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.