Apie situaciją Panevėžyje ir papildomas aspaugos priemones antradienį A.Veryga kalbėjo LRT radijo laidoje „Ryto garsai“.
Pacientui – neaiškios kilmės pneumonija, kontaktiniai asmenys tiriami
„Dar naktį gavau informaciją apie šitą atvejį. Deja, bet tai jau yra rizikos grupės pacientas, kuris patenka į rizikos grupę. Tai pirmas rizikos grupės ir gana sudėtingas atvejis Lietuvoje“, – sakė A. Veryga, kalbėdamas apie naujausią idenfikuotą koronaviruso atvejį Lietuvoje.
A. Veryga pasakė vieną gerą ir vieną blogą žinią dėl koronaviruso situacijos Lietuvoje
Primename, kad naktį iš pirmadienio į antradienį buvo pranešta apie Panevėžio liginonėje nuo koronaviruso gydomą vyrą, kurios amžius viršija 60 metų.
Naktį, pasak ministro, jis kalbėjo su gydymo įstaigos vadovu ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovais dėl kontaktinių asmenų.
„Dar naktį prasidėjo visas tyrimas. Tyrimas epidemiologinis vyksta, tada ir gausim visus kontaktus, kad žmonės, jei dar neizoliuoti, būtų izoliuoti“, – paaiškino ministras.
A.Verygos žiniomis, pacientui reikia ir plaučių ventiliavimo procedūros.
Šio atvejo nustatymo tvarka, ministro teigimu, buvo kitokia, nes pacientas gulėjo ligoninėje dėl plaučių uždegimo. Nustačius neaiškios kilmės pneumoniją, pacientui buvo atliktas kronaviruso testas, kuris buvo teigiamas.
„Šis Panevėžio atvejis yra įrodymas, kad tie testai yra atliekami ir jie (medikai – aut.past.) gali juos atlikti, jei mano, kad reikalinga. Tokiu būdu šitas atvejis ir buvo nustatytas“, – paaiškino ministras.
Koronaviruso ligos atvejo apibrėžimas, anot A.Verygos, yra jau senokai išplėstas, todėl gydytojai turi visas galimybės neaiškių pneumonijų atvejais ištirti pacientus dėl koronaviruso.
Pavojingu tampa grįžimas iš visų šalių
Kur ir kaip užsikrėtė panevėžietis, grįžęs iš PAR, ministro teigimu, sudėtinga pasakyti. O oro uostai yra padidintos rizikos vietos.
„Sudėtinga pasakyti, kokia tai yra vieta. Žinoma, kad oro uostai yra padidintos rizikos zona, nes ten grįžta žmonės iš pačių įvairiausių šalių, tame tarpe ir iš labai paveiktų.
Pasakyti apie tas šalis, kiek jos yra plitimo ar neplitimo židiniai, irgi yra labai sudėtinga. Viskas priklauso nuo to, kiek tų atvejų ten yra nustatoma.
Sudėtinga vertinti galimas užsikrėtimo vietas, bet labai gali būti, kad tai yra oro uostas arba lėktuvas, kur daug keleivių sėdi arti vienas kito“, – paaiškino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovas.
Imsis naujų priemonių, reagentų gali pritrūkti
A.Veryga detalizavo, kad siekiama, naudojant mobilių telefonų informaciją, atsekti vietas, kuriose lankėsi užsikrėtę asmenys.
Vakar, pasak ministro, buvo aptartos technologinės tokios priemonės naudojimo galimybes.
„Su NVSC vadovu klabėjome, kad būtų paieškota galimybė ir ne taip sudėtingai, kad patys žmonės pasakytų vietas, kuriose buvo ir tas vietas paskelbti“, – kitą alternatyvą apibrėžė A.Veryga.
Susiję straipsniai
Nors šiuo metu reagentų Lietuva dar turi, SAM vadovas pripažino, kad netolimoje ateityje jų gali pritrūkti. Šiuo metu Lietuvos atsargos – 2 tūkst. reagentų.
„Iš tiesų ta situacija labai greitai pasikeitė. Tuo metu, kai mes pirkome reagentus, iš viso buvo klausimas, ar verta juos pirkti. Nusipirkome su tam tikru rezervu, kuomet atrodė, kad tas virusas toli.
Kai jis tokiu greičiu įsibėgėja, norėtųsi jų turėti daugiau. Jie yra užsakyti. Kalbama su užsienio ir Lietuvos įmonėmis, kad būtų galima ištirti daugiau atveju“, – reagentų atsargų klausimą aptarė A.Veryga.
PSO siūlo aktyviau testuoti
Laidos vedėja Rūta Kupetytė klausė ministro, kaip Lietuva reaguoja į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovo raginimus, kuo daugiau testuoti, A.Veryga atkreipė dėmesį, kad gydytojams skaičius nėra ribojamas.
„Nesumaišykime šito, nes gydytojams tas skaičius tikrai nėra ribojamas. Mes kalbame apie daug platesnį išplėtimą, apie tuos vadinamus mobilius taškus, kur galės žmonės patys atvažiuoti.
Ligoninės gali atlikti be jokių apribojimų“, – pabrėžė Sveikatos ministerijos vadovas.
Jis akcentavo, kad būtina suprasti, jog naujos mobilios testavimo vietos turi būti tinkamos, kad žmonės ateidami atlikti testo neužkrėstų kitų.
„Visa tvarka turi būti numatyta, kaip saugiai atvažiuoti, kaip užsiregistruoti. Toliau tai irgi turi būti saugi procedūra. <...>
Nėra viskas taip paprasta – tai ne tik testų turėjimas ir jų skaičius“, – teigė A.Veryga.