Visi kiti, tarp jų – ir onkologinėmis ligomis sergantys ar amputuotomis galūnėmis ligoniai – priversti skubiai išvykti į namus.
Iki šiol sanatorijos dirbo karantino režimu, bet viskas apvirto aukštyn kojomis, kai Sveikatos apsaugos ministerija išsiuntinėjo sprendimą „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje“.
Sanatorijoje buvo vos dieną
Vilnietė Loreta pirmadienį nuvežė į Birštono sanatoriją „Tulpė“ po onkologinės operacijos sveikstančią motiną, o antradienį sulaukė prašymo telefonu kuo skubiau ją išsivežti.
Koronavirusas įsitvirtina Europoje: kas buvo padaryta, siekiant užkirsti tam kelią?
Nacionaliniame vėžio institute operuotai ligonei dar neištraukti net siūlai, žaizdos tebešlapiuoja, todėl Loreta prašė palikti motiną bent kelioms dienoms: „Kalbėjau su direktore, kuri pasakė, kad tai – neįmanoma, nes ministerija tikrins, kaip vykdomas nurodymas“.
Moteris prisipažino, kad šis sprendimas stumia į aklavietę. Mat operuota motina jau vaikšto, bet viena negali likti namuose Kauno rajone.
„Parsivešime ją į Vilnių, bet kur kreiptis, kad bent siūlus išimtų, žaizdas apžiūrėtų? Juk visur karantinas, – nerimavo vilnietė. – Gal į sanatorijas ketinama suvežti koronavirusu užsikrėtusius žmones?“
Specialistus teks atleisti
Specialistus teks atleisti
Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vadovas Artūras Salda sakė, kad tai bus didelis iššūkis visoms asociacijos narėms: „Kaip ir viešbučiai ir restoranai, esame viena labiausiai pažeidžiamų sričių. Tačiau yra priimtas toks sprendimas, todėl vykdome šį nurodymą, nes kitos išeities neturime. Iš žmogiškosios pusės yra labai sunku, nes tenka priverstinai nutraukti gydymą“.
Pasak A.Saldos, „Eglės“ sanatorijos pacientus jau išrašo antradienį. Didžioji dalis išvyksta savo transportu, kitus pasiima giminaičiai. „Numatyta, kad negalinčiais išvykti savarankiškai turi pasirūpinti savivaldybės. Kiek tokių bus, nežinome“.
Asociacija vienija 14 sanatorijų, kuriose dirba 3100 specialistų.
„Problemas spręsime Darbo kodekse numatytomis priemonėmis. Žinoma, žmonėms kils didelių sunkumų. Dirbame periferijoje, kur mažai darbo pasiūlymų, tad ir dėl šios priežasties esame labai jautrus sektorius, – kalbėjo A.Salda. – Bandysime kreiptis į Finansų ministeriją“.
Pasigedo vieno – žmogiškumo
Prašęs jo neįvardinti vienos sanatorijos vadovas sakė, kad reabilitacijos nebaigusius ligonius išvyti namo yra neatsakingas veiksmas, nes nepaisoma žmogiškumo: „Išvaromi net tie, kuriems dar kraujuoja amputuotos galūnės, tie, kurie dar negavo protezo, nemoka juo naudotis. Kur dėsis tie žmonės?“
Pasak pašnekovo, tenka išsiųsti net sunkias onkologines operacijas ištvėrusius žmones, kurie atvažiavo sustiprėti prieš laukiantį kitą gydymo etapą.
„Visada akcentuojama žmogaus svarba. O kodėl nebesvarbūs tapo tie, kurie bando susigrąžinti sveikatą?“ – retoriškai klausė direktorius.
Pašnekovas pažymėjo, kad visos reabilitacijos įstaigos dirbo karantino režimu, neįleido lankytojų, todėl žmogiška būtų buvę leisti užbaigti gydymo kursą: „Kasdien žmonių būtų mažėję, nes kelialapių į sanatorijas mažės keliasdešimt kartų. Ligoniams skiriama 14-40 dienų reabilitacija, todėl per porą savaičių pacientų būtų praktiškai nebelikę“.
Su juo kovoja visas pasaulis: kaip atrodo koronavirusas?
Sanatorijos vadovas prognozavo didelį socialinį sprogimą, nes reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančios įmonės per dieną liko išvis be pajamų: „Specialistai atsidurs gatvėje, nes kiekvienai algai tektų skolintis. Visai neguodžia, kad valstybė žada padėti gauti kreditą, nes pinigus teks atiduoti“.
Susiję straipsniai
SAM pateiktas komentaras
SAM Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyriausioji specialistė Elita Radkevič sakė, kad priemonių imtasi siekiant suvaldyti grėsmes: „Vyriausybės nutarimu yra priimtas sprendimas riboti medicininės reabilitacijos paslaugų teikimą, išskyrus tuos atvejus, kai paslaugų nesuteikimas sąlygotų paciento neįgalumą“.
Yra numatyta, kad karantino metu vaikai, sergantys visų profilių ligomis, galės tęsti medicininę reabilitaciją stacionare (Reabilitacija II ir Reabilitacija III), suaugusieji – sergantys judamojo atramos aparato ar nervų sistemos ligomis.
Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems Sveikatą grąžinamojo gydymo, sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo, pakartotinės ir palaikomosios reabilitacijos, ambulatorinės reabilitacijos bei pirmojo etapo paslaugos karantino metu neteikiamos.
Pasak E.Redkevič, ligoniai, sveikstantys po galūnių amputacijos, tęs medicininę reabilitaciją, nes tai yra judamojo atramos aparato liga.
„Kalbant apie pacientus, kuriems medicininės reabilitacijos paslaugos nutraukiamos – jais turi pasirūpinti artimieji. Tuo atveju, jeigu artimieji negali to padaryti, pagrindiniai transportavimo ar apgyvendinimo teikimo organizatoriai yra savivaldybės. Tai yra socialinės paslaugos“, – sakė SAM atstovė.
E.Radkevič tvirtino, kad dėl karantino nepabaigę medicininės reabilitacijos ligoniai galės ją tęsti atšaukus karantiną: „Medicininės reabilitacijos tikslingumą prieš tai turės įvertinti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas ir pateikti rekomendacijas šeimos gydytojui“.



