Praėjusią savaitę pasaulyje buvo paskelbta koronaviruso pandemija. Valstybės ėmė uždarinėti savo sienas ir nebeįleisti turistų.
Lietuva – ne išimtis. Nuo šio pirmadienio mūsų šalyje buvo paskelbtas karantinas.
Žmonės spėlioja, kas gi bus toliau. Apie tai, kokia dabar yra situacija su koronavirusu ir kokios yra ateities prognozės, kalbėjomės su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovu profesoriumi Sauliumi Čapinsku.
Laidoje „Lietuva tiesiogiai“ – ULAC direktorius Saulius Čaplinskas
– Praėjusią savaitę paskelbta koronaviruso pandemija. Ką tai reiškia?
– Tai reiškia, kad vis dėlto yra ypatingas susirūpinimas, nes virusas jau išplito ne tik vienoje šalyje, ne tik viename kontinente, bet plinta toliau.
Ir, aišku, yra potenciali grėsmė, kad jeigu nebus suvaldyta infekcija, ateityje tai gali kainuoti labai daug ekonominių nuostolių ir žmonių gyvybių.
– Ar šiuo metu yra kažkokių naujienų apie koronavirusą?
– Jau seniai aišku, kad kalbėti vien apie skaičius: kiek, kurioje šalyje diagnozuota ir panašiai jau nebėra ypatingos prasmės mums, specialistams.
Mus labiau domina tendencijos, kaip, kas gali būti, kaip seksis sukurti vaistus, diagnostikos metodus ir panašiai.
Šiandien galiu pasakyti tiek, kad būtų gerai kuo greičiau įdiegti „ekspres“ diagnostikos metodus – kraujo lašo metodą, kur gan paprastai iš piršto būtų galima nustatyti užsikrėtimą pagal IgM ir IgG antikūnus.
Galbūt vilties teikia tai, kad pagrindinis užsikrėtimas vis dėlto vyksta artimoje aplinkoje, artimame kontakte, pagrinde šeimose.
Viena vertus galbūt teikia vilties, kad galbūt ne taip plačiai plinta ten, kur nėra tokio artimo kontakto.
Kita vertus tai pasako, kad ypač rizikuojama, jeigu laiku nebus sureaguota ir saugomasi šeimose, artimame kontakte.
Labai svarbu žmonėms, kurie kontaktavo su užsikrėtusiais, kas jau yra ar ateityje bus infekuoti, suprasti, kaip svarbu neslėpti savo galimų kontaktų, kad kuo greičiau būtų galima juos izoliuoti, diagnozuoti ligą ir gydyti.
– Kaip apibrėžiama sąvoka „artimas kontaktas“?
– Pagrinde tai žmonės, kurie kartu gyvena arba kartu dirba tame pačiame biure, arba galų gale mokosi toje pačioje klasėje ir panašiai.
Saulius Čaplinskas: „Kuo greičiau mes tai suprasim, tuo rezultatas bus geresnis“
– Nuo pirmadienio paskelbtas karantinas visoje Lietuvoje. Ar tai turėtų padėti sustabdyti koronavirusą?
– Medicinine prasme tai absoliučiai teisingos priemonės, o jų veiksmingumas priklausys nuo to, kaip kiekvienas iš mūsų suprasim ir sąžiningai to laikysimės.
Kito kelio – nėra, tik karantinas. Jeigu dabar mes virusą paleisime ir jis išplis labai plačiai šalyje, po to mums tai kainuos daug daugiau.
Gali būti, kad per pirmus metus susirgs 20–40 proc. gyventojų. Kitais metais, jeigu plis, dar daugiau – gali prieiti iki 60–80 proc. susirgusių gyventojų pagal jo tokius plitimo tempus.
Taip bus tol, kol nepersirgs dauguma žmonių arba nebus surasti skiepai. Ar mes šito norime?
– Vadinasi, kuo daugiau žmonių persirgtų koronavirusu, tuo didesnė tikimybė, kad jam susiformuos visuomenės imunitetas?
– Tikėtina, kad tada nesirgs daugiau žmonių, arba, jeigu sirgs, tai bus lengvesnė forma.
Nors kol kas per anksti apie tai kalbėti, nes vis tik giminingiems virusams, pavyzdžiui, SARS atveju, imunitetas, persirgusiems žmonėms po kažkurio laiko pradėdavo silpti, bet kažkokie likučiai vis tiek liko.
Tas pats yra ir gripo atveju. Mes matome, kad nuolat formuojasi naujos gripo atmainos, bet vienais metais daugiau serga jauni žmonės, o mažiau serga senjorai, nors šiaip turėtų būti atvirkščiai – senjorai labiau paveikiami. Greičiausiai tokia yra viruso padermė, prieš kurią panašus kryžminis imunitetas yra likęs nuo ankstesnės ligos ir ankstesnių skiepų.
– Kada galėtų atsirasti skiepai nuo koronaviruso?
– Geriausiu atveju, reikia būti realistais, skiepai gali būti prieinami tik kitų metų gale.
Šiemet tikrai ne. Tie, kurie galvoja, kad jie bus šiemet, nesupranta, ką reiškia sukurti, išbandyti ir pagaminti skiepus.
– Kaip koronavirusas COVID-19 mutuoja? Skelbta, kad atsirado dvi jo atmainos.
– Yra dvi atmainios, bet kol kas dar yra ir prieštaringų duomenų.
Šiandien sunku pasakyti, į ką tai išsilies toliau. Yra jau atrastos L ir S atmainos, bet kol kas konkrečiai traktuoti, kad viena atmaina yra labiau virulentiška už kitą, truputį per anksti.
Susiję straipsniai
– Gal jau greitu metu atsiras vaistų nuo koronaviruso sukeliamos ligos?
– Atliekama įvairių vaistų klinikinių bandymų: ir nuo kasos, ir antimaliarinių, ir prieš ŽIV, ir prieš gripą. Bet kol kas aiškių rekomendacijų, ką ir kuris konkretus vaistas daro su šituo virusu, koks jo efekyvumas ir, kad juo galima gydyti ligonius, tikėtis dar per anksti.
Vis tik teikia vilčių, kad dirbama ta linkme. Nes kuo daugiau žinoma apie mechanizmus, kaip virusas veikia, kaip viskas vyksta molekuliniame lygyje, kaip jis sąveikauja su šeimininko ląstele ir taip toliau, tam ir tiriama, kad tai po to būtų panaudojama naujų vaistų kūrimui. Šitie darbai plačiai vyksta.